Lucas 7
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Kɛ Yeesu uu pisoi pɛɛ u n kɑ́lɑɑlɛ̃ ifɑɑci piwɑi ḿ mɑsí, uu yisi uu Kɑpɛrinɑwum tɔ́mpɔ.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Rɔm usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ unyinɛ yɛ pɛɛ ukɛikɔ́ unyinɛ mɑ́lɛ, úu yɛ uukɛikɔ́ uyɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ kṍ. Ukɛikɔ́ uyɛ̃ un pɔ́ɔ́lú, ticuruu un kɛkpɔ nyɑhɑi.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Kɛ usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ uyɛ̃ uu n kṍ pin Yeesu nsímɛ́ símisi, uu Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ tum tɛ pikɛ́ hɑ u séemɛ ukɛ́ uukɛikɔ́ pɔisɛ.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Api Yeesu kɛ́mɛɛ tuipɔ ɑpí nɛ mɛyɑ̃́ u téni rɛ: Usoi uyɛɛ nɛ sɑ́ rɛ pɔkɛ́ u lɛ̃́.
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 U ntɔ́puri lɑlɛ ńsɔnɛ. Uyɛɛ kɔ kurɔ́yómɛyɑ́hɑɑlee mɔ̃.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Yeesu uu pɛɛ pi tikipɔ. Kuu kɛ́yɔ n nyɑhɑipɔ, usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ uu upisɑnɛ tumpɔ rɛ pikɛ́ u mɑɑ rɛ: Upíimɑ, kɑpɛ mɛpɔ́círɛ ricɔ́ŋ. Ám nɛ sɑ́ rɛ pɔkɛ́ kɛnɛ́yɔ lõ.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Nɛ rinɛ́cúruu yɛnlɛ rɛ ɑ́m tu rɛ kɛ́ kɛpɔ́mɛɛ hɑpɔ. Amɑ́ ɑ rinɔ́ɔ hɛ unɛ́kɛikɔ́ ukɛ́ peí.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Nɛ̃́ ticuruu yɛ piwɛ́ɛ́sɛ mɑ́lɛ nɛn pi pɑkɑrɛlɛ̃, nɛn kɔ pisɔ́ɔ́cɑ mɑ́ pɛɛ nɛ̃́ m pɑkɑrɛlɛ̃, nɛn piunyinɛ m mɑɑ rɛ ukɛ́ mɛ́ye hɑ, u yɛ hɑlɛ. Nɛn kɔ ucɔ m mɑɑ rɛ ukɛ́ kɑm, u yɛ kɑlɛ. Nɛn kɔ unɛ́kɛikɔ́ m mɑɑ rɛ ukɛ́ linyinɛ wɑ, u yɛ li wɑlɛ.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Kɛ Yeesu uu ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ n kṍ, usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ uyɛ̃ isoi ii u sɔnɛsi. Uu pɑnsɛ uu pisoi kulúi pɛɛ u n tíkilɛ̃ mɑɑ rɛ: Nɛ nɔ́ mɑɑ rɛ ḿpɑ́ Isirɑyɛɛli kɛ́mɛɛ, ɑ́m píkɑi nfɑtɛnɛ mmú ncɔ yɛnɑɑlɛ̃.
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Pɛ̃ kuu n tũ ɑpi kɛ́yɔ-i pɛɛpɔ ɑpi ukɛikɔ́ uyɛ̃ lɛɛpɔ un isɑrɛ lɑ́ɑ́rú.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Kɑi kóso n weesi, Yeesu uu kuyu kunyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Nɑini sĩ. Upipirɛtiki nɛ risoiwuí tin u tikilɛ̃.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kuu kuyu kɛpoo n nyɑhɑipɔ, uu yɛ́nu pin nɛ kɛsoikópɛ pikúlɑɑ tɔ́su. Ukúmɑnnɔsi unyinɛ kɛwɑ̃ cirɛníŋɛ kɑpi lɛ̃ nɛ tɔ́su. Kuyu pikɔ́ kulúi pin nɛ unɔ́si uyɛ̃ tũ.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Kɛ Yeesu uu u n yɛ̃́, íwɛ ii u wɑi uu u mɑɑ rɛ: Kɑpɛ tẽ́!
