Mateus 15

Sola NT (SOY_SIM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Kei kɛ Pifɑrisi nɛ isé picélɑɑ pinyinɛ ɑpi Yerusɑlɛm-pɔ leemɛ ɑpi Yeesu lɛɛri ɑpi u pisɛ rɛ:
1 Então alguns fariseus e mestres da lei chegaram de Jerusalém para ver Jesus e lhe perguntaram:
2 Yo nnyɑ kɛ pipɔ́pirɛtiki ɑpi yɛ inyɛ́kii kɛ pirɔ́kpurɛ ɑpi n yekei rilɔ́ɔ́? Lɛlɛɛ rɛ ɑ́pi yɛ nɑlɛ pikɛ́ kɛlenɛ li yɑrɛ kɑi mɛkɛɛ-mɛ n wemɛ?
2 “Por que seus discípulos desobedecem à tradição dos líderes religiosos? Eles não respeitam a cerimônia de lavar as mãos antes de comer!”.
3 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ̃́ ni, yo nnyɑ kɛ nɔ́ɔ Uléécɑɑ isé rilɔ́ɔ́ ɑni nɔ́pinɛ́kpurɛ inyɛkii n tikilɛ̃?
3 Jesus respondeu: “E por que vocês, com suas tradições, desobedecem ao mandamento de Deus?
4 Uléécɑɑ yɛ mɑɑ rɛ: A upɔ́sɑ́ɑ nɛ upɔ́ni ríyu wɑisɛ. Uu kɔ rɛ úye un usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni ɑnɔ́ɔ n wɑ, li pisɛ rɛ pikɛ́ liute kpu.
4 Pois Deus ordenou: ‘Honre seu pai e sua mãe’ e ‘Quem insultar seu pai ou sua mãe será executado’.
5 Amɑ́ nɔ̃́ nɛ yɛ rɛ: Úye un usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni m mɑɑ rɛ u lɛ̃ kuú pɛɛ́ ń lɑ ukɛ́ nɛ u n lɛ̃́ Uléécɑɑ hɛlɛ,
5 Em vez disso, vocês ensinam que, se alguém disser a seus pais: ‘Sinto muito, mas não posso ajudá-los; jurei entregar como oferta a Deus aquilo que eu teria dado a vocês’,
6 u yɛ́ fe uu lɛ̃ nnyɑ usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni nkpéni pilɛ̃́ yɑ́. Uléécɑɑ nsímɛ́ kɑni lɛ̃ fómpɔ ɑni pɛɛ nɔ́pinɛ́kpurɛ inyɛkii n tikilɛ̃.
6 não precisará mais honrar seus pais. Com isso, vocês anulam a palavra de Deus em favor de sua própria tradição.
7 Nɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ mpí! Antepu Esɑyi yɛ ɑlɑri mɑ́lɛ ukɛ́ nɔ́kɛnɛ́cɑ́ɑ́ mɑɑ rɛ:
7 Hipócritas! Isaías tinha razão quando assim profetizou a seu respeito:
8 — ausente —
8 ‘Este povo me honra com os lábios, mas o coração está longe de mim.
9 — ausente —
9 Sua adoração é uma farsa, pois ensinam ideias humanas como se fossem mandamentos divinos’”.
10 Yeesu uu pɛɛ risoiwuí cɑ́pinɛ uu pi mɑɑ rɛ: Ani kutu nɛ́ ricɔ ɑni kóm ńsɔnɛ:
10 Jesus chamou a multidão para perto de si e disse: “Ouçam e procurem entender.
11 Ái lɛlɛɛ yɛ usoi nnɔɔ-i n lompɔ lɛɛ yɛ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ, ɑmɑ́ lɛlɛɛ yɛ unnɔɔ-i n léemɛ lɛɛ yɛ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ.
