Mateus 15

Sola NT (SOY_SIM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kei kɛ Pifɑrisi nɛ isé picélɑɑ pinyinɛ ɑpi Yerusɑlɛm-pɔ leemɛ ɑpi Yeesu lɛɛri ɑpi u pisɛ rɛ:
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 Yo nnyɑ kɛ pipɔ́pirɛtiki ɑpi yɛ inyɛ́kii kɛ pirɔ́kpurɛ ɑpi n yekei rilɔ́ɔ́? Lɛlɛɛ rɛ ɑ́pi yɛ nɑlɛ pikɛ́ kɛlenɛ li yɑrɛ kɑi mɛkɛɛ-mɛ n wemɛ?
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ̃́ ni, yo nnyɑ kɛ nɔ́ɔ Uléécɑɑ isé rilɔ́ɔ́ ɑni nɔ́pinɛ́kpurɛ inyɛkii n tikilɛ̃?
3 Jesus respondeu:
4 Uléécɑɑ yɛ mɑɑ rɛ: A upɔ́sɑ́ɑ nɛ upɔ́ni ríyu wɑisɛ. Uu kɔ rɛ úye un usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni ɑnɔ́ɔ n wɑ, li pisɛ rɛ pikɛ́ liute kpu.
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Amɑ́ nɔ̃́ nɛ yɛ rɛ: Úye un usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni m mɑɑ rɛ u lɛ̃ kuú pɛɛ́ ń lɑ ukɛ́ nɛ u n lɛ̃́ Uléécɑɑ hɛlɛ,
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 u yɛ́ fe uu lɛ̃ nnyɑ usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni nkpéni pilɛ̃́ yɑ́. Uléécɑɑ nsímɛ́ kɑni lɛ̃ fómpɔ ɑni pɛɛ nɔ́pinɛ́kpurɛ inyɛkii n tikilɛ̃.
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 Nɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ mpí! Antepu Esɑyi yɛ ɑlɑri mɑ́lɛ ukɛ́ nɔ́kɛnɛ́cɑ́ɑ́ mɑɑ rɛ:
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 — ausente —
8 “Deus disse:
9 — ausente —
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Yeesu uu pɛɛ risoiwuí cɑ́pinɛ uu pi mɑɑ rɛ: Ani kutu nɛ́ ricɔ ɑni kóm ńsɔnɛ:
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Ái lɛlɛɛ yɛ usoi nnɔɔ-i n lompɔ lɛɛ yɛ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ, ɑmɑ́ lɛlɛɛ yɛ unnɔɔ-i n léemɛ lɛɛ yɛ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ.
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí rinyɔsɔ́pɔ ɑpi u mɑɑ rɛ: Pɔ nyu rɛ lɛ̃ kɑɑ nní n símisi yɛ Pifɑrisi mɛyɑ̃́ ticɔ́ŋ?
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Uu pi pɛsɛ rɛ: Kuléé kúye kun n we, kɑ́i Unɛ́sɑ́ɑ yɛɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ń we yɛɛ ku tɑmɛsi, pi ku wɛhɛnɛ.
13 Jesus respondeu:
14 Ani pi riyɑ́ kei. Pi nkpɑ́ni yɑrɛ pinyíyɛ pɛɛ pinyíyɛcɔ n tórikɛɛ? Unyíyɛ un unyíyɛcɔ n tɔrɔi, pi sɔ́ntilɛ pikɛ́ hɑ nɛ pikɛtɛ́ kúcoŋ́horɛ kunyinɛ-i lóipɔ.
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Piyɛɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ yɔ́su uu Yeesu mɑɑ rɛ: A kɛnyɑ́rũ nkɛ́ ɑsei rɔ́ símisi.
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Aí nɛ nɔ̃́ pɛ́nɛ ɑ́ni kɑhɑnɛ nkpɑ́ni líkɑ n kõo?
16 Jesus disse:
17 Áni kõ tɛ lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ yɛ usoi nnɔɔ-i n lompɔ yɛ̀ɛ̀ kɛfɑ-i hɑlɛ uu wɑi uu iyɑɑ leepɔ uu li lesɛrii?
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Kɛfɑ kɛ́mɛɛ kɛ nsímɛ́ nn yɛ n we, nn pɛɛ nnɔ́ɔ-i tíkimɛ nń nɛ leeri. Mmɛ mɛɛ yɛ usoi mɛ́kpɛrinkpɛ wɑisɛ.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Lɛ̃ nnyɑ, kɛfɑ-i kɛ simúŋɛ́ kópɛ ɑsi léeri. Sɛsɛɛ yɛ tíyɛsɛ kɛ usoi uu yɛ usoi kpu, uu ucɔ unɔsi nɛ́ɛ ucɔ ulɑ kuwɑ́ncɔ wɑi, uu iwɑ́sɑ́ wɑi, uu yɑ́ɑ́i, uu kɔ ucɔ nɛ nsímɛ́ kpɑ́rɑ́, nɛ́ɛ uu ucɔ lɑ́mɑɑnkɛɛ.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Lɛlɛɛ yɛ usoi mɛ́kpɛrinkpɛ n wɑisɛ yɛ lɛ̃. Amɑ́ usoi unsɑ́ n nɑlɛ yɑrɛ kɛ irɔ́nyɛ́kii ii ḿ mɑ ukɛ́ kɛlenɛ li, ɑ́i yɛ́ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ.
