Marcos 9

Sola NT (SOY_SIM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Uu pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Asei kɑm nɔ́ símisi, pinyinɛ yɛ nté welɛ pɛɛ yɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi n yɛ̃́ in nɛ innɑŋɛ wemɛ ɑpi kɛlenɛ kpíni.
1 Dizia-lhes ainda:
2 Siyɑ́ɑ sikpuulũ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu Piyɛɛ nɛ Yɑkupu nɛ Yohɑni kpísi ɑpí nɛ riyɔ́pɛ cɑ́cɑ́ rinyinɛ tɑɑ́ ɑpí hɑ kei pimɛcirɛ n we. Uipiŋɛ ii consɛ piinipɛɛ-i.
2 Seis dias depois, Jesus tomou consigo Pedro, Tiago e João e os levou, em particular, a sós, a um alto monte. E Jesus foi transfigurado diante deles.
3 Uilũ ií n tɛ́lu, ii wɑ́rɑrɑ póí-póí, ntómɛ́ mmɛ̃ ńn ncɔ mɑ́ kɛtẽ nkɛ́ nɛ kɛnkinii.
3 As suas roupas se tornaram resplandecentes, de um branco muito intenso, como nenhum lavandeiro no mundo as poderia alvejar.
4 Kei kɛ Elii nɛ Moisi ɑpi pɛɛ rikpɑ́fúmɛ, pi nɛ Yeesu pin yɔ́i.
4 E lhes apareceu Elias com Moisés, e estavam falando com Jesus.
5 Piyɛɛ uu pɛɛ Yeesu mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, li nyɑmlɛ rɛ tɔkɛ́ pɛɛ nté n we. Tɔ lɑ rɛ tɔkɛ́ sicɑ́ŋíípi sitɑɑni kɑrii, pɔ̃́ kɛsɛ, Moisi kɛsɛ, Elii kɛsɛ.
5 Então Pedro, tomando a palavra, disse a Jesus: — Mestre, bom é estarmos aqui. Façamos três tendas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
6 Piyɛɛ úu nkpɑ́ni nyu mmɛ̃ kuu yɛ́ pɛɛ ḿ mɑlɛ, likumúŋɛ́ rɛ iwɑmɛ yɛ u nɛ Yeesu pipirɛtiki tɔrɔɔ wɑlɛ hɑ́i.
6 Pois não sabia o que dizer, por estarem eles apavorados.
7 Kuhopɛ kunyinɛ ɑkú weri ɑku pi hilɑ. Tinɔ́ɔ rinyinɛ ɑri kuhopɛ kpɛ-i léeri rɛ: Nkó yɛɛ Kɛnɛ́pipi lɑlɑ, ɑni kutu kɛ ricɔ.
7 A seguir, veio uma nuvem que os envolveu; e dela veio uma voz que dizia: — Este é o meu Filho amado; escutem o que ele diz!
8 Mɛsɛ nɛ mɛsɛ ɑpi piilúkɛ́ nnɛ́í pɑ́ii, ɑmɑ́ ɑ́pi úkɑ yɛ̃, Yeesu yɛɛ pikɛkúrí ń we mɛmɑ́ɑ́.
8 E, de repente, olhando ao redor, não viram mais ninguém com eles, a não ser Jesus.
9 Kɑpi riyɔ́pɛ n cɛ́pilɛ̃, Yeesu uu rinɔ́ɔ pi hɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ tíyɛsɛ unyinɛ ukɛ́ lɛ̃ kɑpi n yɛ̃́ kõ hɑ́i nɛ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Usoi Kɛpipi ɑkɛ yɛ́ pikpɔkpɔ-i n yisi.
9 Ao descerem do monte, Jesus lhes ordenou que não divulgassem as coisas que tinham visto, até o dia em que o Filho do Homem ressuscitasse dentre os mortos.
10 Api nsímɛ́ mmɛ̃ nyi, ɑmɑ́ ɑpi pimɛcɔpɛcirɛ m písɛinɛ rɛ yoo pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ mɛyisɛ?
10 Eles guardaram a recomendação, perguntando uns aos outros o que seria esse ressuscitar dentre os mortos.
11 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, upipirɛtiki ɑpi u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ isé picélɑɑ ɑpi mɑ́ikɛɛ rɛ Elii yɛɛ pɛɛrinɛ likɛ́ kɛlenɛ kɛtẽ kɛtɔ tu?
