Lucas 6

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛwéntɛyɑɑ tuŋɛ́ kɛnyinɛ kɛ Yeesu uu kɛcɑrɛ kɛ́mɛɛ sɔ́nɛ un tɔ́su. Upipirɛtiki ɑpi mɛpipi n kpééni pin piɑnipɛ-i tɛkɛisɛ pin tɑkɑi.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Pifɑrisi pinyinɛ ɑpi pi mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑni lɛ̃ kɛ isé ii ḿ mɑɑ rɛ pisoi ɑ́pi kɑpɛ yɛ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ wɑ wɑi?
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ ɑ́ni lɛ̃ kɛ Tɑfiti uu kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ nkṹ nn u nɛ upikɔ́ n wɑ kɛɛnlɛ̃, nɛ́ɛ yo?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 U Uléécɑɑ kɛyɔ-i lonlɛ uu ɑkpɔ́nɔ́ kɑpi Uléécɑɑ n yekei kpísi uu le, uu kɔ upikɔ́ pɑ, lin kɔ nɛ irɔ́sé-i wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ ŋmɑnɛ pɛɛ yɛ́ fe ɑpi ɑ le.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Nɛ̃́, Usoi Kɛpipi, nɛ́ɛ kɛwéntɛyɑɑ ute.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ kɛcɔ kɛnyinɛ, Yeesu uu kuyómɛyɑ́hɑɑlee kunyinɛ-i loni un pisoi céési. Uu kei utisi unyinɛ lɛɛpɔ nɛ kunípɛ lukɛ-lukɛ kópɛ.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Isé picélɑɑ nɛ Pifɑrisi ɑpi Yeesu kutu n cɔlɛ̃ pikɛ́ yɛ̃́ in tɛ u yɛ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ usoi pɔisɛ, likumúŋɛ́ rɛ pi pɛɛ kɛwɑ́ɑ́nɑ́ wɛ́ɛ́silɛ pikɛ́ nɛ ɑkópɛ u n lɑpɑɑsɛ.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Amɑ́ Yeesu yɛ pɛɛ pinfɑsimɛ́ cérilɛ. Uu unípɛkópɛkɔɔ́ mɑɑ rɛ: A yisi ɑ nyɛrɛ ḿpɑ́ úye ukɛ́ pɔ́ yɛ̃́. Utisi uu yisi uu nyɛrɛ.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Nɛ nɔ́ pisɛ rɛ íye kɑi irɔ́sé kɛ́mɛɛ pisɛ? Li pisɛ rɛ tɔkɛ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ lisɔnɛ nɛ́ɛ likópɛ wɑ? Tɛ tɔkɛ́ usoi nfɑɑ lɔ nɛ́ɛ tɔkɛ́ u kpu?
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Uu pinnɛ́í nyɑ́nɛi uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ usoi uyɛ̃ mɑɑ rɛ: A kupɔ́nípɛ rituŋɑ́mɛ. Uu kunípɛ tuŋɑ́pɔ, kunípɛ ɑku pélu.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Amɑ́ ɑi mpí pɔ̃́ tóósi ɑpi pimɛcɔpɛcirɛ n kɛŋɛnɛ pin lɛ̃ kɑpi yɛ́ nɛ Yeesu n wɑ tɑikɛɛ.