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Yeesu uu limɛmɑ́ɑ́ kei yisi uu Tiiri nɛ Sitɔɔ sitẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Kɑnɑɑ kɛtẽ unɔsi unyinɛ yɛɛ kei n hɑ́pɔ uu yisi uu Yeesu lɛɛpɔ, uu pupɛi rɛ: Upíimɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑ inɛ́wɛ yɛ̃. Kuníri yɛ unɛ́kpére lémɑɑpɔlɛnlɛ ɑ́i nyɑḿ!
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Yeesu uu kɔ lɛ̃ n sɛ́ɛ́lɛ̃ lɛ́kɛ́-lɛ́kɛ́. Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí rinyɔsɔ́pɔ ɑpi rɛ: A unɔ́si nkó nɛ kutu ricɔ ukɛ́ tɔ́mpɔ. U welɛ un pupukɛɛ un nɛ rɔ́ tíkilɛ̃!
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ Isirɑyɛɛli pikɔ́ pɛɛ ń we yɑrɛ isɑ́ŋ yɛɛ m pɔ íi nɛ usẽ́ ŋmɑnɛ kɛ́mɛɛ kɛ Uléécɑɑ uu nɛ́ tummɛ.
24 Jesus respondeu:
25 Kei kɛ unɔ́si uyɛ̃ uu pɛɛ yisipɔ uú hɑ ukɛnyɑlɛ-i wúlɑ uu u mɑɑ rɛ: A risuúlu ɑ nɛ́ lɛ̃́, Upíimɑ.
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Ái nyɑḿ tɛ pikɛ́ siwɑ̃́ ilukɛ kpísi pikɛ́ sipɔpipi risɑ́.
26 Jesus disse:
27 Unɔ́si uyɛ̃ uu kɔ kpɑ́ rɛ: Mɛsei yɛ mɛ, Upíimɑ. Amɑ́ ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, sipɔpipi pite pin n le, si yɛ lɛlɛɛ kɛteni-i m póroi n hínilɛ sin le.
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Yeesu uu pɛɛ u pɛsɛ rɛ: A tíyɛ mpɔ́fɑtɛnɛ yɛ piyɛ kpɑ! Uléécɑɑ yɛ́ tíyɛsɛ lɛ̃ kɑɑ ń lɑ ɑi wɑi. Kei nní uukpére uyɛ̃ uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ pélu.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Yeesu uu kei yisi uu Kɑlilee kupiyɛ ritimɛ sĩ. Uu pɛɛ rikúú rinyinɛ tɑɑ́ uú tonɛ.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Kei kɛ pisoi kulúi ɑpí nɛ pipɑ́íkɔɔ́ nɛ pinyíyɛ nɛ síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ nɛ pisímɛ́cirɛ́ nɛ pitóikɔ́ picɔ picɔ u kɑ́lɑɑpɔ ɑpi uɑnɑ-i pi lɑikɛɛ, uu pi pɔisɛntɛ.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Kɛ pisoi ɑpi pisímɛ́cirɛ́ n yɛ̃́ pin símisi, síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ sin pélɑɑlɛ̃, pipɑ́íkɔɔ́ pin sɔ́nɛ, pinyíyɛ pin nyɑ́ni, ɑi nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi pɛɛ Isirɑyɛɛli pikɔ́ Uleecɑɑ ríyu n wɑisɛ.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Yeesu uu pɛɛ upipirɛtiki séi uu pi mɑɑ rɛ: Pisoi mpí icɔ yɛ íwɛ nɛ́ welɛ. Siyɑ́ɑ sitɑɑni yɛ nsí kɑpi kɛnɛ́kúrí we ɑ́pi kɔ nkpéni líkɑ mɑ́ pikɛ́ li. Ám kɔ lɑ kɛ́ nɛ nkṹ pi kuisɛ. Insɑ́ lɛ̃, li yɛ́ hɑ ncée pi feriyɛ.
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Yei kɑri yɛ́ kuyúi nkú-i ilukɛ mɛyɑ̃́ tu pisoi píimɑ mpí pikɛ́ nɛ n lɛ?
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Yeesu uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Akpɔ́nɔ́ ɑlɛ́ kɑni mɑ́? Api rɛ: Asɛɛi nɛ sikpíntomɛ́pi nkɑ́ripi.
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Kei kuu pɛɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ tinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ kɛteni-i tonɛ.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Kɑpi n tónɛ, uu ɑkpɔ́nɔ́ ɑsɛɛi nyɛ̃ nɛ ikpíntomɛ́ iyɛ̃ kpísi uu Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ uu pɛɛ ɑ kpɔ́kɔrinɛ uu upipirɛtiki pɑ, ɑpi pisoi nnɛ́í hɔ́ɔ́nɛ.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Ḿpɑ́ úye uu le uu lɛpu. Pipirɛtiki ɑpi ɑkpɔ́nɔ́ keri nyɛɛ m pɔɔnɛ kɔ́ɔ́i ɑi ɑnɛ́rɛ ɑsɛɛi yipu.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Pɛpɛɛ pɛɛ n li yɛ lelɛ pitisi ŋmɑnɛ ɑ́kotokú ɑnɑ (4.000), ɑ́pi pinɔ́si nɛ siwɑ̃́ kɛmɛ́ɛ kɛɛ̃.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Yeesu uu pɛɛ lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pi kuisɛ, uyɛ̃ uu pɛɛ kúninɔi loni uú nɛ Mɑkɑtɑni kɛtẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.