Mateus 26
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ picélɑɑ ḿ mɑsí, uu pɛɛ upipirɛtiki mɑɑ rɛ:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 Nɔ yɛ̃ tɛ li tisɛ siyɑ́ɑ sitɛ́ pikɛ́ nɛ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ li. Kei kɑpi Usoi Kɛpipi pilɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i wɑinɛ, pɛ̃ pikɛ́ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɛ kɑrii.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Kei kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi Uléécɑɑ usinɑ kɑpi yɛ n sée rɛ Kɑyifu kɛyɔcɔpɛ cɑ́pinɛ,
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 ɑpi rinɔ́ɔ risɛ wɑi rɛ pikɛ́ mɛyɑɑ Yeesu tĩ pikɛ́ kpu.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Api pɛɛ rɛ: Amɑ́ ɑ́i kɑpɛ pɛɛ ɑnyɑ̃́ kɛ́mɛɛ. Insɑ́ lɛ̃, pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ yɛ́ yisi ɑpi nyɛrɛ.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Yeesu uu Petɑnii kɛtẽ-mɛ̃ sĩ uú hɑ uyɔ̃́ Simɔɔ kɛyɔ-i topilɛ.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Kɑpi n tṹ pin ilukɛ le, unɔ́si unyinɛ uu kɛnúḿpi sɔnɛ kɛnyinɛ kɛ́mɛɛ tulɑɑli nɛ́íkɔɔ́ píimɑ unyinɛ múípɔ uú nɛ sɔ́nɛpɔ uú nɛ Yeesu kɔ. Uu Yeesu riyu kɛcɑ́ɑ́ tulɑɑli uyɛ̃ kɔɔni.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Kɛ upipirɛtiki ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑ́i nɛ pi risɑ́, ɑpi pɛɛ unɔ́si uyɛ̃ mɑɑ rɛ: Yo picɑɑinkɛɛ yɛ nkpéni mpí?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Pi yɛ́ pɛɛ fe ɑpi tulɑɑli nkó yɑ́i nnɛ́í píimɑ ɑpi lisiwóó sɛ̃ píwɛkɔɔ́ hɔ́ɔ́nɛ.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Yeesu uu céru rɛ lɛ̃ kɑpi símisi, uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑni lɛ̃ unɔ́si uyɛ̃ cɔ́ŋlɛ̃? Mɛwɑi sɔnɛ kuu nɛ́ wɑ.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Likumúŋɛ́ rɛ ḿpɑ́ píyei kɛ nɔ́ nɛ píwɛkɔɔ́ ɑní we, ɑ́i ḿpɑ́ píyei kɛ tɔ́ nɛ nnɔ̃́ ɑrí we.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Inɛ́piŋɛ kuu mɛncirɛ tulɑɑli fṍ pikɛ́ kɛlenɛ nhórɛ nɛ́ tɑ̃.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ nɔ́ símisi rɛ ḿpɑ́ yei kɑpi kɛtẽ nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ Nsímɛ́ Kɛcirɛ yóólɛ̃, pi yɛ́ɛ́ unɔ́si nkó mɛwɑi mmɛ́ símisi ɑpí nɛ u n léisɛlɛ̃.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Kei kɛ Yeesu pipirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ pɛ̃ usɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Yutɑsi Isikɑriyɔɔti uu pɛɛ yisi uu pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ lɛɛpɔ
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 uu pi pisɛ rɛ: Nɛn Yeesu nɔ́ɑnɛ́nípɛ-i n wɑ, yo kɑni yɛ́ nɛ́ pɑ? Pɛ̃ ɑpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ kei nní nwóóweni mɛpipi ɑfɛɛtɑɑni kɛɛni ɑpi u múísɛ.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Kɑí nɛ kei n kpísi, Yutɑsi uu pɛɛ icée n wɛ́ɛ́si ukɛ́ nɛ Yeesu piɑnipɛ-i n wɑ.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Anyɑ̃́ nyɛ-i kɑpi yɛ ɑkpɔ́nɔ́ nyɛɛ ɑ́ɑ pitɛ m mɑ́ n li kɛyɑɑ foí kɛ Yeesu pipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí hɑ́pɔ, ɑpi u pisɛ rɛ: Yei kɑɑ́ lɑ tɔkɛ́ ɑnyɑ̃́ nyɛ̃ ilukɛ pɔ́ wɑ?