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Yeesu uu likumúŋɛ́ kpɛ-i kɛkúúpi tɑɑ́ rɛ ukɛ́ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Kɛsinɛ nnɛ́í kuu kei tonɛ un Uléécɑɑ yɑ́ɑ́si.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Kɑi n weesi, uu upipirɛtiki séi, uu pikɛcɔpɛ kɛfi nɛ pitɛ́ wɛ́ɛ uu pi séi rɛ pitumɛ.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Pɛpɛɛ Simɔɔ kuu rinyíri n hɛ rɛ Piyɛɛ nɛ uyɛ̃ uwɑ̃ Antiree nɛ Yɑkupu nɛ Yohɑni nɛ Filipu nɛ Pɑtelemii
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 nɛ Mɑtiyee nɛ Tomɑɑ, nɛ Alifee kɛpipi Yɑkupu nɛ Simɔɔ yɛɛ ukuyu ń lɑ
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 nɛ Yɑkupu kɛpipi Yutɑsi Isikɑriyɔɔti yɛɛ ń kɑ uu kɛpirɛ Yeesu yɑ́i.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi kɛkúúpi cɛpimɛ ɑpi kutẽ mmɛ́ weri, kei kɛ upipirɛtiki mɛyɑ̃ ɑpi ń we. Yutee kɛtẽ nnɛ́í pisoi mɛyɑ̃ pin kɔ kei we, nɛ Yerusɑlɛm pikɔ́ nɛ Tiiri nɛ Sitɔɔ mɛnimɑɑ ritimɛ ɑyu pikɔ́.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Pi cɑ́pinɛmɛlɛ pikɛ́ Yeesu icélɑɑ kutu ricɔ, ɑpi kɔ piitoi pi pɔisɛ. Pɛ̃ kɛ ɑníri ɑɑ m pɛkɛsi ɑpi pélu.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Ḿpɑ́ úye uu nɑ́ɑ́si ukɛ́ u ricɑ, liriyíkí rɛ u pɛɛ ńnɑŋɛ nnyinɛ mɑ́lɛ un nɛ pinnɛ́í pɔisɛntɛ.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Yeesu uu upipirɛtiki inípɛɛ wii uu rɛ:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 — ausente —
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 — ausente —
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Tikpɑ́kɑ́rɑ́ tɛ̃ ticɔ kɛ pipisɑɑ ɑpí pɛɛ ɑntepuyɛ wɑ. In tɛ lɛlɛɛ nɔ́ lɛɛmɛ, nɔ́rinɛ́pɔ́ɔ rikɛ́ n lɑ́ɑ́rú, ɑni nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ cɔ, nɔ́inɛ́hɛɛ yɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ piyɛlɛ ɑ́i kumúŋɛ́ mɑ́.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 — ausente —
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 — ausente —
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 — ausente —
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Nɔ́ɔ nní kutu nɛ́ n cɔ́lɛ̃, nɛ nɔ́ símisilɛ rɛ ɑni nɔ́pinɛ́lɑ́ɑrɔ n lɑ, ɑni pɛpɛɛ nɔ́ n yúlu lisɔnɛ n wɑi,
