Mateus 22

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yeesu uu kɔ kɛnyɑ́rũ kɛcɔ pi kpɑ́ rɛ:
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ kɔ we yɑrɛ nsímɛ́ mmú: Uyɔ́ɔpi unyinɛ yɛɛ kɛyɑ́ɑ uuŋmɑ́nɛ yɛɛ unɔ́si n kpísi ɑnyɑ̃́ píimɑ wɑi.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Uu upikɛikɔ́ tum tɛ pikɛ́ hɑ pisoi séleimɛ pikɛ́ ɑnyɑ̃́ ilukɛ li. Amɑ́ pisoi ɑpi isɑ́nɛséi iyɛ̃ yulu ɑpi ɑnyɑ̃́ wéntɛ.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Uu kɔ pikɛikɔ́ picɔ pitumɛ kpɑ́ uu pi mɑɑ rɛ: Ani pisɑ́nɛ sée ɑni pi símisi rɛ: Anyɑ̃́ ilukɛ yɛ pipele mɑsilɛ. Anɛ́nɑ́ɑlɑ nɛ inɛ́sɛɛ kpɔkɔɔ́ kɑm kṍ. Ḿpɑ́ yo yɛ kɛ́yu wɑlɛ. Ani kɑm ɑni pinɔ́sikpikɛ́ ɑnyɑ̃́ ilukɛ li.
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Ápi nkpɑ́ni isɑ́nɛséi iyɛ̃ kutu ricɔ. Ḿpɑ́ úye uu ulikɔ́-mɛ̃ tɔ́mpɔ. Picɔ ɑpi sicɑrɛ wɑikɛɛ, picɔ ɑpi ɑyɑ́ɑ tɔ́ŋɑɑpɔ
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 pitɔ́rɔɔ pɔ́ɔ pikɛikɔ́ pɛ̃ cɔ́pii ɑpi isɛi pi wɑisɛ ɑpi pɛɛ pi kóni.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Ai uyɔ́ɔpi kuwɔ́i wɑi, uu upisɔ́ɔ́cɑ tum ɑpí hɑ pisoi pɛ̃ kóni ɑpi pikuyu nnɑ ŋmɑɑsi.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Uu pɛɛ upikɛikɔ́ picɔ mɑɑ rɛ: Anyɑ̃́ ilukɛ yɛ pipele mɑsilɛ, ɑmɑ́ pisɑ́nɛ ɑ́pi pɛɛ ikulukɛ tulɑɑlɛ̃.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Lɛ̃ nnyɑ, ɑni sicéepɛnɛ-i léepɔ, nɔn píye n yɛ̃, ɑni kusɑ́nɛ pi séiri.
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Upikɛikɔ́ pɛ̃ ɑpi yisi ɑpi icée tóói ɑpi pisoi nnɛ́í kɑpi n yɛ̃́ sélei, pisɔnɛ nɛ pikópɛ, pisɑ́nɛ ɑpi pɛɛ kɛnyɑ̃́yɔ yipu.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Kei kɛ uyɔ́ɔpi uu pɛɛ lompɔ rɛ ukɛ́ pisɑ́nɛ pɛ̃ yɑ́ɑ́si, uu usoi unyinɛ yɛnu yɛɛ úu inyɑ́nlũ n tɑnɑɑlɛ̃.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Uu u pisɛ rɛ: Unɛ́sɑ́nɛ, íye kɑɑ wɑ ɑɑ́ nɛ nté lonti ɑ́ɑ kɔ inyɑ́nlũ tɑnɑɑlɛ̃? Ai utisi muuni uú n sɛ́ɛ́lɛ̃.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Uyɔ́ɔpi uu pɛɛ pikɛikɔ́ mɑɑ rɛ: Ani ɑ́nɑ nɛ ɑnípɛ u pɑɑsi ɑni kɛtɑhɑi kuŋmɑhɑ-i u sɑ́pɔ. Kei kuu yɛ́ n téni un inĩ́ tɑkɑi.