11 Não é o que entra pela boca que os contamina; vocês se contaminam com as palavras que saem dela”.
12 Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí rinyɔsɔ́pɔ ɑpi u mɑɑ rɛ: Pɔ nyu rɛ lɛ̃ kɑɑ nní n símisi yɛ Pifɑrisi mɛyɑ̃́ ticɔ́ŋ?
12 Então os discípulos vieram e perguntaram: “O senhor sabe que ofendeu os fariseus com isso que acabou de dizer?”.
13 Uu pi pɛsɛ rɛ: Kuléé kúye kun n we, kɑ́i Unɛ́sɑ́ɑ yɛɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ń we yɛɛ ku tɑmɛsi, pi ku wɛhɛnɛ.
13 Jesus respondeu: “Toda planta que meu Pai celestial não plantou será arrancada pela raiz.
14 Ani pi riyɑ́ kei. Pi nkpɑ́ni yɑrɛ pinyíyɛ pɛɛ pinyíyɛcɔ n tórikɛɛ? Unyíyɛ un unyíyɛcɔ n tɔrɔi, pi sɔ́ntilɛ pikɛ́ hɑ nɛ pikɛtɛ́ kúcoŋ́horɛ kunyinɛ-i lóipɔ.
14 Portanto, não façam caso deles. São guias cegos conduzindo cegos e, se um cego conduzir outro, ambos cairão numa vala”.
15 Piyɛɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ yɔ́su uu Yeesu mɑɑ rɛ: A kɛnyɑ́rũ nkɛ́ ɑsei rɔ́ símisi.
15 Então Pedro disse: “Explique-nos a parábola de que as pessoas não são contaminadas pelo que comem”.
16 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Aí nɛ nɔ̃́ pɛ́nɛ ɑ́ni kɑhɑnɛ nkpɑ́ni líkɑ n kõo?
16 “Ainda não entendem?”, perguntou Jesus.
17 Áni kõ tɛ lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ yɛ usoi nnɔɔ-i n lompɔ yɛ̀ɛ̀ kɛfɑ-i hɑlɛ uu wɑi uu iyɑɑ leepɔ uu li lesɛrii?
17 “Tudo que comem passa pelo estômago e vai para o esgoto,
18 Kɛfɑ kɛ́mɛɛ kɛ nsímɛ́ nn yɛ n we, nn pɛɛ nnɔ́ɔ-i tíkimɛ nń nɛ leeri. Mmɛ mɛɛ yɛ usoi mɛ́kpɛrinkpɛ wɑisɛ.
18 mas as palavras vêm do coração, e é isso que os contamina.
19 Lɛ̃ nnyɑ, kɛfɑ-i kɛ simúŋɛ́ kópɛ ɑsi léeri. Sɛsɛɛ yɛ tíyɛsɛ kɛ usoi uu yɛ usoi kpu, uu ucɔ unɔsi nɛ́ɛ ucɔ ulɑ kuwɑ́ncɔ wɑi, uu iwɑ́sɑ́ wɑi, uu yɑ́ɑ́i, uu kɔ ucɔ nɛ nsímɛ́ kpɑ́rɑ́, nɛ́ɛ uu ucɔ lɑ́mɑɑnkɛɛ.
19 Pois do coração vêm maus pensamentos, homicídio, adultério, imoralidade sexual, roubo, mentiras e calúnias.
20 Lɛlɛɛ yɛ usoi mɛ́kpɛrinkpɛ n wɑisɛ yɛ lɛ̃. Amɑ́ usoi unsɑ́ n nɑlɛ yɑrɛ kɛ irɔ́nyɛ́kii ii ḿ mɑ ukɛ́ kɛlenɛ li, ɑ́i yɛ́ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ.
