Marcos 4

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛ Yeesu uu icélɑɑ Kɑlilee kupiyɛ ritimɛ-i n kpɑ́lɛ̃, pisoi kulúi ɑpi u kɑ́lisi ɑi tɔ́su uu mɛsɛ hɑ kúninɔi kɛcɑ́ɑ́ tonɛ. Míni kɛcɑ́ɑ́ kɛ kúninɔi kpɛ̃ ɑku tɔ́silɛ̃, pisoi pin mɛritimɛ nyɛnu.
1 Iban maiye Jesu harew Galilee sisibinamaim ana bai’ubaiyen bai tit. Sabuw i himour kwanekwan imih i wa afe’en yen mare naatu sabuw harew sisibin dones yan himarir
2 Sinyɑ́rũ kuú nɛ icélɑɑ mɛyɑ̃ pi céesi. Uu icélɑɑ iyɛ̃ kɛ́mɛɛ pi mɑɑ rɛ:
2 naatu i oroubonamaim sawar moumurih na’in i’obaiyih eo.
3 Ani kutu ricɔ ɑni kóm! Utisi unyinɛ yɛɛ ilukɛpuri pifómɛ leemɛ.
3 “Kwananowar! Masaw bowayan ana masawamaim ub tanumamih in.
4 Kuu n fóm, ilukɛpuri icɔ ii ricéetimɛ-i lólu, sinúipi ɑsi i le.
4 Naatu ana ub tata’asi’asiy ana maramaim ub afa i ef yan hira’iy, naatu mamu hina hibow hi’aa.
5 Icɔ ii kɛpɑrɛ kɛcɑ́ɑ́ kei kɛ ntɑɑi ńn m piyɛ lólu. Kɛ kɛtẽ ɑ́kɛ n címú nnyɑ, ipuri iyɛ̃ ii mɛsɛ nɛ mɛsɛ lɛlu.
5 Ub afa i karakarar yan kamar men gagamin yanamaim hira’iy, naatu saisewat hikuboubunih hiyen, anayabin me kikimin baban inu’in.
6 Ntuŋɛ nn tɑpu. Kɛ iníŋí íi m pɑpisi nnyɑ, mɛlɛi ɑmɛ kóósi.
6 Imih veya yen rararan ana mar ana fora’abinamaim, nati ub hikukubounih i hi’arat himorob, anayabin ah wairoron i men ra’iy me babanika.
7 Icɔ ii sinípɛleépi kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ lóipɔ. Sinípɛleépi sɛ̃ ɑsi mɛlɛi hilɑ, ɑ́mɛ pɛɛ ɑpipi torɛsi.
7 Ub afa i fotan kokor wanawanan hira’iy, naatu ro’oh men matar, anayabin fotan yen fafa rab isuk.
8 Amɑ́ ipuri icɔ ii kɛtẽ sɔnɛ nɛ sɑ́, ii lɛlu ii pɑpisi ii kɔ ɑpipi torɛsi, iwéhe icɔ ɑfɛɛtɑɑni, icɔ kuwóó nɛ kɛfi, icɔ pílɛ.
8 Baise ub afa i me gewasin yan hira’iy, naatu hikubounih hiyen hibiw, afa i magamagar 30 na’atube, afa i rubirubih 60 na’atube, naatu afa i hiwai re 100 na’atube.”
9 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Úye un ukómɛ ukɛ́ kṍ.
9 Naatu Jesu iuwih eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur nanowar ininotanot.”
10 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ iyɑɑ n léepɔ, pɛpɛɛ nɛ u n kɔ́lɛ̃ nɛ upipirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ ɑpi u pisɛ rɛ ukɛ́ sinyɑ́rũ sɛ̃ ɑsei pi símisi.
10 Jesu akisin ma’am ana maramaim ana bai’ufununayah nah 12 naatu sabuw afa iyab tur hinonowar hina hibatiy oroubon anayabin so’ob isan.
11 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi pɛsɛ rɛ: Nɔ̃́ nɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi nsímɛ́ mɛɛ m pékɑɑlɛ̃ picére mɑsilɛ, ɑmɑ́ picɔ yɛ ḿpɑ́ yo kómɛilɛ yɑrɛ sinyɑ́rũ.
11 Naatu iuwih, “God ana aiwob ana buriburin i hibai kwa hit. Baise iyab no ufunamaim tema’am sawar etei i boro oroubonamaim hina’uwih.