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Yeesu uú nyɔsɔ́pɔ uu ɑsoikópɛmulɛ cɑ, pɛpɛɛ n topori ɑpi nyɛrɛ, Yeesu uu rɛ: Kɛŋmɑ́nɛpi, nɛ rinɔ́ɔ pɔ́ hɛ, ɑ yisi!
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Kɛsoikópɛ ɑkɛ cɑ́ŋɑ́rɑ́ɑ́ ɑkɛ nsímɛ́ kɑ́pɑ́ɑ́. Yeesu uu kɛuni kɛ pɑ.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Iwɑmɛ ii pinnɛ́í loni ɑpi Uléécɑɑ rinyiri tɑɑ́sɛ pin tee rɛ: Antepu píimɑ yɛ kɛrɔ́cɔpɛ rikpɑ́fúmɛlɛ. Uléécɑɑ yɛ kɑlɛ ukɛ́ umpuri comɛ!
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Nsímɛ́ mmɛ̃ nn Yutee kɛtẽ nnɛ́í nɛ kɛmɛkɔ sitẽ kɛ́mɛɛ kɔ́ɔ́nú rɛ lɛ̃ kɛ Yeesu uu wɑ.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Yohɑni pipirɛtiki ɑpi lɛ̃ nnɛ́í u símisi. Yohɑni uu pikɛcɔpɛ pitɛ́ séi,
18 — ausente —
19 uu Upíimɑ kɛ́mɛɛ pi tum tɛ pikɛ́ hɑ u pisɛ rɛ: Pɔ́ɔ usoi uyɛ̃ kɑpi mɛkɛɛ-mɛ n tee rɛ u sɔ́nti nɛ́ɛ unyinɛ ucɔ yɛ kɛpirɛ wemɛlɛ?
19 — ausente —
20 Kɑpi Yeesu kɛ́mɛɛ n tuipɔ, ɑpi u mɑɑ rɛ: Yohɑni Úniwolɛ yɛɛ rɔ́ tummɛ rɛ tɔkɛ́ pɔ́ pisɛ rɛ: Pɔ́ɔ usoi uyɛ̃ kɑpi mɛkɛɛ-mɛ n tee rɛ u sɔ́nti nɛ́ɛ unyinɛ ucɔ yɛ kɛpirɛ wemɛlɛ?
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Kumúŋɛ́ kpɛ̃ kɛ́mɛɛ, Yeesu un pisoi mɛyɑ̃ itói pɔisɛntɛ, un ɑníri pi pɛ́sɛi un pinyíyɛ mɛyɑ̃ inipɛɛ wúkulɛntɛ.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Uu pɛɛ Yohɑni pitumɛ mɑɑ rɛ: Ani mpɔ ɑni hɑ lɛ̃ kɑni n yɛ̃́ ɑni kɔ kom Yohɑni kɛɛnkɛɛ: Lɛlɛɛ rɛ pinyíyɛ yɛ nyɑ́nilɛ, síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ sin sɔ́nɛ, piyɔ̃́ pin wolɛ pin funi, pitusuí pin kómɛi, pikpɔkpɔ pin yisikɛɛ, piwɛ́kɔɔ́ pin kɔ Nsímɛ́ Kɛcirɛ kɛ pisoi ɑpi pi n yóólɛ̃ kómɛi.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Úye unsɑ́ nɛ̃́ nnyɑ n loó, liute yɛ únɑrɛkomɛ lɛ.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Kɛ Yohɑni pitumɛ ɑpi pitɔ́ŋɛ́ ḿ mɑsí, Yeesu uu Yohɑni nsímɛ́ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ n símisi rɛ: Yo kɑni kucɛsi kóimɑ-i piyɛ́nɛ hɑ? Kɛkpɑ́pi kɛ kuyɔ ɑku n fíkiisɛɛ, nɛ́ɛ yo?