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Uu pi pɛsɛ rɛ: Ani kuyu-i kɔɔ́ kɛyɔ-i hɑpɔ ɑni u mɑɑ rɛ: Ucélɑɑ yɛ rɛ unkpɔ ituŋɛ yɛ tulɛ. Kɛpɔ́yɔ-i kɛ u nɛ upipirɛtiki ɑpi sɔ́nti pikɛ́ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ li!
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Upipirɛtiki ɑpi mɛsei lɛ̃ kuu pi ḿ mɑ wɑi, ɑpi nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ ilukɛ wɑi.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Kɑi nnyɔ́ɔ́ ń wɑ, u nɛ upipirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ pɛ̃ ɑpí tonɛ ɑpi ilukɛ n le.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Kɛlukɛ kɛ-i kuu pi mɑɑ rɛ: Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ nɔ́ símisi rɛ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ unyinɛ yɛ́ nɛ́ tĩ́ uu pinɛ́lɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i wɑi.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Kuu lɛ̃ ḿ mɑ, upipirɛtiki ɑpɔɔ ɑɑ mɛyíkíyiki cɑɑi ɑpi usɛ usɛ u m písɛi rɛ: Upíimɑ, yɑrɛ nɛ̃́ nɛ́ɛ? Ucɔ uu kɔ rɛ: Upíimɑ, yɑrɛ nɛ̃́ nɛ́ɛ?
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Kei kuu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Tɔ́ nɛ uyɛ̃ tɔ́ɔ nní ricɑ́ripi risɛ-i n le yɛɛ sɔ́nti ukɛ́ pinɛ́lɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i nɛ́ wɑ.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Usoi Kɛpipi yɛ kɛtẽ nkɛ́ kɛcɑ́ɑ́ tɔ́sulɛ yɑrɛ lɛ̃ kɑi Nléécɑɑsimɛ́ kɛ́mɛɛ kɛkɛcɑ́ɑ́ ń wɔ́lɑɑlɛ̃ mɛcɔ. Amɑ́ uyɛɛ pilɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i kɛ n wɑinɛ yɛ íwɛ toporilɛ. Li kutɔsi we ɑ́pi kɑpɛ pɛɛ liute m mɑri.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Yutɑsi yɛɛ pilɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i u n wɑinɛ pɔ́ɔ pɛɛ u pisɛ rɛ: Yɑrɛ nɛ́ɛ pɛɛ lo nɛ́ɛ, Upíimɑ? Yeesu uu rɛ: Yɑrɛ kɑɑ nní ḿ mɑ.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Kɛ Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi lɛ̃ n tṹ pin ilukɛ le, uu kukpɔ́nɔ́ kpísi uu kukɛcɑ́ɑ́ Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ uu ku kpɔ́kɔrinɛ uu pi pɑ uu rɛ: Inɛ́piŋɛ yɛ nnyí, ɑni yɔsí ɑni li.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ kɛpóripi kpísi uu kɛkɛcɑ́ɑ́ Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ uu pi pɑ uu rɛ: Ani yɔsí ɑni nɔ́nnɛ́nɛ́í n ntí.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Mɛnɛ́nyɛ yɛ mmɛ́ mɛɛ n kɔɔnu pisoi mɛyɑ̃ nnyɑ rɛ Uléécɑɑ ukɛ́ piɑkópɛ pi sɑ́rɛi. Mɛ́nyɛ mɛ̃ kɑí nɛ ritiki Uléécɑɑ uú nɛ pisoi séi rɛ u nɛ pɛ̃ pikɛ́ kómɛinɛ.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Kɛ́ nɔ́ símisi rɛ kɑí nɛ nɛni rimpɑ́, ɑ́m ɑléépipi pitɑ mpí pinírɛ́ kpɑ́nɛ likɛ́ hɑ nɛ tu kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ tɔ́ nɛ nnɔ̃́ ɑri yɛ́ hɑ kɔ pítɑ fɑlɛ Unɛ́sɑ́ɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ ń ntí.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Kuu lɛ̃ pisímɛ́ pi ḿ mɑsí ɑpi pɛɛ ipɑkɑrɛ siyomɛ n yom pin pɑkɑrɛntɛ, ɑpi wɑi ɑpi yisi ɑpi Olifiyee rikúú tɑɑ́.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Nɔ́ nɔ́nnɛ́nɛ́í kɛsinɛ nkɛ́ nɛ́ ŋmɛriyɛ ɑni wúrunkɛɛ. Li Uléécɑɑ ritɛlɛ́-i wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ: Nɛ́ usɛɛsẽ́ kpu, kusɛɛlee isɛɛ nnɛ́í ii kpíi.