11 Então perguntaram a Jesus: — Por que os escribas dizem ser necessário que Elias venha primeiro?
12 Uu pi pɛsɛ rɛ: Mɛsei yɛ mɛ rɛ Elii yɛ pɛɛrinɛ kɛlenɛ ukɛ́ ḿpɑ́ yo nyɔ́ɔnsɛ. Yo nnyɑ kɑi mpíí wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ Usoi Kɛpipi yɛ íwɛ lenɛ mɛyɑ̃́ ɑpi kɛipuri yulu?
12 Jesus respondeu:
13 Amɑ́ nɛ lɑ kɛ́ nɔ́ símisi rɛ Elii yɛ pipɛɛmɛ mɑsilɛ pisoi ɑpí nɛ u wɑi lɛ̃ kɑpi ń lɑ yɑrɛ kɑi ukɛcɑ́ɑ́ n wɔ́lɑɑmɛlɛ̃.
13 Eu, porém, lhes digo que Elias já veio, e fizeram com ele tudo o que quiseram, como está escrito a respeito dele.
14 Kɑpi pipirɛtiki tɔrɔɔ n nyɑhɑipɔ, ɑpi pisoi kulúi yɛnu pin kɛwúípi pi wɑilɛ̃, isé picélɑɑ pin nɛ pi kɛŋɛnɛ.
14 Quando eles se aproximaram dos outros discípulos, viram numerosa multidão ao redor deles e os escribas discutindo com eles.
15 Kɛ pisoi ɑpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ Yeesu n yɛ̃́, ɑi pi kɑikɑi, ɑpi pɛɛ n wúrunkɛɛpɔ pikɛ́ u yɑ́ɑ́si.
15 E logo toda a multidão, ao ver Jesus, ficou surpresa e, correndo até ele, o saudava.
16 Yeesu uu upipirɛtiki pisɛ rɛ: Yoo mpíí nɔ́ nɛ pɛ̃ kɛŋɛnɛsɛ?
16 Então Jesus perguntou:
17 Utisi unyinɛ uu pɛɛ riwúí tɛ-i rinɔ́ɔ yɔ́ɔri rɛ: Sɑ́ɑ, kɛpɔ́mɛɛ́ kɑrí nɛ kɛnɛ́pipi kɑ. Kuníri kpɛɛ kɛ n lõ yɛ nsímɛ́ kɛ pɔɔnɛsɛlɛnlɛ.
17 E um, do meio da multidão, respondeu: — Mestre, eu trouxe até o senhor o meu filho, que está possuído de um espírito mudo;
18 Ḿpɑ́ yei kɑi kɛ yisi, ku yɛ kɛtẽ kɛ tɑlɛ ɑkɛ ɑtɑlɑlɑɑ́ léeri, kɛn ɑnĩ́ tɑkɑi, ipiŋɛ ii nɑ́nu. Aḿ nɛ pipɔ́pirɛtiki téni rɛ pikɛ́ kuníri kpɛ̃ lɑkɑsɛ, ɑmɑ́ ɑ́pi fe.
18 e este, sempre que se apossa dele, lança-o por terra, e ele espuma, range os dentes e vai definhando. Pedi aos seus discípulos que o expulsassem, mas eles não puderam.
19 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi yɔ́su rɛ: Nɔ́ nfɑtɛnɛcirɛ́ pikɔ́ mpuri mmú, ituŋɛ ilɛ́ kɑm nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pitónɛ kpɑ́nɛ? Ituŋɛ ilɛ́ kɑm yɛ́ lɛ̃ nɛ nɔ́ n kɑhɑri? Ani nɛ kɛwɑ̃́ nɛ́ kɑm.
19 Então Jesus exclamou:
20 Apí nɛ kɛ u hɑpɔ. Kɛ kɛwɑ̃́ ɑkɛ Yeesu n yɛ̃́, kuníri ɑku kei nní kɛ lémesi, ɑkɛ kɛteni-i lólu ɑkɛ́ m pímiisɛ kɛn ɑtɑlɑlɑɑ́ léeri.
20 E eles o trouxeram. Quando ele viu Jesus, o espírito imediatamente agitou o menino com violência, e, caindo ele por terra, revolvia-se espumando.