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Yɑrɛ yo kɑni pɛɛ piyɛ́nɛ hɑ? Usoi yɛɛ mɛlɑpɛ kɛcirɛ n lɑpɑɑlɛ̃ yɛɛ kei we, nɛ́ɛ yo? Amɑ́ siyɔ́ɔpiyɔ-i kɛ pɛpɛɛ ilũ nɛ́íkɔɔ́ n tɑ́nti pin isoi le ɑpí we.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Yɑrɛ yo kɛcirɛ ŋmɑɑ kɑni pɛɛ piyɛ́nɛ hɑ? Antepu unyinɛ, nɛ́ɛ yo? Amɑ́ ɑsei kɛcɑ́ɑ́ uyɛ̃ kɑni nní ń yɛ̃́ nɛ ɑntepu felɛ.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Likumúŋɛ́ rɛ Yohɑni nsímɛ́ kɑi Nléécɑɑsimɛ́ ritɛlɛ́-i wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Yeesu uu pimɑ́ɑ kpɑ́ rɛ: Nɛ nɔ́ símisilɛ rɛ ɑ́pi unyinɛ mɑrɑɑlɛ̃ yɛɛ Yohɑni n fe, ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, pɛpɛɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ ń we kɛcɔpɛ uyɛɛ n fíílɛ̃ yɛ u felɛ.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Kuyu nnɛ́í nɛ pilɑmpooyɔɔ́ pɛɛ Yohɑni nsímɛ́ kutu rińcɔ ɑpi tíyɛsɛ uu míni pi wolɛ. Pi cerilɛ rɛ Uléécɑɑ yɛɛ ɑsei ute.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Kɛ Pifɑrisi nɛ pɛpɛɛ Uléécɑɑ isé n nyu ɑpi ń yɛ̀ rɛ Yohɑni úu kɑpɛ míni pi wolɛ, li nyísɛlɛ rɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pi ń lɑ kɑpi kɛpirɛ ritɔ.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Yeesu uu pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Úye kɑm yɛ́ nɛ nfɑ́ɑni pisoi múŋɛisɛnɛ? Úye kɑpí nɛ mɛnyínɛ we?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Pi nkpɑ́ni yɑrɛ siwɑ̃́ sɛɛ kɛ́yɑɑ́lɑ-i n tṹ, si nɛ sisicɔ sin séleinɛ ɑsi yɛ rɛ:
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Likumúŋɛ́ rɛ Yohɑni Úniwolɛ yɛ kɑlɛ úu yɛ ilukɛ li, úu yɛ kɔ pítɑ n ntí, ɑni rɛ u unírihélɑɑ lɛ.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Usoi Kɛpipi pɔ́ɔ weri kɛn le kɛn níru, ɑni kɔ rɛ: Ani usoi nkó nyɑ́nii, pilukɛ nɛ pítɑ nkɔ́ ŋmɑnɛ mɛɛ uyɛ̃ we. Ticuruu u kɔ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ piwɑikópɛkɔɔ́ picɔ usɑnɛ lɛ.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Amɑ́ pɛpɛɛ u n ŋmurɛi yɛ nyísɛlɛnlɛ rɛ Uléécɑɑ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ yɛ mɛ.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Ufɑrisi unyinɛ uu Yeesu séi rɛ pikɛ́ kɛsẽ́ ilukɛ li. Yeesu uu usoi uyɛ̃ kɛyɔ sĩ uú tonɛ uu le.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Kuyu kpɛ̃ unɔsi unyinɛ yɛɛ mɛfinɛ kópɛ m mɑ́ un we. Kuu n kṍ tɛ Yeesu yɛ Ufɑrisi uyɛ̃ kɛyɔ-i we un ilukɛ le, uú nɛ kɛnúḿpi nɛ tulɑɑli mɛyipɛ sĩ
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 uu Yeesu kɛpirɛ nyɛrɛ, uɑnɑ-mɛ̃. Uú n téni uu Yeesu ɑnɑ mɛ́nini fɔlu, uu limɛmɑ́ɑ́ nɛ unnyúpi ɑ tinnɛntɛ, uu ɑ pirɑ uu tulɑɑli ɑkɛcɑ́ɑ́ kɔɔni.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Kɛ Ufɑrisi uyɛɛ Yeesu kusɑ́nɛ n wɑi uu lɛ̃ n yɛ̃́, uu ukɛfɑ-i n tee rɛ: Usoi nkó un pɛɛ mɛsei ɑntepu, u yɛ́ pɛɛ unɔ́si nkó yɛɛ nní u n cɑ́rii ceri rɛ wóo lo, u yɛ́ kɔ pɛɛ céri isoi íye mpuri kuu le. Unɔ́si lo yɛɛ mɛfinɛ kópɛ m mɑ́.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Yeesu uu pɛɛ Ufɑrisi rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Simɔɔ, nɛ nnyinɛ mɑ́lɛ kɛ́ pɔ́ mɑlɛ. Simɔɔ uu rinɔ́ɔ pɛsɛ rɛ: Sɑ́ɑ, ɑ mɑlɛ.
