Lucas 20

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛ Yeesu uu kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i n céési un Nsímɛ́ Kɛcirɛ símisi, pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ isé picélɑɑ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi kpɑ́fúpɔ
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 ɑpi u pisɛ rɛ: A rɔ́ símisi, ńnɑŋɛ ń-ye kɑɑ́ nɛ nní wɑi? Wóo ncée pɔ́ hɛ rɛ ɑ lɛ̃ wɑ?
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ lɑ kɛ́ nsɛ nɔ́ pisɛ. Ani nɛ́ símisi:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Nɛ lɑ kɛ́ nɔ́ pisɛ rɛ Uléécɑɑ nɛ́ɛ pisoi pɛɛ Yohɑni tummɛ rɛ ukɛ́ pisoi míni wolɛ?
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Api pimɛcɔpɛcirɛ n kɛŋɛnɛ rɛ: Tɔn nkpéni m mɑɑ rɛ Uléécɑɑ yɛɛ u tummɛ, u yɛ́ rɔ́ pisɛ rɛ: Kɑi pɛɛ íye wɑ kɑ́ri nɛ Yohɑni nsímɛ́ ŋmurɛi?
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Amɑ́ tɔn kɔ m mɑɑ rɛ: Pisoi pɛɛ u tummɛ, kuyu nnɛ́í pikɔ́ yɛ ɑpɑrɛ rɔ́ tɔ́ɔ́kɛɛnɛ ɑpi rɔ́ kóni, likumúŋɛ́ rɛ pi nɛ kɛfɑ tɛnɛlɛ rɛ Yohɑni yɛ ɑntepu lɛ.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Api pɛɛ rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Ári nyu uyɛɛ píniwolɛ u n tummɛ.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ̃́ ɑ́m nɔ́ símisinɛ ńnɑŋɛ mmɛ̃ kɑḿ nɛ lɛ̃ n wɑi.
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ kɛnyɑ́rũ nkɛ́ pisoi mɑɑ rɛ: Utisi unyinɛ yɛɛ we, uu ɑléé nyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ tɑmɛsi uu pikɛikɔ́ wɛ́ɛsi rɛ pikɛ́ kɛkɛcɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃, uu pɛɛ ncée tɑɑ-tɑɑ sĩ ukɛ́ hɑ nɑ́ŋɑipɔ.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Kɑi ɑléépipi nyɛ̃ kutúũ n tu, uu ukɛikɔ́ unyinɛ pɛpɛɛ ɑléé nyɛ̃ kɛcɑrɛ kɛcɑ́ɑ́ ḿ pɑílɛ̃ kɛ́mɛɛ tum tɛ ukɛ́ hɑ ɑléépipi ɑnyinɛ u yɔ́ɔmɛ. Amɑ́ ɑpi u kɑii ɑpi mɛnípɛ ŋmɑnɛ u lɑkɑsɛ.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Ucɑrɛte uu kɔ ukɛikɔ́ féé tumpɔ, ɑmɑ́ pɛpɛɛ ɑléé nyɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ ḿ pɑílɛ̃ ɑpi kɔ uyɛ̃ ticuruu kɑii ɑpi u lɑ́misi ɑpi mɛnípɛ ŋmɑnɛ u lɑkɑsɛ.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Uu kɔ ukɛikɔ́ tɑ́ɑ́nũ pitumɛ kpɑ́, ɑpi uyɛ̃ pɔ̃́ itói wɑi ɑpi lɑ́kɑsɛ.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 Ucɑrɛte uu pɛɛ rɛ: Íye kɑm nkpéni wɑinɛ? Nɛ́ unɛ́ŋmɑ́nɛ lɑlɑ tũ. In n lɑ, pi yɛ́ u wuri.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Amɑ́ kɛ pɛpɛɛ ɑléé nyɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ ḿ pɑílɛ̃ ɑpi u n yɛ̃́, ɑpi símɑɑnɛ rɛ: Nkó yɛɛ yɛ́ mɑsí usɑ́ɑ ikulɑnlũ nnɛ́í n te. Ani kɑm tɔkɛ́ u kpu ɑri pɛɛ ikúlɑnlũ iyɛ̃ n té.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Api kɛcɑrɛ kɛ̃ ilúkɛ́ u lesɛpɔ, ɑpi u kopu. Íye kɛ ucɑrɛte uu wɑinɛ?