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Yeesu uu kɔ kpɑ́ rɛ: Amɑ́ nɛn píyei nkpɔ kɛ́mɛɛ piyisɛ m mɑsí, nɛ́ hɑ Kɑlilee kɛtẽ-pɔ nɔ́ m mɛ̃́.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Piyɛɛ uu rinɔ́ɔ yɔ́su uu rɛ: Ḿpɑ́ pisoi nnɛ́í pin pɔ̃́ nnyɑ kɛlólɛ́ n yɛ̃, nɛ̃́ ɑ́m yɛ́ píkɑi loó.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ pɔ́ símisi rɛ pɔ́ kɛsinɛ nkɛ́ cirɛ kɛsi mɛtɑɑni rɛ ɑ́ɑ nɛ́ nyu, icɑ̃́ ii kɛlenɛ kooi.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Kei kɛ Piyɛɛ uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Ḿpɑ́ lin nkpɔ yɛ mu, tɔ́ nɛ mpɔ̃́ tɔkɛ́ kɛsẽ́ kpu, ɑ́m kuŋmɛriyɛ pɔ́ we. Pipirɛtiki nnɛ́í ɑpi limɛcɔ mɑlɛ.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi kɛlõ kɛnyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Kɛtisemɑnee kɛ́mɛɛ tuipɔ. Uu upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Ani nté n tũ nɛ́ɛkɛ́ rinyɔsɔ́ kɛ́ hɑ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Uu Piyɛɛ nɛ Sepetee piŋmɑ́nɛ kɛtɛ́ kpísi uú nɛ pɛ́nɛ. Nfɑsimɛ́ píimɑ nɛ mpɔ́ɔcɑɑi nnyinɛ nn pɛɛ u tini.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Kei kuu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Tinɛ́pɔ́ɔ yɛ cɑɑilɛnlɛ hɑ́i lin nɛ nkpɔ mɛnyínɛ we. Ani nté n tũ, ɑ́ni kɑpɛ lɔpilɛ, tɔkɛ́ kɛsẽ́ n nyɑ́ni.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Kei kuu nkɑ́ripi nɛ kɛtɑɑ pi wɑ, uu wúlɑ uu kɛ́yu kɛtẽ kipi uu Uléécɑɑ yɑ́ɑ́si rɛ: Unɛ́sɑ́ɑ, pɔ́ fe ɑɑ ḿpɑ́ yo wɑi, ɑ nɛ ntóósi kɛporipi nkɛ́ kɛtɑɑ nɛ́ wɑ. Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, kɑpɛ mɛnɛ́pɔ́ɔlɑ wɑ, ɑmɑ́ mɛpɔ́kɔ́ wɑ.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Kuu piyómɛyɑ́hɑɑ ḿ mɑsí, uu upipirɛtiki pɛ̃ kɛ́mɛɛ pɛɛpɔ, uu pi lɛɛpɔ pin lɔni. Uu pɛɛ Piyɛɛ pisɛ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni nkpɑ́ni fe tɔ́ nɛ nnɔ̃́ tɔkɛ́ kɛnɑmpi kɛsɛ kɛsẽ́ n nyɑ́nii?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Ani n tũ nɔn nyɑ́ni nɔn kɛyómɛ yɑ́ɑ́si ɑ́ni kɑpɛ nɛ pipeikɛɛ kɛ́mɛɛ ń loó nnyɑ. Li kɛsoipipi ripɔ́ɔ we rɛ kɛkɛ́ yɛ lisɔnɛ wɑ, ɑmɑ́ kɛ pɛɛ rinɑ́rɛi mɑ́lɛ.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Uu kɔ mɛlírũ nkɑ́ripi nɛ kɛtɑɑ pi wɑi, uu kɔ Uléécɑɑ yɑ́ɑ́si rɛ: Unɛ́sɑ́ɑ, in tɛ ɑ́ɑ yɛ́ ŋmurɛi ntóósi kɛporipi nkɛ́ kɛkɛ́ nɛ kɛtɑɑ nɛ́ wɑ rɛ nɛ mɛnírɛ́ kɛ mɑ́lɛ, mɛpɔ́lɑ mɛkɛ́ wɑ.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Uu pɛɛri uu kɔ pi lɛɛri pin lɔni, likumúŋɛ́ rɛ piinipɛɛ yɛ mulɛsilɛ.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Uu kɔ mɛtɑ́ɑ́nũ piyisɛ kpɑ́ uú nɛ kɛtɑɑ pi wɑi, uú hɑ kɔ mɛsɛ mɛ̃ nɛ Uléécɑɑ téni