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Yeesu uu rɛ: Pisoi pitɛ́ pɛɛ nɛ uwóólonsɛ riwómɛ mɑ́. Usɛ un nɛ riwómɛ u mɑ́ nwóóweni siwóó pílɛ pílɛ mɛnupũ, ucɔ pɔ́ɔn nɛ riwómɛ u mɑ́ nwóóweni mɛpipi kuwóó.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Pikɛtɛ́ kɛ̃ úkɑ úu kɔ pɛɛ fenɛ ukɛ́ uriwomɛ hɛ́ɛ́lɛ. Uwóólonsɛ uu pikɛtɛ́ sɑ́rɛi. Pikɛtɛ́ kɛ̃ kɛcɔpɛ úye yɛɛ yɛ́ mɛyɑ́nsei uwóólonsɛ uyɛ̃ n lɑ?
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simɔɔ uu rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Nɛ músu rɛ uyɛ̃ tiwomɛ tɛɛ m piyɛ yɛɛ yɛ́ mɛyɑ̃́ u n lɑ. Yeesu uu rɛ: Pɔ ɑlɑri mɑ́lɛ.
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ unɔ́si uyɛ̃-mɛ̃ pɑnsɛpɔ, uu Simɔɔ mɑɑ rɛ: Pɔ unɔ́si nkó yɛ̃́ɛ? Nɛ kɛpɔ́yɔ-i lommɛlɛ ɑ́ɑ míni nɛ́ hɛ rɛ kɛ́ ɑnɛ́nɑ rikɛ́, ɑmɑ́ uyɛ̃ nɛ ɑnɛ́nɑ umɛnini fɔilɛ uú nɛ unnyúpi ɑ tinnɛntɛ.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Áɑ nɛ́ ripirɑ rɛ kusɑ́nɛ kɑɑ nɛ́ yɔ́su, ɑmɑ́ kɑḿ nɛ n lommɛ kuu nní nɛ́ yɑ́hɑɑnkɛɛ uú nɛ ɑnɛ́nɑ tini.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Áɑ mɛ́kpɔ rinɛ́yu kɛcɑ́ɑ́ kɔɔnu, ɑmɑ́ uyɛ̃ nɛ tulɑɑli ɑnɛ́nɑ kɛcɑ́ɑ́ kɔɔnulɛ.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Lɛ̃ nnyɑ kɑm pɔ́ tee rɛ: Ńlɑ píimɑ kuu nɛ́ ń nyísɛ yɛ nyísɛlɛ rɛ pi uɑkópɛ nnɛ́í u sɑ́rɛi. Amɑ́ uyɛ̃ kɑpi nkɑ́ripi n sɑ́rɛilɛ, nkɑ́ripi kuu yɛ unlɑ nyísɛ.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Yeesu uu pɛɛ unɔ́si uyɛ̃ mɑɑ rɛ: Nɛ ɑpɔ́kópɛ pɔ́ sɑ́rɛi.
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 U nɛ pɛpɛɛ kɛsẽ́ n le ɑpi pisifɑ-i n símisi rɛ: Usoi úye mpuri lo yɛɛ ɑkópɛ n sɑ́rikɛɛ?
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Yeesu uu pɛɛ unɔ́si uyɛ̃ mɑɑ rɛ: Mpɔ́fɑtɛnɛ yɛ pɔ́ yóriyɛlɛ, ɑ n ŋme nɛ nkíŋniŋɛ.
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.