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Yeesu uu pɛɛ rɛ: Li we rɛ pisoi kulúi kɑpi sée, ɑmɑ́ pɛ̃ kɑpi pikɛcɔpɛ n wɛ́ɛ ɑ́pi pɛɛ kulúi we.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Kei kɛ Pifɑrisi ɑpi pɛɛ símɑɑnɛ rɛ íye kɑpi yɛ́ nɛ Yeesu ripinɛ wɑ pikɛ́ nɛ unnɔɔsimɛ́ cirɛ u n tĩ́.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Api pipirɛtiki pinyinɛ nɛ Erooti pipirɛtiki pinyinɛ lesɛ ɑpi tum tɛ pikɛ́ hɑ Yeesu mɑɑ rɛ: Upíimɑ, tɔ nyulɛ rɛ ɑsei ŋmɑnɛ kɑɑ yɛ símisi. Pɔ yɛ kɔ Uléécɑɑ ncee pisoi céesilɛ nɛ ɑsei. Ḿpɑ́ usoi ukɛ́ íye nsɑ́ ńnɑŋɛ m mɑ́, ɑ́ɑ yɛ uinipɛɛ n wuru pɔn nɛ símisi.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Tɔ lɑ rɛ ɑ kɛpɔ́múŋɛ́ rɔ́ símisi tɔkɛ́ yɛ̃́ tɛ ncée yɛ we rɛ tɔkɛ́ yɛ Rɔm uyɔɔpi lɑmpoo hɛ́ɛ́lɛ nɛ́ɛ ɑ́ri kɑpɛ yɛ hɛ́ɛlɛ?
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Amɑ́ Yeesu pɔ̃́ nɛ pimɛsɔhɔ kópɛ kɑpi n wɑi pinyuwɛ mɑ́ɑ́lɛnlɛ. Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ mpí, yo nnyɑ kɑni nɛ́ peikɛɛ?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Ani nɛ siwóó sɛ̃ kɑni yɛ nɛ lɑmpoo n hɛ́ɛlɛ kɑm nkɛ̃́! Api mɛwóópipi mɛsɛ nɛ u hɑpɔ.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Úye riyu nɛ úye rinyiri tɛɛ nní mɛkɛcɑ́ɑ́ we?
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Api u pɛsɛ rɛ: Sesɑɑ lo. Kei kɛ Yeesu uu kɔ pi mɑɑ rɛ: In lɛ̃, ɑni Sesɑɑ likɔ́ Sesɑɑ pɑ, ɑni Uléécɑɑ likɔ́ Uléécɑɑ pɑ.
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Kuu lɛ̃ tinɔ́ɔ tɛ̃ pi m pɛsɛ, ɑi nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi pɛɛ u yɑ́ ɑpi tɔ́mpɔ.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ cirɛ kɛ Pisɑtusee ɑpi Yeesu kɛ́mɛɛ hɑ. Pisɑtusee pɛɛ tee rɛ pikpɔkpɔ ɑ́pi yɛ nkpɔ-i yisi. Api sĩ́ ɑpí hɑ Yeesu lɛɛpɔ, ɑpi u pisɛ rɛ: Sɑ́ɑ, Moisi yɛ mɑɑ rɛ:
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 Unɔ́sikɔ́ úye un n kpu unsɑ́ kɛwɑ̃́ m mɑ́, li pisɛ rɛ uuwɑ̃ yɛɛ yɛ́ unɔ́si uyɛ̃ kukúmɑnnɔsi kpísi uu umɑ́ɑ mpuri wɑi.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Too! Amɑ́ piŋmɑ́nɛ pinyinɛ pɛɛ pɛɛ kɛrɔ́cɔpɛ nté we. Pi pimɑ́rɛcɔ pisɛɛi lɛ. Umɑ́ɑ uu unɔ́si kpísi, uu kpi úu kɛwɑ̃́ yɛ̃. Uwɑ̃́ uu pɛɛ umɑ́ɑ ukúmɑnnɔsi kpísi.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Uyɛ̃ uu kɔ limɛcɔ kpi, uu ukúmɑnnɔsi uyɛ̃ nɛ utɑ́ɑ́nũ yɑ́. Ai lɛ̃ n wɑi hɑ́i nɛ usɛ́ɛ́i-sɛ́ɛ́i kɛ́mɛɛ-pɔ.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Pɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, unɔ́si uyɛ̃ pɔ́ɔ kɔ kpi.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Tɔ lɑ tɔkɛ́ nkpéni pɔ́ pisɛ rɛ kɛ pimɑ́rɛcɔ pisɛɛi pɛ̃ ɑpi nní pinnɛ́í unɔ́si uyɛ̃ n kpísi, pi uye unɔsi yɛ hɑ lo, kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ pikpɔkpɔ ɑpí hɑ nkpɔ kɛ́mɛɛ n yisinɛ?