12 — ausente —
12 Saise,
13 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Áni kɛnyɑ́rũ kɛ̃ kõo? Nɔnsɑ́ kɛ n kõ, íye kɑni yɛ́ pɛɛ́ nɛ sitɔ́rɔɔ nsí nnɛ́í kṍ mɑ́?
13 Naatu Jesu i’uwih, “Kwa iti oroubon naniyan men kwanabaib na’at oroubon afa auman naniyah boro mi’itube kwanaso’ob?
14 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ kɛnyɑ́rũ kɛ̃ ɑsei pi lesɛ rɛ: Li nkpɑ́ni yɑrɛ nléécɑɑsimɛ́ kɛ utisi uyɛ̃ uu fóm.
14 Masaw bowayan i God ana tur ub na’atube ta’asiy re.
15 Pisoi picɔ isoi yɛ ricéetimɛ tɛ̃ mɛcɔ welɛ. Pin nléécɑɑsimɛ́ n kõ, Setɑni uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ nléécɑɑsimɛ́ kɑpi pikɛmɛɛ n fṍ kpóupɔ.
15 Sabuw afa i ub ef yan ta’asi’asiyen hire’erebe, God ana tur tenonowar ufunamaim, Satan boro nan abisa re hai yawasamaim tatanum boro nabosair.
16 Kɛpɑrɛtẽ kɛɛ we yɑrɛ pɛpɛɛ nléécɑɑsimɛ́ n kṍ ɑpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ piɑkiŋ kɛ́mɛɛ n yɔ́su nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ.
16 Afa i ub karakarar yanamaim hire’erebe, tur gewasin tenonowar ana veya i boro matah nakabiy ereyasisir auman hinab.
17 Amɑ́ ɑ́pi yɛ tíyɛsɛ nkɛ́ pikɛmɛɛ iníŋí wɑ. Ńn yɛ pikɛmɛɛ nɑ́ŋɑi. Ncɔ́ŋ ń-ye nɛ́ɛ íwɛ íye in n kɑ nléécɑɑsimɛ́ nnyɑ, nfɑtɛnɛ nń nɛ pi kpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ.
17 Baise i an wairoroh en, imih boro men maninaka nawainabih, anayabin tur gewasin hibaib isan ahay waf naatu bai’akir kakafin wanawanan hinarur ana maramaim i boro saisewat hinare.
18 Pisoi picɔ yɛ we yɑrɛ kɛtẽ kɛɛ sinípɛleépi m mɑ́. Pi yɛ nléécɑɑsimɛ́ kónlɛ,
18 Naatu baise ub afa i fotan kokor wanawanan hire’erebe, i tur gewasin tenonowar,
19 ɑmɑ́ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ likɔ́ nfɑsimɛ́ nɛ lílɑlɑ lɛɛ rɔ́ n kírɑɑsɛntɛ nɛ mɛmɑ́ ɑi nléécɑɑsimɛ́ hílɑ, ńn yɛ pɛɛ kɛrɔ́mɛɛ líkɑ yoriyɛ.
19 baise i hai yababan biyah ana yasisir isan, totobuyoy ana baitenbibiren, naatu hai kok sawar ta ta men gewasih erun, tur gewasin hai yawasamaim erabirab, imih men ebiwamih.
20 Pisoi picɔ pin we yɑrɛ kɛtẽ sɔnɛ. Pi yɛ nléécɑɑsimɛ́ kónlɛ ɑpi n yɔ́su nn pikɛmɛɛ pelu nn linyinɛ yoriyɛ. Nléécɑɑsimɛ́ nn picɔ kɛ́mɛɛ nkɑ́ripi wɑi, nn picɔ kɛ́mɛɛ nɛ kumúŋɛ́ wɑi, nn picɔ kɛ́mɛɛ mɛyɑ̃́ wɑi.
20 Naatu sabuw afa i ub me gewasin yanamaim hire’ere’ebe, tur hinowar hibasit hibai naatu hai yawasamaim ro’on matar, afa i 30, afa 60, naatu afa i 100.”
21 Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pi pisɛ rɛ: Unyinɛ yɛɛ kɛ́firɑ́ɑ risɛ́lɛ uu kucɑ́ri kɛ kipi nɛ́ɛ uu ukɛfinɛ mɛtene kɛ pésu mɑ́? Nɛ́ntɛ kɛlõ cɑ́cɑ́ kɑpi yɛ kɛ ritɔsi ɑkɛ pɛɛ ḿpɑ́ úye n kpɑ̃́iilɛ̃?
