Lucas 24

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛwéntɛyɑɑ ukóso kɛmɑrɛsinɛ, pinɔ́si ɑpi mɛ́kpɔ nɛ tulɑɑli kɑpi n wɑ múlú ɑpí nɛ rikpíí símpɔ.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Api lɛɛpɔ lin tipɑrɛ tɛɛ pɛɛ rikpíí n fílɛ̃ pímiisɛ ɑi iyɑɑ yekei.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Api lompɔ ɑmɑ́ ɑ́pi Upíimɑ Yeesu lɛɛpɔ.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ápi ceri íye kɑpi yɛ́ wɑ. Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ pisoi pitɛ́ pinyinɛ ɑpi rikpɑ́fúmɛ pin ilũ yɛɛ n tɛ́lu tɑnɑɑlɛ̃.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Kɛ iwɑmɛ ii pi n wɑ ɑpi kpɑ́rɑi, pisoi pɛ̃ ɑpi pi mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑni pikpɔkpɔ kɛcɔpɛ uyɛɛ n nyɑ́ni wɛ́ɛ́si?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 [Úu nté we, u nkpɔ kɛ́mɛɛ yisilɛ un nfɑ́ɑ mɑ́]. Ani léisɛ lɛ̃ kuu nɔ́ ḿ mɑ pɛɛ́ uyɛ-i kuú pɛɛ Kɑlilee-pɔ ń we.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Li pisɛ rɛ pikɛ́ pikópɛkɔɔ́ ɑnipɛ-i Usoi Kɛpipi wɑ, ɑpi kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɛ kɑrii Uléécɑɑ ukɛ́ kɛyɑ́ɑ tɑ́ɑ́nũ tuŋɛ́ nkpɔ kɛ́mɛɛ kɛ yukusɛ.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Api pɛɛ Yeesu ɑnɔɔ léisɛ.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Api rikpíí-i yisi ɑpi lɛ̃ nnɛ́í pipirɛtiki kɛfi nɛ usɛ nɛ picɔ nnɛ́í kɛ́ɛ́nkɛɛ.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Mɑɑri Mɑkitɑlɑ ukɔ́ nɛ Yohɑnɑ nɛ Yɑkupu uni Mɑɑri yɛ pɛɛ pi. Pi nɛ pinɔ́si picɔ pɛɛ pɛɛ kɛsẽ́ ń we ɑpi nsímɛ́ pitumɛ kɛɛni.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Amɑ́ pitumɛ ɑpi pinɔ́si nsímɛ́ mmɛ̃ yɛnu rɛ nnírisimɛ́ yɛ mu, ɑ́pi pɛɛ pɑkɑrɛ.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Kumúŋɛ́ kpɛ-i, Piyɛɛ uu yisi uu rikpíí-mɛ̃ wurupɔ, uú kpɑrɑ́pɔ uu ɑsɑ́ŋɑ́ɑ́ ŋmɑnɛ yɛnu ɑn cúlɛ̃. Uu pɛɛ ukɛyɔ pɛlɛ. Lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ nní n wɑpisi lin nnɔ́ɔ u yipɑɑlɛ̃.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ cirɛ, pipirɛtiki pitɛ́ ɑpi kɛyupi kɛnyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Emɑyusi n simpɔ. Ituŋɛ nwɔi mɛkɔ́ɔ́nú mɛtɛ́ kɑpi yɛ kei nɛ Yerusɑlɛm sɔ́nɛ.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ pɛɛ n wɑpisi nsímɛ́ kɑpí pɛɛ símisi.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɑpi lɛ̃ n símisi pin kɛŋɛnɛ, Yeesu ricuruu uú nɛ pi kɔ ɑpi kɛsẽ́ n sɔ́nɛ,
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 pin u nyɑ́ni ɑmɑ́ linyinɛ lin pi hilɑlɛ̃ ɑ́pi pɛɛ u ceri.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Yeesu uu pi pisɛ rɛ: Yo yɛɛ nɔ́ kɛ́ŋɛnɛsɛ nɔn nɛ sɔ́nɛ? Api nyɛrɛ nɛ mpɔ́ɔcɑɑi.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Pikɛcɔpɛ unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Keleopɑsi uu u mɑɑ rɛ: Yɑrɛ pɔ̃́ mɛcirɛ yɛɛ Yerusɑlɛm kuyu-i we ɑ́ɑ nyu lɛlɛɛ siyɑ́ɑ tɔrɔɔ nsí kɛ́mɛɛ kuyu kpɛ-i n wɑii?
