Mateus 23
Sola NT (SOY_SIM) vs NTLH
1 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu pɛɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ nɛ upipirɛtiki-mɛ̃ pɑnsɛpɔ uu pi mɑɑ rɛ:
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 Isé picélɑɑ nɛ Pifɑrisi kɑí pɛɛ́ we rɛ pikɛ́ isé kɛ Moisi uu nɔ́ ḿ pɑ ɑsei nɔ́ símisi.
2 Ele disse:
3 Li nɛ sɑ́ rɛ nɔkɛ́ piicélɑɑ rimúlú ɑni kɔ i tiki. Amɑ́ ɑ́ni kɑpɛ yɛ pimɛwɑi nɛ yírɑɑnɛ. Li we rɛ pɛ̃ nɛ yɛ picɔ céesi rɛ pikɛ́ piicélɑɑ ritiki, ɑmɑ́ piricuruu ɑ́pi yɛ pɛɛ i ritiki.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Pi yɛ limúlɛ-mulɛ pɑɑsilɛ ɑpi picɔ yɑsɛ, piricuruu ɑ́pi yɛ pɛɛ líkɑ ricɑ.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Pi ḿpɑ́ yo wɑi rɛ pisoi pikɛ́ yɛ pi yɛ̃ nnyɑ. Lɛ̃ nnyɑ kɑpi yɛ Nléécɑɑsimɛ́ silɔɔpi kɑpi ritii kɛcɑ́ɑ́ riḿmɛɛlú mɛpɛ́rɛ́ rikpɑ́sɛ ɑpi kɔ pisitukɑnkɑ ɑtimɛ nwɛ́pí mɛpɛ́rɛ́ kpɑ́sɛ ɑi picɔ sikɔ́ feriyɛ.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Sitónɛ foí kɑpi yɛ kɛlukɛ kɛ́mɛɛ nɛ Pisuifi ɑyomɛyɑ́hɑɑlee-i n lɑ.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Pi lɑ rɛ pisoi pikɛ́ ipɑkɑrɛ nɛ pi n yɑ́hɑɑnkɛɛ sicɑ́pinɛ kɛ́mɛɛ, pikɛ́ yɛ kɔ pi sée rɛ picélɑɑ.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 Amɑ́ nɔ̃́ ɑ́ni kɑpɛ yɛ tíyɛ pikɛ́ yɛ nɔ́ sée rɛ picélɑɑ. Nɔ nɔ́nnɛ́nɛ́í pimɑ́rɛcɔ lɛ. Usoi usɛ kóló yɛɛ kɔ nɔ́unɛ́célɑɑ.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Áni kɑpɛ yɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ úkɑ sée rɛ nɔ́unɛ́sɑ́ɑ. Nɔ́unɛ́sɑ́ɑ cirɛníŋɛ kɑni m mɑ́ yɛɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ we.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Áni kɑpɛ yɛ tíyɛ pikɛ́ yɛ nɔ́ sée rɛ úyukɔɔ́. Nɔ́unɛ́yukɔɔ́ yɛ usɛ lɛ. Uyɛɛ nní uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ uwɛ́ɛ́sɛ ukɛ́ pɑnsɛ nɔ́unɛ́kɛikɔ́.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Úye un umɛcirɛ rintɑɑ́sɛ, li yɛ u ricɛpisɛlɛ. Úye un umɛcirɛ rincɛpisɛ, li yɛ u ritɑɑ́sɛlɛ.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 Íwɛ kɑni topori, nɔ́ isé picélɑɑ nɛ nɔ́ Pifɑrisi mpí. Nɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ lɛ! Nɔ yɛ pisoi ncée tɑ́pisilɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lõ. Nɔ́rinɛ́cúruu ɑ́ni yɛ lompɔ, ɑ́ni kɔ pɛɛ pɛpɛɛ ń lɑ yɑ́nɛ pikɛ́ lompɔ.