21 Naatu i’uwih, “Kwa ramef kwabito’ab i noukwatamaim kwatatarafut? O gem babanamaim kwaya’iyai? Ai ana sisikofamaim kwasisikof?
22 Lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ pɛɛ m pékɑɑlɛ̃ ɑi kúyɛnɛ wɑi, lɛ̃ kɛ ḿpɑ́ úye úu pɛɛ kúyɛnɛ ń we ɑi mɛtɛ́í kɛ́mɛɛ léeri.
22 Anayabin sawar abisa baibunuwenamaim ti’inu’in boro hinagatur, naatu sawar abisa wa’iwa’irih ti’inu’in boro hinatit hinibebeyan.
23 Úye un ukómɛ ukɛ́ kṍ.
23 O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar inanot!”
24 Yeesu uu pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ nɛ lɛ̃ nnɛ́í kɑni n kómɛi. Kulũ kpɛ̃ kɑni yɛ nɛ ḿ musí kɛ Uléécɑɑ uú nɛ nɔ́ músunɛ. Ticuruu u yɛ́ kusɑ́ nɔ́ rikpɑ́.
24 Ibanak iuwih maiye, “Kwananowar gewas! O sabuw kufufufunih na’atube, nati fufun ta’imonamaim boro God o nafufuni, baise boro afe’enamaim naya’abar auman nafufuni.
25 Likumúŋɛ́ rɛ uyɛɛ m mɑ́ kɑpi yɛ pípɑ rikpɑ́ ɑmɑ́ úye unsɑ́ m mɑ́, ḿpɑ́ nkɑ́ripi ń-ye kuu mɑ́, pi n yɔ́sunɛ.
25 Yait aurin ema’am boro afe’en hinaya’abar hinitin, yait aurin en, abistanawat biyan ti’inu’in boro hinabosair.”
26 Yeesu uu pimɑ́ɑ kpɑ́ rɛ: Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ kɔ we yɑrɛ usoi unyinɛ yɛɛ ilukɛpuri ukɛcɑrɛ-i n fṍ.
26 Ibanak eo maiye, “God ana aiwob i orot ub me yan tatanum na’atube.
27 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, ḿpɑ́ un kɛsinɛ nɛ́ɛ kɛtúŋɛ́ n lɔni nɛ́ɛ un n nyɑ́ni, ilukɛpuri yɛ lɛlulɛ in pelu úu nyu lɛlɛɛ i m peisɛ.
27 Fai mar in emimisir, i men so’ob ub i mi’itube kuboun yen erara’at.
28 Kɛtẽ ticuruu kɛɛ ilukɛ peisɛ. Kuhɛ́rɛ kpɛɛ yɛ mɛfoí pi, lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ ripipi ɑri tórɛsi, ɑri mɛtɔ́rɔɔ pelu.
28 Me akisin ub ituw eyey, wantoro’ot i boro nakufufun, naatu naiwan nayai, imaibo boro niw ro’on namatar.
29 Tin m pi, usoi uu ritɛ́hɛ múlú. Kúkpɑɑ kpɛɛ lɛ̃ tu.
29 Naatu sanabey ibiyamur ana maramaim, masaw bowayan boro ana nikok nab natit nan natar.”
30 Yo kɑri yɛ́ kɔ nɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi múŋɛisɛnɛ? Kɛnyɑ́rũ kɛ́ye kɑri yɛ́ nɛ linsímɛ́ wɑ mɑ́?
30 Naatu ibanak eo maiye, “God ana aiwob boro abisa’amaim tanayai tanao, o oroubon boro menatanamaim tanakubuna kwananowar?
31 Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ we yɑrɛ mpuri yukɛ-yukɛ nnyinɛ. Kɛlukɑɑ-i, mmɛ mɛɛ yɛ kɛtẽ nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ ipuri kɛcɔpɛ nsíńsɑ́.
31 I ana itinin i momor ro’on kikimin maiyow na’atube, tafaramamaim iti ro’on i kikimin maiyow o boro me yan inatanum.
32 Amɑ́ mɛlukɑɑ-mɑɑ́, n yɛ lɛlɛ nn pɑpisi nn wɑi kuléé kpɛɛ kɛcɑrɛ-i ɑcɔ mpiyɛ n fe. Nkuléé yɛɛ ilésɛ kɛcirɛ wɑlɛ, sinúipi ɑsi ikɛcɑ́ɑ́ ɑyɑ́mɛ́ wɑpisi.