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Yeesu uu pi pisɛ rɛ: Yɑrɛ mɛwɑi mɛ́ye mpuri yɛ mɛ? Api rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Lɛlɛɛ Nɑsɑrɛti ukɔ́ Yeesu n lɛɛmɛ mɑ́. Antepu lo yɛɛ ńnɑŋɛ m mɑ́. U Uléécɑɑ nɛ pisoi kɛyu-i unnɑŋɛ nyísɛlɛ uliwɑiwɑi nɛ uɑnɔɔlempi kɛ́mɛɛ.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ kurɔ́yu piyukɔɔ́ ɑpi u tini ɑpi nsímɛ́ u cɔnsɛ ɑi wɑi rɛ pikɛ́ u kpu. Api kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ u kɑrii.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Tɔ pɛɛ tɑ́lɛ̃ tɛ uyɛɛ yɛ́ Isirɑyɛɛli riyu lɔ. Amɑ́ kɛyɑ́ɑ tɑ́ɑ́nũ yɛ nkɛ́ kɛ mɛwɑi mɛ̃ ɑmɛ́ nɛ n wɑpisi.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛrɔ́cɔpɛ, pinɔ́si pinyinɛ yɛ tíyɛlɛ ɑi pírí rɔ́ wɑi. Kɛmɑrɛsinɛ kɑpi rikpíí-i hɑ.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Amɑ́ ɑ́pi u lɛɛpɔ. Api pɛɛri ɑpi rɔ́ símisi rɛ piléécɑɑtumɛ pinyinɛ yɛ pikɛyu-i rikpɑ́fúmɛlɛ ɑpi pi mɑɑ rɛ u nyɑ́nilɛ.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Pirɔ́séncɔ pinyinɛ ɑpi rikpíí-i símpɔ ɑpi lɛɛpɔ yɑrɛ lɛ̃ kɛ pinɔ́si ɑpi rɔ́ ń kɛ́ɛ̃. Amɑ́ ɑ́pi pɛɛ uricuruu yɛ̃.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ piníri mpí, ɑ tíyɛ nɔ́ ɑtu mɑ́ ɑ́ni lɑ nɔkɛ́ mmɛ̃ kɛ ɑntepuyɛ ɑpi nɔ́ n símisi nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Ái pɛɛ pisɛ rɛ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ ukɛ́ lɛ̃ íwɛ li uu kɛlenɛ umɛyɔɔpi-i lonii?
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ mmɛ̃ nnɛ́í kɑi uriyu kɛcɑ́ɑ́ ɑ́tɛlɛ́-i n wɔ́lɑɑlɛ̃ pi kpɑ̃́iisɛ, Moisi ritɛlɛ́ kuú nɛ kori uú nɛ ɑntepuyɛ ɑkɔ́ tɛnɛsɛ.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Kɑpi kuyu kpɛ-i kɑpi n símpɔ n nyɑhɑi, Yeesu uu wɑi yɑrɛ u lɑlɛ ukɛ́ kɛtɑɑ-tɑɑ hɑ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Amɑ́ ɑpi u nyɛrɛsɛ pin tee rɛ: A kɛrɔ́kúrí tonɛ, li nnyɔ́ɔ́ wɑlɛ kɛsinɛ ɑkɛ nyɑhɑi. Uu kɛ́yɔ pi tiki ɑpí hɑ kɛsẽ́ tonɛ.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Apí tonɛ rɛ pikɛ́ ilukɛ li, uu kukpɔ́nɔ́ kpísi uu Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ uu pɛɛ ku kpɔkɔ́rinɛ uu pi ku pɑ.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Piinipɛɛ ii pɛɛ wúkulɛ ɑpi u ceru, ɑmɑ́ uu pikɛyu kɛ-i mílu.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Api pimɛcɔpɛcirɛ m mɑ́ikɛɛnɛ rɛ: Pɔ̃́ tɛ piyo kɛ nsímɛ́ kuú pɛɛ ncée-i n símisi nɛ Nléécɑɑsimɛ́ ɑsei kuú pɛɛ rɔ́ ń símisi nn tɔ lõ ŋmɑɑ.
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Api mɛsɛ nɛ mɛsɛ yisi ɑpi Yerusɑlɛm simpɔ. Api pipirɛtiki kɛfi nɛ usɛ nɛ pipisencɔ lɛɛpɔ pin cɑ́pinɛlɛ̃,
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 pin tee rɛ: Mɛsei yɛ mɛ, Upíimɑ yɛ nkpɔ kɛ́mɛɛ yisilɛ uu tíyɛsɛ Simɔɔ uu u yɛnu!