13 — Ai de vocês,
14 [Íwɛ kɑni topori, nɔ́ isé picélɑɑ nɛ nɔ́ Pifɑrisi mpí. Nɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ lɛ! Nɔ́ɔ pikúmɑnnɔsi ɑnipɛ-i lɛ̃ kɑpi m mɑ́ yɔ́ɔi, ɑni yɛ kɔ pɛɛ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si ɑi nɑ́ŋɑi pisoi pikɛ́ nɛ nɔ́ n yɛ̃́ nnyɑ. Lɛ̃ nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uu íwɛ iyɛɛ íi icɔ m mɑ́ nɔ́ wɑinɛ.]
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 Íwɛ kɑni topori, nɔ́ isé picélɑɑ nɛ nɔ́ Pifɑrisi mpí. Nɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ lɛ! Kɛtẽ nkɛ́ nnɛ́í nɛ mínimɑɑ kɑni kɑ́lɛ̃ tɛ nɔkɛ́ usɛ unyinɛ yɛ̃ nɔkɛ́ u pɑnsɛsɛ nɔ́unɛ́pirɛtiki. Nɔn liute piyɛ́nɛ m mɑsí, ɑni tíyɛsɛ uu pɑnsɛ usoi nkó kɑí nɛ n sɑ́ rɛ pikɛ́ íwɛ tɛnɛcirɛ́ kɛlõ kɛ́mɛɛ íwɛ lukɛisɛ ikɛ́ nɔ́inɛ́kɔ́ n fe mɛtɛ́.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 Íwɛ kɑni topori, nɔ́ pinyíyɛ mpí, nɔ́ɔ nní pisoicɔ n séni! Nɔ yɛ mɑɑ rɛ: Úye un Uléécɑɑ kɛyɔ n sée uú nɛ wééri rɛ u yɛ́ linyinɛ wɑ, u yɛ́ fe uu lipiwɑi yɑ́. Amɑ́ úye un wurɑ yɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i ń we n sée uú nɛ wééri rɛ u yɛ́ linyinɛ wɑ, ncée ńn we rɛ ukɛ́ lipiwɑi riyɑ́.
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 Nɔ́ piníri nɛ pinyíyɛ mpí! Wurɑ nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛɛ wurɑ uyɛ̃ m pɑnsɛsɛ Uléécɑɑ likɔ́, yo yɛɛ likɛtɛ́ kɛcɔpɛ ríyu mɑ́ nɛ licɔ?
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Nɔ yɛ kɔ mɑɑ rɛ: Úye un Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ kɛnyɔ́ɔnsɛhúúpi n sée uú nɛ wééri rɛ u yɛ́ linyinɛ wɑ, u yɛ́ fe uu lipiwɑi yɑ́. Amɑ́ úye un inyɔ́ɔnsɛsɛɛ yɛɛ kɛhúúpi kɛcɑ́ɑ́ ń lɑ́ɑlɛ̃ n sée uú nɛ wééri rɛ u yɛ́ linyinɛ wɑ, úu ncée mɑ́ ukɛ́ lipiwɑi riyɑ́.
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 Nɔ́ pinyíyɛ mpí! Isɛɛ kɑpí nɛ n nyɔ́ɔnsɛ ɑpi kɛhúúpi kɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑ nɛ kɛhúúpi kɛɛ i m pɑnsɛsɛ Uléécɑɑ likɔ́, yo yɛɛ likɛtɛ́ kɛcɔpɛ ríyu mɑ́ nɛ licɔ?