21 Yeesu uu kɛusɑɑ pisɛ rɛ: Píyei-mɛ kɑi yɛ nní kɛ wɑ? Uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Hɑ́i uiwɑ̃-mɛ le.
21 Jesus perguntou ao pai do menino: O pai respondeu: — Desde a infância;
22 Mɛpehẽ kulúi kɛ kuníri kpɛ̃ ɑku yɛ nnɑ nɛ míni-i kɛ risɑ́pɔ kɛkɛ́ nɛ n kpu nnyɑ. Amɑ́ in tɛ pɔ́ fe ɑɑ linyinɛ wɑi, ɑ kɑm ɑɑ rɔ́ comɛ. A irɔ́wɛ ripɑí.
22 e muitas vezes o tem lançado no fogo e na água, para o matar. Mas, se o senhor pode fazer alguma coisa, tenha compaixão de nós e ajude-nos.
23 Yeesu uu rinɔ́ɔ u pɛsɛ rɛ: In tɛ pɔ́ fe nɛ́ɛ? Úye un nɛ ukɛfɑ Uléécɑɑ n tɛnɛ, úu líkɑ pɔɔnɛnɛ.
23 Ao que Jesus respondeu:
24 Mɛsɛ nɛ mɛsɛ, kɛwɑ̃́ kɛ̃ usɑɑ u pupɛi rɛ: Nɛ̃́ nɛ kɛfɑ tɛnɛlɛ! Amɑ́ ɑ kɑm ɑ nɛ́ comɛ, nnɛ́fɑtɛnɛ ńn piyɛ.
24 E imediatamente o pai do menino exclamou: — Eu creio! Ajude-me na minha falta de fé!
25 Kɛ Yeesu uu risoiwuí n yɛ̃́ tin u kɑ́lɑɑri, uu kuníri semni rɛ: Pɔ̃́ kuníri kpɛ̃, pɔ́ɔ yɛ ɑtusuí usoi n wɑisɛ ɑɑ nsímɛ́ u pɔɔnɛsɛ, ɑ kɛwɑ̃́ kɛ-i le, kɑpɛ píkɑi kɛkɛmɛɛ pɛɛpɔ, nɛ́ɛ rinɔ́ɔ pɔ́ hɛ.
25 Vendo Jesus que muita gente estava se reunindo, repreendeu o espírito imundo, dizendo-lhe:
26 Akú lelu kun pupukɛɛ, kun kɔ kɛwɑ̃́ nɑnɛisɛlɛ̃. Kɛwɑ̃́ ɑkɛ́ n we yɑrɛ kɛ kpulɛ, pisoi mɛyɑ̃ ɑpi wɑisɛ rɛ kɛ kpulɛ.
26 E ele, gritando e agitando-o muito, saiu, deixando-o como se estivesse morto, a ponto de muitos dizerem: — Morreu.
27 Amɑ́ Yeesu uu kɛkunipɛ múlú uu kɛ yukusɛ, ɑkɛ yisi ɑkɛ nyɛrɛ.
27 Mas Jesus, tomando-o pela mão, o ergueu, e ele se levantou.
28 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ kɛ́yɔ n lõ, upipirɛtiki ɑpi pimpehencirɛ u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑ́ri fe tɔkɛ́ kuníri nkú lɑ́kɑsɛ?
28 Quando Jesus entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram em particular: — Por que nós não pudemos expulsá-lo?
29 Uu pi mɑɑ rɛ: Kɛyómɛ mɛcirɛ kɛ usoi uu yɛ́ yɑ́ɑ́si uú nɛ kuníri nkú mpuri lɑkɑsɛ.
29 Jesus respondeu:
30 Api kei yisi ɑpi Kɑlilee kɛtẽ tɛ́ŋ́. Yeesu úu pɛɛ́ lɑ pikɛ́ kei kuu ń we ceri.
30 E, tendo saído dali, passavam pela Galileia, e Jesus não queria que ninguém o soubesse,
31 Likumúŋɛ́ rɛ u yɛ pɛɛ upipirɛtiki céésilɛ uu yɛ pi mɑɑ rɛ: Pi Usoi Kɛpipi tininɛ ɑpi pisoi ɑnipɛ-i kɛ wɑi pikɛ́ kɛ kpu. Kɛmɛkpɔ-mɑɑ́, kɛ yɛ́ kɛyɑ́ɑ tɑ́ɑ́nũ tuŋɛ́ nkpɔ kɛ́mɛɛ yisi.