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 uu pɛɛ kɔ upipirɛtiki kɛ́mɛɛ pɛɛpɔ uu pi mɑɑ rɛ: Nɛ́ntɛ nɔ nkpéni lɔnilɛ nɔn wéntɛlɛ̃? Ituŋɛ yɛ nkpéni tulɛ rɛ pikɛ́ Usoi Kɛpipi tĩ pikɛ́ pikópɛkɔɔ́ ɑnipɛ-i wɑ.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Ani yisi tɔkɛ́ u tɛ́pɛi. Uyɛɛ nɛ́ n kpísinɛ ukɛ́ pikópɛkɔɔ́ ɑnipɛ-i wɑ yɛ nyɑhɑimɛlɛ.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ ń we un símisi, upipirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ pɛ̃ kɛcɔpɛ usɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Yutɑsi un tuipɔ nɛ risoiwuí, ɑtɛ́hɛ nɛ ɑpúnípi ɑn mulɛilɛ̃. Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ pɛɛ lɛ̃ pi tumpɔ.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Yutɑsi uyɛɛ pɛɛ piɑnipɛ-i Yeesu n wɑinɛ yɛ pɛɛ risoiwuí céesilɛ lɛ̃ kɑpi yɛ́ nɛ Yeesu n céri pikɛ́ tĩ́. Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Nɛn hɑ úye rimpirɑ ɑḿ u yɑ́ɑ́si, uyɛɛ lo. Ani u tĩ.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Kuu n tuipɔ, uú nɛ Yeesu kɛ́mɛɛ n sɑirilɛ̃ uú hɑ u mɑɑ rɛ: Nɛ pɔ́ yɑ́ɑsi, Sɑ́ɑ! Uu pɛɛ u pirɑ uu u yɑ́ɑ́si.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Yeesu uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Unɛ́sɑ́nɛ, ɑ pikɛi pɛ̃ kɑɑ piwɑi ń kɑ mɛkɛɛ wɑ! Kei kɛ pɛ̃ ɑpi pɛɛ cɑ́pinɛpɔ, ɑpi Yeesu tini ɑpi múlú.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Kei kɛ Yeesu upirɛtiki usɛ uu risɑɑpɔ uu ritɛ́hɛ kpeéu uu Uléécɑɑ usinɑ ukɛikɔ́ kutu seḿ.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Yeesu uu u mɑɑ rɛ: A ripɔ́tɛ́hɛ tɛ̃ tikukɑi-i pɛsɛpɔ. Li we rɛ pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ nɛ ritɛ́hɛ n kóni, titɛ́hɛ kɑpi yɛ kɔ nɛ pɛ̃ kpu.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Áɑ nyu rɛ nɛn pɛɛ nté Unɛ́sɑ́ɑ m pisɛ rɛ ukɛ́ nɛ́ lɛ́mmɛ, u yɛ́ pɛɛ nté nní piléécɑɑtumɛ nɛ́ pɑmɛ ɑi inɔŋ kɛfi nɛ itɛ́ fɑ́ɑuu?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Nɛn nkpéni lɛ̃ n wɑ, li yɛ́ pɛɛ mmɛ̃ kɑpi nní Uléécɑɑ ritɛlɛ́-i n wɔ́i rɛ nní kɑi nní n wɑi kɑi pisɛ rɛ likɛ́ wɑ kɛcɑ́ɑ́ ritikii?