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Lɛ̃ nnyɑ, úye un kɛnyɔ́ɔnsɛhúúpi n sée uú nɛ wééri, kɛlõ kɛ̃ nɛ lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ kei ń we kuu sée uú nɛ wééri.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Úye un Uléécɑɑ kɛyɔ n sée uú nɛ wééri, Uléécɑɑ kɛyɔ nɛ Uléécɑɑ yɛɛ kɛkɛmɛɛ ń we kuu sée uú nɛ wééri.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Úye un kɛyómɛcɑɑ n sée uú nɛ wééri, Uléécɑɑ riyɔɔpitũ nɛ Uléécɑɑ yɛɛ rikɛcɑ́ɑ́ ń tṹ kuu sée uú nɛ wééri.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 Íwɛ kɑni topori, nɔ́ isé picélɑɑ nɛ nɔ́ Pifɑrisi mpí. Nɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ lɛ. Nɔ yɛ ḿpɑ́ yo hɔɔnɛlɛ, ɑní nɛ mɑnti nɛ ɑyɛ́hɛpɛi ncɔpuri pɛ́nɛ ɑni hɔ́ɔ́nɛ ɑwɛ́lɛ́ kɛfi, ɑni Uléécɑɑ kuwɛ́lɛ́ kusɛ pɑ. Amɑ́ ɑ́ni yɛ pɛɛ isé nnɛ́í kɛcɔpɛ ipíimɑ yɑrɛ nní ɑsei piwɛ́lɑɑ nɛ usoicɔ piwɛtu nɛ ɑsei pitiki nkɔ́ nɛ pikɛi wɑ. Lɛ̃ kɑí pɛɛ pisɛ rɛ nɔkɛ́ n tikilɛ̃ nɔn pɛɛ kɔ nɛ litɔ́rɔɔ licɔ nní wɑi.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 Nɔ́ pinyíyɛ mpí, nɔ́ɔ nní pisoicɔ n séni. Nɔ yɛ kúcɛrii nɛ ńsɔ lesɛlɛ, ɑni pɛɛ ísu nɛ pɛ́nɛ ɑni muuni.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 Íwɛ kɑni topori, nɔ́ isé picélɑɑ nɛ nɔ́ Pifɑrisi mpí! Nɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ lɛ. Nɔ we yɑrɛ mpí pɛɛ yɛ kɛhee nɛ kɛcɑ́ripi kɛpirɛ ŋmɑnɛ n hɛɛrɛ ɑpi kɛmɛ́ɛ yɑ́ mɛcɔ. Lɛ̃ kɑpi yɛ sikɛmɛɛ n li nɛ kɑpi yɛ ń ntí yɛ pɛɛ liyɑɑ-yɑɑ lɛ kɑpi n kɑ́ipinkɛɛ.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 Nɔ́ Pifɑrisi, pinyíyɛ mpí! Ani yɛ kɛhee nɛ kɛcɑ́ripi kɛ́mɛɛ mɛfoí hɛɛrɛ, kɛpirɛ yɛ́ pɛɛ limɛcɔ sɔnɛsi.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 Íwɛ kɑni topori, nɔ́ isé picélɑɑ nɛ nɔ́ Pifɑrisi mpí! Nɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ lɛ. Nɔ we yɑrɛ rikpíí mmɛlɛ kɑpi míni tomɛ́ n túkɛi ɑri pɛɛ́ n wɑriyɛ póí-póí ńsɔnɛ mɛcɔ, nɛ́ḿpɑ́kɑnɛ ɑsoikɔhɔ nɛ líkpɛrinkpɛkɔɔ́ lɛɛ rikɛmɛɛ yipɑɑlɛ̃.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Limɛcɔ kɑní we. Nɔ pisoi kɛyu-i nyísɛlɛ̃ tɛ nɔ isé tíkilɛnlɛ, nɛ́ḿpɑ́kɑnɛ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi nɛ mɛwɑi kópɛ mɛɛ nɔ́sinɛ́fɑ-i yipɑɑlɛ̃.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 Íwɛ kɑni topori, nɔ́ isé picélɑɑ nɛ nɔ́ Pifɑrisi mpí! Nɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ lɛ. Nɔ yɛ ɑntepuyɛ ɑkpíí mɔ́nlɛ ɑni pɛpɛɛ ɑsei n tíkilɛ̃ ɑkɔ́ sɔnukusɛ
29 — Ai de vocês,
30 ɑni pɛɛ rɛ: Tɔn pɛɛ pirɔ́kpurɛ isoi kumúŋɛ́ kpɛ-i n we, ɑ́ri yɛ́ pɛɛ ŋmurɛi tɔkɛ́ pi rikpɑ́ tɔkɛ́ nɛ ɑntepuyɛ kṍ.