31 porque ensinava os seus discípulos e lhes dizia:
32 Amɑ́ Yeesu pipirɛtiki ɑ́pi mɛyu mɛ̃ kõ. Iwɑmɛ íi kɔ ŋmurɛi pikɛ́ pisɛ.
32 Eles, porém, não compreendiam isto e tinham medo de perguntar.
33 Api Kɑpɛrinɑwum tulu. Kɑpi kɛ́yɔ n tu, Yeesu uu pi pisɛ rɛ: Yoo pɛɛ ncée kɛ́mɛɛ nɔ́ kɛ́ŋɛnɛsɛ?
33 Chegaram, então, a Cafarnaum. Estando em casa, Jesus perguntou aos discípulos:
34 Amɑ́ ɑpi sɛ́ɛ́ keu. Ái líkɑ nnyɑ, pi pɛɛ ncée kɛ́mɛɛ kɛ́ŋɛnɛ rɛ úye yɛɛ pikɛcɔpɛ uwɛ́ɛ́sɛ?
34 Mas eles se calaram, porque, no caminho, tinham discutido entre si sobre quem era o maior.
35 Yeesu uu pɛɛ́ tonɛ, uu upipirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ séi uu pi mɑɑ rɛ: Úye un n lɑ ukɛ́ ufoí, li pisɛ rɛ ukɛ́ nɔ́nnɛ́nɛ́í utɔrɔɔ uu nɔ́nnɛ́nɛ́í ukɛikɔ́.
35 E Jesus, assentando-se, chamou os doze e lhes disse:
36 Uu kɛwɑ̃́ kɛnyinɛ kpísi uu pikɛcɔpɛ nyɛrɛsɛ, uu kɛ kpísi uu pɛ́kɛ́rí uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ:
36 Trazendo uma criança, colocou-a no meio deles e, tomando-a nos braços, disse-lhes:
37 Úye un siwɑ̃́ nsí kɛcɔpɛ kɛ́ye kusɑ́nɛ n yɔsí nɛ̃́ nnyɑ, tinɛ́cúruu kuu kusɑ́nɛ yɔsí, úye un kɔ kusɑ́nɛ nɛ́ n yɔsí, ɑ́i rinɛ́cúruu kuú yɔsí, ɑmɑ́ uyɛɛ nɛ́ n tummɛ kuú yɔsí.
37 — Quem receber uma criança, tal como esta, em meu nome, recebe a mim; e quem receber a mim, não é a mim que recebe, mas aquele que me enviou.
38 Yohɑni uu u mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, tɔ unyinɛ yɛnlɛ un ɑníri lɑkɑsɛ nɛ ripɔ́nyíri nnɑŋɛ úu kɔ pɛɛ rɔ́ tíkilɛ̃. Kúu rɔ́ n tíkilɛ̃ nnyɑ, ɑrí nɛ u yulu.
38 João disse a Jesus: — Mestre, vimos um homem que expulsava demônios em seu nome, mas nós o proibimos de fazer isso, porque não nos seguia.
39 Amɑ́ Yeesu uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Áni kɑpɛ nɛ u yɛ̀, likumúŋɛ́ rɛ úkɑ úu we yɛɛ yɛ rinɛ́nyíri nɛ mɛwɑisɑŋɑ n wɑ uu kei nní cirɛ nnɛ́kópɛ símisi.
39 Mas Jesus respondeu:
40 Úye un kɛrɔ́pirɛ n we uyɛ̃ úu urɔ́lɑ́ɑrɔ.
40 Pois quem não é contra nós é a favor de nós.
41 Kɑni nɛ̃́ Kirisi pikɔ́ nnyɑ, úye un kɔ rinɛ́nyíri nnyɑ míni nírɛ́-nirɛ́ nɔ́ n hɛ, ɑsei kɑm nɔ́ símisi, liute úu uihɛ́ɛ́ pɑɑnɛ.
41 Pois aquele que lhes der de beber um copo de água, em meu nome, porque vocês são de Cristo, em verdade lhes digo que de modo nenhum perderá a sua recompensa.
42 Amɑ́ úye un siwɑ̃́ sɛɛ nɛ nní kɛfɑ nɛ́ n tɛnɛ kɛnyinɛ ɑkópɛ n wɑisɛ, li kutɔsi we pikɛ́ rinɑ́ipɑrɛ mulɛ-mulɛ ńŋmɛ wɑ ɑpi ripɔ́ɔ u lɛsi ɑpi mínimɑɑ-i u sɑ́pɔ.