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 U sɔ́ntilɛ ukɛ́ pi kṍ, uu pisoi féé kɛcɑrɛ múísɛ. Kɛ pisoi ɑpi ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ n kṍ, ɑpi rɛ: Asei kɛcɑ́ɑ́, ɑ́i lɛ̃ wɑinɛ.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Amɑ́ Yeesu uu pi nyɑ́nɛi uu rɛ: In lɛɛ ni, lɛ̃ kɑpi nní Nléécɑɑsimɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ n wɔ́i ɑsei rɛ íye? Ái pi wɔi rɛ:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Lin úye n fóm un tipɑrɛ tɛ̃ tinkpɔu, u yɛ́ selesi. Lin úye n fóm tin ukɛcɑ́ɑ́ n loó, ti yɛ́ u nɑ̃.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ isé picélɑɑ ɑpi kumúŋɛ́ kpɛ-i n wɛ́ɛ́si pikɛ́ Yeesu tĩ, ɑmɑ́ pin pɛɛ kuyu pikɔ́ wuru. Pi ceri rɛ pɛ̃ kɛ Yeesu kɛnyɑ́rũ ɑkɛ́ nɛ mɑ́nɛ.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Api pɛɛ Yeesu pimúŋɑɑ loni. Api lɛ̃ nnyɑ pisoi pinyinɛ ukɛmɛɛ tumpɔ, ɑpí n wɑi yɑrɛ pisoi pɛɛ ɑsei n wɛ́ɛ́si. Li pɛɛ lɛ̃ wɑilɛ pikɛ́ nɛ n fe pikɛ́ u n tĩ́ pikɛ́ uyɔ́ɔpi yɛɛ ńnɑŋɛ m mɑ́ ukɛ́ nɛ u n túhɑɑnɛ ɑnipɛ-i u n wɑ nnyɑ.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Api pɛɛ u pisɛ rɛ: Sɑ́ɑ, tɔ yɛ̃ tɛ lɛ̃ kɑɑ n símisi pɔn céesi yɛ ɑsei lɛ, ɑ́ɑ nkpɑ́ni usoi úkɑ kɛwuu túúni. Pɔ yɛ Uléécɑɑ ncee pisoi céesilɛ nɛ ɑsei.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ rɔ́ símisi in tɛ irɔ́sé yɛ ncée hɛ rɛ pikɛ́ Sesɑɑ lɑmpoo hɛ́ɛlɛ nɛ́ɛ ɑ́pi kɑpɛ hɛ́ɛ́lɛ?
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Amɑ́ Yeesu uu pimɛsɔhɔ ceru, uu pi mɑɑ rɛ:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 Ani kɛwóó kɛnyinɛ nɛ́ nyísɛ nkɛ̃́. Úye ríyu nɛ úye rinyiri tɛɛ kɛkɛcɑ́ɑ́ we? Api rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ Sesɑɑ lo.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: In lɛ̃, ɑni Sesɑɑ likɔ́ Sesɑɑ pɑ, ɑni Uléécɑɑ likɔ́ Uléécɑɑ pɑ.
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Ápi fe pikɛ́ u tĩ, mmɛ̃ kuu nní kuyu pikɔ́ kɛyu-i n símisi nnyɑ. Amɑ́ umɛyɔ́ɔ́ mɛ̃ ɑmɛ nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi sɛ́ɛ́.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Pisɑtusee pinyinɛ ɑpi Yeesu kɛ́mɛɛ hɑpɔ. Pɛpɛɛ múílɛ̃ tɛ pikpɔkpɔ ɑ́pi nkpɔ-i yisinɛ.
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 Api nní Yeesu pisɛ rɛ: Sɑ́ɑ, lɛ̃ kɛ Moisi uu isé ń wɔ́i yɛ nní: Úye umɑɑ un n kpu uu unɔ́si tíyɛ úu nɛ kɛwɑ̃́, uuwɑ̃ yɛɛ yɛ́ unɔ́si uyɛ̃ kukúmɑnnɔsi kpísi uu umɑ́ɑ mpuri wɑi.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Amɑ́ pimɑ́rɛcɔ pisɛɛi pinyinɛ pɛɛ pɛɛ́ we. Ufoí uu unɔ́si kpísi, uu kpi úu nɛ kɛwɑ̃́.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Ulírũ uu ukúmɑnnɔsi kpísi,
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 utɑ́ɑ́nũ pɔ́ɔ kɔ pikpíkɛ́ u kpɑ́, uyɛ̃ uu kɔ kpi. Pikɛsɛɛi kɛ̃ ɑpi lɛ̃ kukúmɑnnɔsi u kpíkɛsi ɑpi kpíni úkɑ úu kɔ pɛɛ́ nɛ kɛwɑ̃́ u mɑri.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Unɔ́si pɔ́ɔ kɔ mɛtɔ́rɔɔ kpi.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ pikpɔkpɔ ɑpi nkpɔ kɛ́mɛɛ n yisinɛ, pitisi pɛ̃ kɛsɛɛi kɛcɔpɛ úye yɛɛ yɛ́ hɑ uulɑ? Liriyíkí rɛ pinnɛ́í pɛɛ kunɔ́si u kpíkɛsi!