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Nɔ pɛɛ lɛ̃ nyísɛlɛ ɑni nɔ́rinɛ́cúruu yɑ́mnɛ rɛ nɔ pɛpɛɛ ɑntepuyɛ n kṍ sipirɛ̃ lɛ.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 Lɛ̃ nnyɑ, ɑni mɛsɛ nɔ́pinɛ́kpurɛ mɛwɑi kópɛ nɛ kɛ́yu mɑhɑ̃ nɛ kɛ́tɔ-pɔ!
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 Nɔ́ iwɑ́ɑ kpɑ́kɑ́rɑ́ nnyí! Íye kɑni yɛ́ wɑ ɑ́ni yɛ́ nɛ nnɑ tɛnɛcirɛ́ kɛ́mɛɛ n lompɔ.
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Ani kõ tɛ nɛ́ ɑntepuyɛ nɛ pisoi pɛɛ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ m mɑ́ nɛ isé picélɑɑ kɛcirɛ nɔ́ pɑ́mɛ. Nɔ́ picɔ kṍ, ɑni picɔ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɑrii, ɑni kɔ nɔ́ɑnɛ́yómɛyɑ́hɑɑlee-i picɔ isɛ́í súúkɛɛ, ɑni kɔ picɔ ḿpɑ́ kuyu kúye-i n tikilɛ̃ nɔn wéékusɛlɛ̃.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Lɛ̃ nnyɑ kɛ pɛ̃ nnɛ́í kɑni n kṍ ɑ́pi kɔ líkɑ wɑ nkpɔ nń nɛ nɔ́ tɛnɛnɛ, kɑi n kpíimɛ usɔnɛ Apɛɛli kɛ́mɛɛ ɑí nɛ sĩ Perekiyɑ uŋmɑ́nɛ Sɑkɑrii kɑni Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ kɛlõ sɔnɛ nɛ kɛnyɔ́ɔnsɛhúúpi kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ ń kpu kɛ́mɛɛ-pɔ.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Kɛ́ ɑsei nɔ́ símisi rɛ nfɑ́ɑni pisoi mpí pɛɛ mɛwɑi kópɛ mɛ̃ ɑkpɑnii yɛnnɛ.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu pɛɛ Yerusɑlɛm pikɔ́ mɑɑ rɛ: Nɔ̃́ Yerusɑlɛm pikɔ́, nɔ yɛ ɑntepuyɛ kónlɛ ɑni kɔ pɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu nɔ́kɛnɛ́mɛɛ n tummɛ ɑpɑrɛ tɑpisi ɑni kóni. Mɛlɛ́ kɛsẽ kɑḿ pɛɛ́ lɑ kɛ́ nɔ́ cɑ́pinɛ yɑrɛ kɛ kucɑ̃́yɑhɑ ɑku yɛ kuɑmɛ́ŋ́ mɛtene kusipipi n tɑ̃ líkɑ ɑ́i yɛ si wɑ mɛcɔ ɑni yúlu?
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Lɛ̃ nnyɑ, Uléécɑɑ kɛyɔ yɛ́ mɛŋmɑnɛ n we úkɑ úu yɛ́ n we.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Ani kõ tɛ ɑ́ni nɛni piyɛ́nɛ nɛ́ kpɑ́nɛ likɛ́ hɑ nɛ tu kumúŋɛ́ kpɛ-i kɑni yɛ́ hɑ ḿ mɑɑ rɛ: Uléécɑɑ ukɛ́ uyɛɛ Upíimɑ rinyiri nɛ n wemɛ rikpɑ́!
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.