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Yeesu uu pɛɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ mɑɑ rɛ: Nɔ ɑtɛ́hɛ nɛ ɑpúnípi nɛ pitínɛ nɛ́ kɑ yɑrɛ usoi kpɑ́ɑ́ree unyinɛ kɑni pitínɛ kɑ. Ḿpɑ́ kɛyɑ́ɑ kɛ́ye kɛ tɔ́ nɛ nnɔ̃́ ɑrí pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i we nɛn céési, ɑ́ni nɛ́ tĩ́.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Amɑ́ lɛ̃ kɛ ɑntepuyɛ ɑpi Nléécɑɑsimɛ́ kɛ́mɛɛ n wɔ́i likɛ́ nɛ n wɑ nnyɑ kɑi lɛ̃ wɑ. Kei kɛ upipirɛtiki nnɛ́í ɑpi pɛɛ u ŋmɛriyɛ ɑpi wuru.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Pɛpɛɛ Yeesu n tĩ́ yɛ pɛɛ u kpísilɛ ɑpí nɛ Uléécɑɑ usinɑ Kɑyifu kɛyɔ sĩ. Kei kɛ isé picélɑɑ nɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑpí pɛɛ cɑ́pinɛlɛ̃.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Piyɛɛ uu kɛtɑɑ-pɔ Yeesu n tikilɛ̃ uú nɛ Uléécɑɑ usinɑ kɛyɔcɔpɛ tulu, uu lompɔ uu pimɛ́rɛ́ kɛkúrí tonɛ un nɛ mɛ̃́ ukɛ́ yɛ̃́ lɛ̃ kɑi yɛ́ nɛ kɛ́tɔ ń kpu.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ pitúhɑɑnɛ píimɑ nnɛ́í ɑpi pisoi wɛ́ɛ́si pɛɛ yɛ́ Yeesu nɛ nsímɛ́ rinkpɑ́rɑ́ pikɛ́ nɛ u ń kpu nnyɑ.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Píseérɑkɔɔ́ nɔɔmɛ ɑpi cɑ́pinɛpɔ. Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, ɑ́pi ńkɑ yɛ̃ pikɛ́ nɛ u rikpɑ́rɑ́. Kɑi yɛ́ rinkpɑ́sɛ, pitisi pitɛ́ pinyinɛ ɑpí hɑpɔ
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 ɑpi rɛ: Usoi nkó yɛ mɑɑ rɛ u yɛ́ fe uu Uléécɑɑ kɛyɔ foru uu siyɑ́ɑ sitɑɑni nɛ pimɔ́mɛ kɛ pɛsɛ.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Kei kɛ Uléécɑɑ usinɑ uu pɛɛ yisi uu u mɑɑ rɛ: Nsímɛ́ mmú nnɛ́í kɛ pisoi mpí ɑpi nní kɛpɔ́cɑ́ɑ́ n símisi kɛ́mɛɛ, ń-ye kɑɑ yɛ̃́ pɔkɛ́ pɛsɛ?
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Yeesu uú n sɛ́ɛ́lɛ̃ lɛ́kɛ́-lɛ́kɛ́. Uléécɑɑ usinɑ uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Nɛ lɑ rɛ ɑ Uléécɑɑ yɛɛ n nyɑ́ni rinyiri sée ɑɑ́ nɛ wééri, in tɛ pɔ̃́ kɛ Uléécɑɑ uu wɛ́ɛ. Nɛ́ɛ pɔ́ɔ Uléécɑɑ Kɛpipii?