20 São essas coisas que os contaminam. Comer sem lavar as mãos não os contaminará.”
21 Yeesu uu limɛmɑ́ɑ́ kei yisi uu Tiiri nɛ Sitɔɔ sitẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
21 Então Jesus deixou a Galileia, rumo ao norte, para a região de Tiro e Sidom.
22 Kɑnɑɑ kɛtẽ unɔsi unyinɛ yɛɛ kei n hɑ́pɔ uu yisi uu Yeesu lɛɛpɔ, uu pupɛi rɛ: Upíimɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑ inɛ́wɛ yɛ̃. Kuníri yɛ unɛ́kpére lémɑɑpɔlɛnlɛ ɑ́i nyɑḿ!
22 Uma mulher cananeia que ali morava veio a ele, suplicando: “Senhor, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim! Minha filha está possuída por um demônio que a atormenta terrivelmente”.
23 Yeesu uu kɔ lɛ̃ n sɛ́ɛ́lɛ̃ lɛ́kɛ́-lɛ́kɛ́. Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí rinyɔsɔ́pɔ ɑpi rɛ: A unɔ́si nkó nɛ kutu ricɔ ukɛ́ tɔ́mpɔ. U welɛ un pupukɛɛ un nɛ rɔ́ tíkilɛ̃!
23 Jesus não disse uma só palavra em resposta. Então os discípulos insistiram com ele: “Mande-a embora; ela não para de gritar atrás de nós”.
24 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ Isirɑyɛɛli pikɔ́ pɛɛ ń we yɑrɛ isɑ́ŋ yɛɛ m pɔ íi nɛ usẽ́ ŋmɑnɛ kɛ́mɛɛ kɛ Uléécɑɑ uu nɛ́ tummɛ.
24 Jesus disse à mulher: “Fui enviado para ajudar apenas as ovelhas perdidas do povo de Israel”.
25 Kei kɛ unɔ́si uyɛ̃ uu pɛɛ yisipɔ uú hɑ ukɛnyɑlɛ-i wúlɑ uu u mɑɑ rɛ: A risuúlu ɑ nɛ́ lɛ̃́, Upíimɑ.
25 A mulher, porém, aproximou-se, ajoelhou-se diante dele e implorou mais uma vez: “Senhor, ajude-me!”.
26 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Ái nyɑḿ tɛ pikɛ́ siwɑ̃́ ilukɛ kpísi pikɛ́ sipɔpipi risɑ́.
26 Jesus respondeu: “Não é certo tirar comida das crianças e jogá-la aos cachorros”.
27 Unɔ́si uyɛ̃ uu kɔ kpɑ́ rɛ: Mɛsei yɛ mɛ, Upíimɑ. Amɑ́ ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, sipɔpipi pite pin n le, si yɛ lɛlɛɛ kɛteni-i m póroi n hínilɛ sin le.
27 “Senhor, é verdade”, disse a mulher. “No entanto, até os cachorros comem as migalhas que caem da mesa de seus donos.”
28 Yeesu uu pɛɛ u pɛsɛ rɛ: A tíyɛ mpɔ́fɑtɛnɛ yɛ piyɛ kpɑ! Uléécɑɑ yɛ́ tíyɛsɛ lɛ̃ kɑɑ ń lɑ ɑi wɑi. Kei nní uukpére uyɛ̃ uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ pélu.
28 “Mulher, sua fé é grande”, disse-lhe Jesus. “Seu pedido será atendido.” E, no mesmo instante, a filha dela foi curada.
29 Yeesu uu kei yisi uu Kɑlilee kupiyɛ ritimɛ sĩ. Uu pɛɛ rikúú rinyinɛ tɑɑ́ uú tonɛ.
29 Deixando aquele lugar, Jesus voltou ao mar da Galileia e subiu a um monte, onde se sentou.
30 Kei kɛ pisoi kulúi ɑpí nɛ pipɑ́íkɔɔ́ nɛ pinyíyɛ nɛ síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ nɛ pisímɛ́cirɛ́ nɛ pitóikɔ́ picɔ picɔ u kɑ́lɑɑpɔ ɑpi uɑnɑ-i pi lɑikɛɛ, uu pi pɔisɛntɛ.