32 Baise inatatanun ufunamaim, boro nara’at nayen masaw etei nanatabir, ai gagamin famefamen auman namatar, naatu famenamaim mamu boro hinan hinabatar.”
33 Sinyɑ́rũ nsí sicɔ kɛ Yeesu uu yɛ nɛ ḿpɑ́ úye céesi. Pɛpɛɛ kutu u n cɔ́lɛ̃ mɛkomɛ kuu yɛ ripɑí uú nɛ céési.
33 Oroubon maumurih na’in iti na’atube imaim binan sabuw hima hinowar, saife isah tirerereb naniyan hitab.
34 Úu yɛ píkɑi símisi kúu kɛnyɑ́rũ n wɑ, ɑmɑ́ lin u nɛ upipirɛtiki ŋmɑnɛ rin-yɑ́, ḿpɑ́ yo ɑsei kuu yɛ pi lesɛ.
34 Sabuw isah i oroubonamaim eo hinonowar, baise nabinamaim oroubon hai yabih i ana bai’ufununayah eo hinonowar.
35 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ cirɛ nnyɔ́ɔ́, Yeesu uu upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Tɔkɛ́ míni kuwɛ́lɛ́ kucɔ-mɛ̃ hɑ.
35 Nati veya ta’imon ana rabirab, i ana bai’ufununayah iuwih, “It i boro tanarabon harew rounane.”
36 Api risoiwuí yɑ́, upipirɛtiki ɑpi kúninɔi kpɛ-i kuú pɛɛ n tṹ nɛ n tɛ́ŋ́lɛ̃. Áninɔi ɑcɔ ɑn kɔ pikɛyúrí we.
36 Ana bai’ufununayah hire wa i afe’en ma’amamaim hisra’at. Naatu wa afa i nati’imaim auman hibatabat.
37 Kei kɛ mɛyɔ píimɑ mɛnyinɛ ɑmɛ pipépɛ kori ɑ́niwɑlɛ́ ɑɑ kúninɔi-i n lééripɔ míni ɑmɛ pɛɛ ku n yipu.
37 Hirarabon wowog tafair tit, naatu yabat misir, harew wa wanawanan iwan yen awan kakaratan. Wa yabat wanawanan run|alt="boat in storm" src="CN01707B.TIF" size="col" loc="Mrk 4.37" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.37"
38 Kumúŋɛ́ kpɛ-i, Yeesu un kúninɔi kɛ́mɛɛ kɛpirɛ-pɔ we, un lɔni, tíyu tin tíyulɑɑ kɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑlɛ̃. Upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u yóŋsɛ ɑpi u mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, pɔ sɛ́ɛ́lɛnlɛ tɔkɛ́ kpii?
38 Jesu wa uranane ukwarin kunuwar yara’ah matan fot inu’in. Ana bai’ufununayah hibunibun misir hiu, “Bai’obaiyenayan it morob isan men kunotanot?”
39 Yeesu uu yɑ́kɑ-yɑkɑ uu kuyɔ cɛ́si uu míni mɑɑ rɛ: Sɛ́ɛ́, ɑ niŋɛsi. Kuyɔ ɑku kéu ɑi níŋɛsi.
39 Misir wowog naatu yabat kwarar eo, “Kwanutanub! Kwa’inbaibinub!” Naatu wowog morob ra’iy nuwarob eafuw.
40 Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ upipirɛtiki pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ iwɑmɛ ii nɔ́ wɑ? Nɔn nɛ nfɑtɛnɛ mɑ́ɑ?
40 Ana bai’ufununayah iuwih, “Aisim kwabirubir? Kwa men kwabitumatum?”
41 Amɑ́ ɑi iwɑmɛ píimɑ pi wɑi ɑpí m mɑ́ikɛɛnɛ rɛ: Usoi úye kɛcirɛ yɛ nkó kɑí nɛ kuyɔ nɛ míni ripɛ́nɛ lin u pɑkɑrɛlɛ̃?
41 Ana bai’ufununayah hibir naatu taiyuwih hibabatiyih, “Iti orot i yait? Wowog naatu yabat hairi fanan hibai!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.