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Lɛ̃ kɑɑ nní mɑ. Limɛmɑ́ɑ́, nɛ́ kɔ nɔ́ rikpɑ́sɛ rɛ kɑí nɛ nɛni n kpísi, nɔ́ Usoi Kɛpipi yɛ̃ kɛn Uléécɑɑ, ńnɑŋɛ nnɛ́í ute kulukɛ-lukɛ-mɛ̃ kɛ́yukɔɔ́tonɛ-i tṹ. Nɔ́ kɔ u yɛ̃ un kɛyómɛcɑɑ-pɔ ɑhopɛ kɛcɑ́ɑ́ tṹ un nɛ wemɛ.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Kei kɛ Uléécɑɑ usinɑ uu pɛɛ uricuruu ilũ kuu n tɑnɑɑlɛ̃ cɛ́ɛ́rii ɑi nyísɛ rɛ li u tóósilɛ hɑ́i. Uu pɛɛ rɛ: Uléécɑɑ ŋmɑɑ kuu nní lɑ́mɑɑnkɛɛ. Ái nkpɑ́ni nkpéni pisɛ rɛ tɔkɛ́ píseérɑkɔɔ́ pinyinɛ wɛ́ɛ́si. Nɔ́rinɛ́cúruu yɛ ɑlɛ̃́ kuu Uléécɑɑ n lɑ́mɑɑnkɛɛ konlɛ.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Lɛ̃ nnyɑ, íye kɑni músu? Api u pɛsɛ rɛ: Li nɛ sɑ́ rɛ pikɛ́ u kpu.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Api pɛɛ mɛtɑ kɛ́yu-i pitúkɛntɛ u loni. Api ɑkpini u tini, picɔ ɑpi sipɛsɛ u kɑ́pɑ́ɑ́
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 ɑpi yɛ pɛɛ rɛ: Pɔ̃́ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ, ɑ ŋmɔinu ɑɑ rɔ́ símisi nkɛ̃́ tɛ wóo pɔ́ pi?
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Kɛ Piyɛɛ uu kei lɛ̃ tipoo-i n tṹ, unɔ́si kɛikɔ́ unyinɛ uu léepɔ uu kei u lɛɛpɔ uu u mɑɑ rɛ: Nɛ pɔ́ɔ lo! Pɔ̃́ nɛ kɔ pɛɛ Kɑlilee ukɔ́ Yeesu uyɛ̃ tikilɛnlɛ.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Uu pinnɛ́í inipɛɛ iyɛ-i kɛ́su uu rɛ: Nɛ̃́ ɑ́m nyu ń-ye kɑɑ símisi.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Uu limɛmɑ́ɑ́ yisi uu rinɔnɔɔ-mɛ̃ sĩ. Unɔ́si kɛikɔ́ ucɔ pɔ́ɔ kɔ kei piyɛ́nɛ u kpɑ́ uu pɛpɛɛ kei n cɑ́pinɛlɛ̃ mɑɑ rɛ: Nkó pɔ̃́ nɛ kɔ pɛɛ Nɑsɑrɛti ukɔ́ Yeesu uyɛ̃ tikilɛnlɛ.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Piyɛɛ uu kɔ pikɛ́ŋɛ kpɑ́ uu wééri rɛ: Ám usoi nkó nyu.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Likɛ́ nɛ rinsɑ́sɛ, pɛpɛɛ kei ń we ɑpí nyɔsɔ́pɔ ɑpí nɛ u kɔ ɑpi u mɑɑ rɛ: Asei kɛcɑ́ɑ́, pɔ pisoi pɛ̃ usɛ lɛ. Mɛpɔ́símɛ́ kɛ́mɛɛ kɑi lɛ̃ nyísɛlɛ̃.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Kei kɛ Piyɛɛ uu kɛ́si ŋmɑɑ uú nɛ kɛtẽ kpɛɛni uu wééri rɛ: Nɛ Uléécɑɑ, ɑ́m usoi nkó nyu. Mɛsɛ nɛ mɛsɛ, icɑ̃́ ii kooi.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Piyɛɛ uu rinɔ́ɔ tɛ̃ kɛ Yeesu uú pɛɛ u ḿ mɑ léisɛ rɛ: Icɑ̃́ ikɛ́ kɛlenɛ n kooi, pɔ́ kɛsi mɛtɑɑni rɛ ɑ́ɑ nɛ́ nyu. Kei kɛ Piyɛɛ uu léepɔ uú nɛ mpɔ́ɔcɑɑi téni.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.