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Pɛ̃ ticuruu ɑpi lɛlɛɛ ncée-i n wɑ pi kɛɛnkɛɛ nɛ lɛ̃ kɑi n wɑ ɑpí nɛ Yeesu ceru kumúŋɛ́ kpɛ-i kuú pɛɛ kukpɔ́nɔ́ rińkpɔkɔ́rinɛ.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Ápi kɑhɑnɛ nkpɑ́ni nsímɛ́ n tɛnɛ, Yeesu ricuruu uu pikɛcɔpɛ kpɑ́fúmɛ uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ɑnɛ́kíŋ ɑkɛ́ n niŋú.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Pikɛwuu ɑkɛ tɔ́lu, iwɑmɛ píimɑ ii pi tini, likumúŋɛ́ rɛ li pi wɑ yɑrɛ kuníri kunyinɛ kɑpi nyɑ́ni.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Amɑ́ Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑi nɔ́ ricɔ́ŋ? Yo nnyɑ kɑni nɔ́sinɛ́fɑ-i tíru?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ani ɑnɛ́nípɛ nɛ ɑnɛ́nɑ ripɑí. Mɛsei nɛ́ɛ lo. Ani nɛ́ ricɑ ɑni yɛ́nu. Kuníri ɑ́ku ipiŋɛsɑrɛ nɛ́ɛ ɑkɔhɔ mɑ́, yɑrɛ kɑni nní lɛ̃ nnɛ́í kɛnɛ́cɑ́ɑ́ n nyɑ́ni.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 [Uu ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ mɑlɛ uu uɑnipɛ nɛ uɑnɑ pi nyísɛ.]
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Mpɔ́ɔnɑrɛ nɛ pírí píimɑ yɛɛ pi ń we nnyɑ, ɑ́pi nkpɑ́ni fe pikɛ́ nsímɛ́ mmɛ̃ pɑkɑrɛ. Uu pi pisɛ rɛ: Nɔ nté lilukɛ-lukɛ linyinɛ mɑ́lɛɛ?
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Api nkpíntomɛ́ ŋmɑ́ɑ́-ŋmɑ́ɑ́ keri u pɑ.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Uu n kpísi uu tɑkɑi piinipɛɛ-i.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Mmɛ̃ kɑḿ pɛɛ nɔ́ ń símisi kumúŋɛ́ kpɛ-i kɑrí pɛɛ kɛsẽ́ ń we yɛ mmú. Li pisɛ rɛ lɛ̃ nnɛ́í kɑi kɛnɛ́cɑ́ɑ́ n wɔ́lɑɑlɛ̃ Moisi isé kɛ́mɛɛ nɛ ɑntepuyɛ ɑtɛlɛ́ kɛ́mɛɛ nɛ siyómɛ ɑtɛlɛ́ kɛ́mɛɛ likɛ́ wɑ.
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Uu pɛɛ mɛsɔhɔ pi tɑ́pilɛ pikɛ́ nɛ Nléécɑɑsimɛ́ ɑsei n kṍ nnyɑ.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Uu pi mɑɑ rɛ: Lɛ̃ kɑi n wɔ́lɑɑlɛ̃ yɛ nní: Li pisɛ rɛ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ ukɛ́ íwɛ li, uu pɛɛ kɛyɑ́ɑ tɑ́ɑ́nũ tuŋɛ́ pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ yisi.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Li kɔ pisɛ rɛ pikɛ́ urinyiri nɛ sitẽ nnɛ́í kɛ́mɛɛ pisoi riyóó rɛ pikɛ́ mɛfinɛ consɛ Uléécɑɑ ukɛ́ piɑkópɛ pi sɑ́rɛi. Amɑ́ Yerusɑlɛm kuyu kɑpi yɛ́ nɛ korɑɑnɛ.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Nɔ́ɔ lɛ̃ piseérɑkɔɔ́.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 [Iyɛɛ nnyí], ihɛɛ iyɛ̃ kɛ Unɛ́sɑ́ɑ uu rinhɔ́ rɛ u yɛ́ nɔ́ hɛ. Nɛ́ɛ rinɛ́cúruu nɔ́ i pɑmɛnɛ. Amɑ́ li pisɛ rɛ nɔkɛ́ kuyu-i n tũ hɑ́i nɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ kɛyómɛcɑɑ nnɑŋɛ nn yɛ́ nɔ́kɛnɛ́cɑ́ɑ́ n súimɛ.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Yeesu uu limɛmɑ́ɑ́ nɛ kuyu iyɑɑ pi simpɔ, Petɑnii kɛkúrí, uu ɑnípɛ síkɑ uu rinɔ́ɔ sɔnɛ pi tikisɛ.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kuu rinɔ́ɔ sɔ́nɛ pi n tíkisɛlɛ̃, uú nɛ pi tɔlu, ɑi kɛyómɛ-mɛ̃ u sɑkɑɑpɔ.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Pɛ̃ ɑpi Uléécɑɑ yɑ́ɑ́si ɑpi pɛɛ Yerusɑlɛm pɛlɛ nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ píimɑ.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Api yɛ pɛɛ mɛsɛ́rɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i n cɑ́pinɛlɛ̃ pin Uléécɑɑ pɑkɑrɛntɛ.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.