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 ɑni pɛpɛɛ ɑwééri nɔ́ n wɑi ɑnɔ́ɔ sɔnɛ ritikisɛ, ɑni pɛpɛɛ íwɛ nɔ́ n wɑi kɛcɑ́ɑ́ n welu.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 In tɛ usoi yɛ kumɔ́rí kusɛ-i kɛpɛsɛ pɔ́ tɔ, ɑ kutɔ́rɔɔ u rituŋɑ́, usoi un kupɔ́kpɛ́lɛnku pɔ́ n yɔsíé, ɑ tíyɛsɛ ukɛ́ kɔ kɛpɔ́túkɑnkɑ tene kpísi.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Ḿpɑ́ úye yɛɛ linyinɛ pɔ́ we ɑ li u hɛ, úye un kɔ lipɔ́kɔ́ linyinɛ pɔ́ n yɔsí, kɑpɛ li u korí.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Lɛ̃ kɑni ń lɑ picɔ pikɛ́ nɔ́ wɑ, ɑni yɛ limɛcɔ pi wɑ.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 In tɛ pɛpɛɛ nɔ́ ń lɑ ŋmɑnɛ kɑní lɑ, ihɛ́ɛ́ íye icɔ kɑni pɛɛ mɛ̃́. Pikópɛkɔɔ́ ricuruu yɛ pɛpɛɛ pi ń lɑ lɑlɛ.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 In tɛ pɛpɛɛ lisɔnɛ nɔ́ n wɑi ŋmɑnɛ kɑni yɛ lisɔnɛ wɑ, ihɛ́ɛ́ íye icɔ kɑni pɛɛ mɛ̃́? Pikópɛkɔɔ́ yɛ̀ɛ̀ kɔ lɛ̃ wɑlɛ.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 In tɛ nɔ tɑ́lɛ̃ tɛ pɛ̃ kɑni n lonsɛ yɛ́ nɔ́ hɛ́ɛlɛ, ihɛ́ɛ́ íye icɔ kɑni pɛɛ mɛ̃́? Pikópɛkɔɔ́ ricuruu yɛ̀ɛ̀ pikópɛkɔɔ́ lonsɛlɛ pin tɑ́lɛ̃ tɛ pi yɛ́ lɛ̃ kɑpi n lonsɛ ritísí linyinɛ pi hɛ́ɛ́lɛ.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Amɑ́ nɔ́ɔkɛ́ nɔ́pinɛ́lɑ́ɑrɔ n lɑ, ɑni lisɔnɛ pi n wɑi. Áni kɑpɛ yɛ n tɑ́lɛ̃ tɛ pi yɛ́ nɔ́ hɛ́ɛ́lɛ ɑni kɛlenɛ pi lonsɛ. Nɔ́ ihɛ́ɛ́ kɛcirɛ yɛ̃ ɑni pɔ́lɔ́ Uléécɑɑ yɛɛ ḿpɑ́ yo kɛcɑ́ɑ́ n tṹ sipipi, likumúŋɛ́ rɛ u pɛpɛɛ ɑ́pi rícere m mɑ́ nɛ pisoi kpɑ́kɑ́rɑ́ lɑlɛ.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Ani yɛ nɔ́mɛnɛ́cɔpɛcirɛ íwɛ ténɑɑnɛ yɑrɛ kɛ Nɔ́unɛ́sɑ́ɑ uu yɛ íwɛ nɔ́ n tẽ́ mɛcɔ.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Áni kɑpɛ yɛ picɔ ɑkópɛ m pɑlɛ̃, Uléécɑɑ úu kɑpɛ kɔ nɛ nɔ̃́ ɑkópɛ m pɑ́lɛ̃ nnyɑ. Áni kɑpɛ yɛ picɔ nɛ túhɑɑnɛ, Uléécɑɑ úu kɑpɛ nɛ nɔ̃́ n túhɑɑnɛ nnyɑ. Ani yɛ picɔ ɑkópɛ pi sɑ́rɛi, Uléécɑɑ uu nɔ́ɑnɛ́kɔ́ nɔ́ sɑ́rɛi.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Ani yɛ picɔ hɛ, Uléécɑɑ uu nɔ́ hɛ. Pi nɔ́ músunɛ ɑi yipu ɑí wurɛ ɑpi tíŋɑ-tiŋɑ ɑpi nɔ́ kópɔ. Kɛmúŋɛ́ kɛ̃ kɑni yɛ nɛ picɔ ḿ musí kɑpi kɔ nɛ nɔ̃́ músunɛ. Ái líkɑ nnyɑ, Uléécɑɑ yɛ músunɛ ɑi yipu uu tíŋɑ-tiŋɑ uu tírii uu nɔ́ kópɔ. Kulũ kpɛ̃ kɑni yɛ nɛ picɔ ḿ musí kucɔ kɛ Uléécɑɑ uu kɔ nɛ nɔ̃́ músunɛ.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Yeesu uu kɔ kɛnyɑ́rũ kpɑ́ rɛ: Unyíyɛ úu yɛ́ fe ukɛ́ unyíyɛcɔ tɔrɔi. Lin lɛ̃ n wɑ, pinnɛ́í yɛ hɑ kuhórɛ-i lóipɔnɛ.