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ kɑni nɔ́mɛnɛ́círɛ kirɑɑsɛntɛ. Áni Nléécɑɑsimɛ́ ɑsei kómɛi, ɑ́ni kɔ Uléécɑɑ nnɑŋɛ nyu.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ pikpɔkpɔ ɑpí hɑ n yisinɛ, pitisi ɑ́pi pinɔ́si kpíkɛsinɛ, pinɔ́si pɑ́ɑ kɔ pilɑ sɔ́ɔnkɛɛnɛ. Amɑ́ pimɛfinɛ yɛ́ hɑ n we yɑrɛ piléécɑɑtumɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Áni lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu pikpɔkpɔ mɛyisɛ kɛcɑ́ɑ́ nɔ́ ḿ mɑ ɑpi Unsímɛ́ Ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ wɔ́lu kɛ́ɛ̃, nɛ́ɛ yo? U mɑɑ rɛ:
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 Nɛ́ɛ Apirɑhɑm Uleecɑɑ nɛ Isɑɑki Uleecɑɑ nɛ Yɑkupu Uleecɑɑ. Uléécɑɑ úu pikpɔkpɔ Uleecɑɑ ɑmɑ́ u pinyɑ́nnyɑ̃́ Uleecɑɑ lɛ.
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Kɛ pisoi pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ pin kutu u cɔlɛ̃ ɑpi lɛ̃ n kṍ, uicélɑɑ iyɛ̃ ii pi loni ńsɔnɛ.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Kɛ Pifɑrisi ɑpi n kṍ tɛ Yeesu yɛ Pisɑtusee feriyɛ uu sɛ́ɛ́sɛ, ɑpi cɑ́pinɛ.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Pikɛcɔpɛ isé ucélɑɑ unyinɛ uu pɛɛ ripinɛ Yeesu wɑi uu u pisɛ rɛ:
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 Ucélɑɑ, Uléécɑɑ iseé nnɛ́í kɛ́mɛɛ íye yɛɛ imɑ́ɑ?
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Yeesu uu rɛ: A Upíimɑ, Upɔ́léécɑɑ n lɑ nɛ kɛpɔ́fɑ nnɛ́í, nɛ ipɔ́soi nnɛ́í, nɛ kɛpɔ́múŋɛ́ nnɛ́í.
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Iyɛɛ isé foí, iyɛɛ kɔ innɛ́í kɛcɔpɛ imɑ́ɑ.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Ilírũ yɛɛ ifoí iyɛ̃ mɛcɔ n sɑ́ yɛ nnyí: A upɔ́cɔ n lɑ yɑrɛ kɑɑ ripɔ́cúruu ń lɑ.
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Isé nnyí kɛtɛ́ yɛɛ isé nɛ ɑntepuyɛ icélɑɑ riyíkí.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Kɛ Pifɑrisi ɑpi lɛ̃ n cɑ́pinɛ, Yeesu uu pɛɛ pi pisɛ rɛ:
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 Íye kɑni uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ kɛcɑ́ɑ́ músu? Úye kɛpipi yɛ kɛ? Api u pɛsɛ rɛ Tɑfiti Kɛpipi yɛ kɛ.
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: In lɛ̃, íye kɑi wɑ kɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ nn Tɑfiti mɛtɛ́í hɛ uú nɛ u séi rɛ Upíimɑ? Tɑfiti yɛ pɛɛ́ mɑɑ rɛ:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 Upíimɑ yɛ Unɛ́píimɑ mɑɑ rɛ:
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 In tɛ Tɑfiti yɛ mɛsei u sée rɛ Upíimɑ, íye kɛ uyɛ̃ cirɛ uu yɛ́ kɔ pɛɛ Tɑfiti Kɛpipi?
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Pifɑrisi pɛ̃ ɑ́pi fe pikɛ́ ńkɑ Yeesu pɛsɛ. Kɑí nɛ kei n kpísi, úkɑ úu yɛ pɛɛ kɑhɑ ukɛ́ nnyinɛ u pisɛ.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.