42 — E, se alguém fizer tropeçar um destes pequeninos que creem em mim, seria melhor para esse que uma grande pedra de moinho fosse pendurada ao seu pescoço e fosse jogado no mar.
43 In tɛ kupɔ́nípɛ kpɛɛ ɑkópɛ pɔ́ wɑisɛ, ɑ ku riké. Li kutɔsi we ɑ nfɑ́ɑ yɛ̃ nɛ kunípɛ keri nɛ kɑɑ yɛ́ ɑnípɛ kɛtɛ́ m mɑ́ ɑɑ́ nɛ nnɑ kpɔcirɛ́ kɛlõ loni, kei kɛ nnɑ ńn yɛ píkɑi n kpu.
43 E, se a sua mão leva você a tropeçar, corte-a; pois é melhor você entrar aleijado na vida do que, tendo as duas mãos, ir para o inferno, para o fogo que nunca se apaga
44 [Kei kɛ ɑpɑpi nyɛɛ yɛ ipiŋɛ n li ɑ́ɑ yɛ n kpí, kei kɛ nnɑ ńn yɛ kɔ n kpu.]
44 [onde não lhes morre o verme, nem o fogo se apaga].
45 In tɛ kupɔ́nɑ kpɛɛ ɑkópɛ pɔ́ wɑisɛ, ɑ ku riké, li kutɔsi we ɑ kúnɑ kusɛ m mɑ́ ɑɑ́ nɛ nfɑ́ɑ yɛnu nɛ kɑɑ yɛ́ ɑ́nɑ kɛtɛ́ m mɑ́ ɑpí nɛ nnɑ kpɔcirɛ́ kɛlõ kɛ́mɛɛ pɔ́ sɑ́pɔ, kei kɛ nnɑ ńn yɛ píkɑi n kpu.
45 E, se o seu pé leva você a tropeçar, corte-o; pois é melhor você entrar na vida aleijado do que, tendo os dois pés, ser lançado no inferno
46 [Kei kɛ ɑpɑpi nyɛɛ yɛ ipiŋɛ n li ɑ́ɑ yɛ n kpí, kei kɛ nnɑ ńn yɛ kɔ n kpu.]
46 [onde não lhes morre o verme, nem o fogo se apaga].
47 In tɛ mɛpɔ́nípɛɛ mɛɛ ɑkópɛ pɔ́ wɑisɛ, ɑ mɛ lesɛ ɑɑ kɛtɑɑ-pɔ fómni. Li kutɔsi we pɔkɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lõ nɛ mɛnípɛɛ mɛsɛ nɛ kɑɑ yɛ́ inípɛɛ itɛ́ m mɑ́ ɑpi pɛɛ nnɑ kpɔcirɛ́ kɛlõ kɛ́mɛɛ pɔ́ sɑ́pɔ, kei kɛ nnɑ ńn yɛ píkɑi n kpu.
47 E, se um dos seus olhos leva você a tropeçar, arranque-o; pois é melhor você entrar no Reino de Deus com um olho só do que, tendo os dois, ser lançado no inferno,
48 Kei kɛ ɑpɑpi nyɛɛ yɛ ipiŋɛ n li ɑ́ɑ yɛ n kpí, kei kɛ nnɑ ńn yɛ kɔ n kpu.
48 onde não lhes morre o verme, nem o fogo se apaga.
49 Likumúŋɛ́ rɛ: Pisoi nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ kɑpi nnɑ kɔɔnunɛ yɑrɛ kɑpi yɛ nní ilukɛ kɛcɑ́ɑ́ nnyɑ́si n fulɛi.
49 — Porque cada um será salgado com fogo.
50 Nnyɑ́si yɛ linyinɛ kɛcirɛ lɛ, ɑmɑ́ mmɛlõ mɛn n kpu, yo kɑpi yɛ nɛ n lɑrukusɛ? Ani nnyɑ́si mɛcɔ n lɑ́ɑ́rú, nkíŋniŋɛ nkɛ́ kɔ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ n we.
50 O sal é bom; mas, se o sal vier a se tornar insípido, como lhe restaurar o sabor? Tenham sal em vocês mesmos e paz uns com os outros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.