30 Uma grande multidão veio e colocou diante dele aleijados, cegos, paralíticos, mudos e muitos outros, e ele curou a todos.
31 Kɛ pisoi ɑpi pisímɛ́cirɛ́ n yɛ̃́ pin símisi, síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ sin pélɑɑlɛ̃, pipɑ́íkɔɔ́ pin sɔ́nɛ, pinyíyɛ pin nyɑ́ni, ɑi nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi pɛɛ Isirɑyɛɛli pikɔ́ Uleecɑɑ ríyu n wɑisɛ.
31 As pessoas ficavam admiradas e louvavam o Deus de Israel, pois os que eram mudos agora falavam, os paralíticos estavam curados, os aleijados andavam e os cegos podiam ver.
32 Yeesu uu pɛɛ upipirɛtiki séi uu pi mɑɑ rɛ: Pisoi mpí icɔ yɛ íwɛ nɛ́ welɛ. Siyɑ́ɑ sitɑɑni yɛ nsí kɑpi kɛnɛ́kúrí we ɑ́pi kɔ nkpéni líkɑ mɑ́ pikɛ́ li. Ám kɔ lɑ kɛ́ nɛ nkṹ pi kuisɛ. Insɑ́ lɛ̃, li yɛ́ hɑ ncée pi feriyɛ.
32 Então Jesus chamou seus discípulos e disse: “Tenho compaixão dessa gente. Estão aqui comigo há três dias e não têm mais nada para comer. Se eu os mandar embora com fome, podem desmaiar no caminho”.
33 Upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Yei kɑri yɛ́ kuyúi nkú-i ilukɛ mɛyɑ̃́ tu pisoi píimɑ mpí pikɛ́ nɛ n lɛ?
33 Os discípulos disseram: “Onde conseguiríamos comida suficiente para tamanha multidão neste lugar deserto?”.
34 Yeesu uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Akpɔ́nɔ́ ɑlɛ́ kɑni mɑ́? Api rɛ: Asɛɛi nɛ sikpíntomɛ́pi nkɑ́ripi.
34 Jesus perguntou: “Quantos pães vocês têm?”. “Sete, e alguns peixinhos”, responderam eles.
35 Kei kuu pɛɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ tinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ kɛteni-i tonɛ.
35 Então Jesus mandou todo o povo sentar-se no chão.
36 Kɑpi n tónɛ, uu ɑkpɔ́nɔ́ ɑsɛɛi nyɛ̃ nɛ ikpíntomɛ́ iyɛ̃ kpísi uu Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ uu pɛɛ ɑ kpɔ́kɔrinɛ uu upipirɛtiki pɑ, ɑpi pisoi nnɛ́í hɔ́ɔ́nɛ.
36 Tomou os sete pães e os peixes, agradeceu a Deus e os partiu em pedaços. Em seguida, entregou-os aos discípulos, que os distribuíram à multidão.
37 Ḿpɑ́ úye uu le uu lɛpu. Pipirɛtiki ɑpi ɑkpɔ́nɔ́ keri nyɛɛ m pɔɔnɛ kɔ́ɔ́i ɑi ɑnɛ́rɛ ɑsɛɛi yipu.
37 Todos comeram à vontade, e os discípulos recolheram, ainda, sete cestos grandes com as sobras.
38 Pɛpɛɛ pɛɛ n li yɛ lelɛ pitisi ŋmɑnɛ ɑ́kotokú ɑnɑ (4.000), ɑ́pi pinɔ́si nɛ siwɑ̃́ kɛmɛ́ɛ kɛɛ̃.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar mulheres e crianças.
39 Yeesu uu pɛɛ lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pi kuisɛ, uyɛ̃ uu pɛɛ kúninɔi loni uú nɛ Mɑkɑtɑni kɛtẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
39 Então Jesus os mandou para casa, entrou num barco e atravessou para a região de Magadã.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.