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi yɔ́su rɛ: Kɛtẽ nté pitisi yɛ pinɔ́si kpíkɛsilɛ, pinɔ́si pɔ́ɔn kɔ pilɑ sɔ́ɔnkɛɛ.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Amɑ́ pitisi nɛ pinɔ́si pɛɛ nɛ n sɑ́ rɛ pikɛ́ pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ yisi pikɛ́ hɑ kɛtẽ fɑlɛ-i n we ɑ́pi pinɔ́si kpíkɛsinɛ, ɑ́pi kɔ pilɑ sɔ́ɔnkɛɛnɛ.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Ápi píkɑi kpinɛ, piléécɑɑtumɛ kɑpí nɛ mɛnyínɛ we. Pi Uléécɑɑ sipipi lɛ, liriyíkí rɛ pi kpulɛ ɑpi kɔ nkpɔ kɛ́mɛɛ yisi.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Moisi yɛ pɛɛ pikpɔkpɔ mɛyisɛ nkpɔ kɛ́mɛɛ nkɔ́ pisímɛ́ mɑsilɛ uritɛlɛ́ tɛ-i kuu kuhííhíí kpɛɛ n torɛ nsímɛ́ ń símisi. U pɛɛ́ mɑɑ rɛ: Upíimɑ yɛ Apirɑhɑm Uleecɑɑ nɛ Isɑɑki Uleecɑɑ nɛ Yɑkupu Uleecɑɑ lɛ.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Yeesu uu kpɑ́ rɛ: Uléécɑɑ úu pikpɔkpɔ Uleecɑɑ, ɑmɑ́ u pinyɑ́nnyɑ̃́ Uleecɑɑ lɛ. Liriyíkí rɛ uyɛ̃ nnyɑ kɛ pinnɛ́í ɑpi nyɑ́ni.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Isé picélɑɑ pinyinɛ ɑpi rinɔ́ɔ yɔ́su ɑpí mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, pɔ símisilɛ lin nyɑḿ.
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, ɑ́pi ńkɑ ncɔ pipisɛ u peenu.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ íye kɛ usoi uu yɛ́ fe uú mɑɑ rɛ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ yɛ Tɑfiti kɛpipi lɛ.
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Likumúŋɛ́ rɛ Tɑfiti yɛ siyómɛ ritɛlɛ́-i rihɑɑ rɛ:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 — ausente —
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Tɑfiti yɛ̀ɛ̀ u sée rɛ Upíimɑ. Íye kɛ uyɛ̃ cirɛ uu yɛ́ kɔ pɛɛ Tɑfiti Kɛpipi?
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Kɛ risoiwuí nnɛ́í ɑri kutu n cɔ́lɛ̃, Yeesu uu upipirɛtiki mɑɑ rɛ:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 Ani isé picélɑɑ nɛ nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ. Pikɛ́ nɛ ɑtúkɑnkɑ cɑɑ-cɑɑ n kɔɔnii nɛ pisoi pikɛ́ ɑyɑ́ɑ kɛ́mɛɛ pi n yɑ́hɑɑnkɛɛ yɛɛ ripɔ́ɔ pi we. Ayómɛyɑ́hɑɑlee sitonɛ foí nɛ kɛlukɛ kɛ́mɛɛ sitonɛ foí kɑpí lɑ.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Pi yɛ lɛ̃ kɛ pikúmɑnnɔsi ɑpi m mɑ́ nnɛ́í yɔ́ɔilɛ ɑpi yɛ pɛɛ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si mɛcɑ́ɑ yɑrɛ pi pisoi sɔnɛ lɛ. Uléécɑɑ yɛ́ nɛ pi túhɑɑnɛ uu íwɛ pi wɑi ɑ́i kumúŋɛ́ mɑ́.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.