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Uyɛɛ pikɛi m peikɛɛ úu yɛ uyɛɛ pi u m peikɛɛsɛ n fe. Amɑ́ uyɛɛ pi m peikɛɛ un pikɛi n ceri ńsɔnɛ, u nɛ uyɛɛ pi u m peikɛɛsɛ yɛ́ n sɑ́.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 Yo nnyɑ kɑɑ kɛyúipi kɛɛ upɔ́mɑ́rɛcɔ mɛnipɛɛ-i ń we nyɑ́ni ɑ́ɑ pɛɛ kɛnɑwɛlɛ́pi kɛɛ mɛpɔ́kɔ́-i ń we nyɑ́ni?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Íye kɑɑ yɛ́ fe ɑɑ upɔ́mɑ́rɛcɔ mɑɑ rɛ: Unɛ́mɑ́rɛcɔ, ɑ riyɑ́ kɛ́ kɛyúipi kɛɛ mɛpɔ́nípɛɛ-i ń we lesɛ, pɑ́ɑ pɛɛ kɛnɑwɛlɛ́pi kɛɛ mɛpɔ́nípɛɛ-i ń we lesɛ kɛlenɛ. A tíyɛ pɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi mɑ́ kpɑ! Kɛnɑwɛlɛ́pi kɛɛ mɛpɔ́nípɛɛ-i ń we kɑɑ yɛ́ mɛfoí lesɛ ɑɑ pɛɛ ńsɔnɛ n nyɑ́ni ɑɑ́ nɛ kɛyúipi kɛɛ ucɔ mɛnipɛɛ-i ń we lesɛ.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Kuléé kpɛɛ isɑrɛ n lɑ́ɑ́rú ɑ́ku yɛ ɑpipi kópɛ mɑri, kuléé toikɔ́ ɑ́ku yɛ kɔ ɑpipi sɔnɛ mɑri.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Pi yɛ ḿpɑ́ kuléé kúye nɛ kuɑpipi cerilɛ. Ápi yɛ sinípɛleépi kɛcɑ́ɑ́ ɑfiiki tɔ, ɑ́pi yɛ kɔ ɑhííhíí kɛcɑ́ɑ́ ɑrɛɛsɛɛ tɔ.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Lisɔnɛ kɛ usoi sɔnɛ uu yɛ ukɛfɑ-i lésɛmɛ, usoi kópɛ pɔ́ɔ likópɛ ukɛfɑ-i lésɛri, likumúŋɛ́ rɛ lɛlɛɛ usoi kɛfɑ-i n yipɑɑlɛ̃ kɛ nnɔ́ɔ nn yɛ símisi.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Yo nnyɑ kɑni nɛ́ sélei rɛ Upíimɑ, Upíimɑ ɑ́ni pɛɛ lɛ̃ kɑm nɔ́ n céesi wɑi?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Ani tíyɛ kɛ́ nɔ́ nyísɛ lɛ̃ kɛ uyɛɛ nnɛ́símɛ́ kutu n cɔ́lɛ̃ un nɛ n kɛisi uú nɛ mɛnyínɛ ń we.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Liute yɛ we yɑrɛ usoi yɛɛ kɛ́yɔ m mɔ́m uu túni ɑi cimisi uu kɛpɑrɛ tulu, uu kɛkɛcɑ́ɑ́ rikúi tɔsi. Kɛ ikói ii n yi ii wɑɑ, míni ɑmɛ kɛ fɛ, ɑmɑ́ ɑ́mɛ kɔ fe mɛkɛ́ kɛ ritiŋɑ-tiŋɑ, likumúŋɛ́ rɛ kɛ mɔmɑɑlɛnlɛ ńsɔnɛ.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Amɑ́ uyɛɛ nnɛ́símɛ́ kutu n cɔ́lɛ̃ úu pɛɛ́ nɛ n kɛisi yɛ we yɑrɛ usoi yɛɛ kɛ́yɔ m mɔ́m uu ntɑɑi purɛ-purɛ kɛcɑ́ɑ́ kɛ tɔsi, rikúi ɑ́ri we. Kɛ ikói mɛni ɑmɛ kɛ rińfɛ, mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɑkɛ tɔhɔ̃ ɑkɛ foru tɛ́kɛ́-tɛ́kɛ́.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.