Lucas 11
Sola NT (SOY_SIM) vs NTLH
1 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɛ Yeesu uu kɛlõ kɛnyinɛ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Kuu ḿ mɑsí, uupirɛtiki unyinɛ uu u pisɛ rɛ: Upíimɑ, ɑ piyómɛyɑ́hɑɑ rɔ́ céési yɑrɛ kɛ Yohɑni uu upipirɛtiki n céesi mɛcɔ.
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Nɔn yɛ kɛyómɛ n yɑ́ɑ́sinɛ, ɑni yɛ mɑɑ rɛ:
2 Jesus respondeu:
3 — ausente —
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 — ausente —
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Nɔ́ unyinɛ un nkpéni usɑ́nɛ m mɑ́ uu kɛsinɛ u lɛɛpɔ uu u mɑɑ rɛ: Unɛ́sɑ́nɛ, ɑ ɑkpɔ́nɔ́ ɑtɑɑni nɛ́ lonsɛ.
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 Unɛ́sɑ́nɛ unyinɛ yɛɛ ncée leeri uu kɛnɛ́yɔ-i weri, ɑ́m kɔ pɛɛ líkɑ mɑ́ kɛ́ u pɑ.
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 In n lɑ uusɑnɛ uyɛ̃ yɛ́ hɑ́i kɛ́yɔ kɛmɛɛ-pɔ rinɔ́ɔ u yɔ́ɔmɛ rɛ: Kɑpɛ nɛ́ ricɔ́ŋ! Nɛ rinɔnɔɔ hɑ́nɛsilɛ ɑm kɑ́, tɔ́ nɛ sinɛ́wɑ̃́ yɛ lonlɛ, ɑ́m fenɛ kɛ́ yisi kɛ́ ɑkpɔ́nɔ́ pɔ́ pɑ.
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Asei kɑm nɔ́ símisinɛ rɛ in n lɑ úu yɛ́ yisi ukɛ́ ɑ u pɑ rɛ u uusɑnɛ nnyɑ, ɑmɑ́ u yɛ́ yisi uu lɛ̃ nnɛ́í kɑi u m pisɛ u pɑ rɛ uusɑnɛ yɛ picɔ́ŋ u nɔŋ́lɛ̃ nnyɑ.
8 Jesus disse:
9 Nɛ̃́ nɛ nɔ́ tee rɛ: Ani yɛ we, pi yɛ́ nɔ́ hɛ, ɑni yɛ wɛ́ɛ́si, nɔ́ yɛ̃́, ɑni yɛ rikóḿkóḿ, pi yɛ́ rinɔnɔɔ nɔ́ hɑ́nnɛ.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Likumúŋɛ́ rɛ usoi uyɛɛ n we kɑpi yɛ hɛ, uyɛɛ n wɛ́ɛ́si yɛɛ yɛ yɛ̃, uyɛɛ rinkóḿkóḿ kɑpi yɛ hɑ́nnɛ.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 Nɛ́ɛ usɑ́ɑ úye kɛwɑ̃́ kɛɛ yɛ́ nkpíntomɛ́ u we, uu pɛɛ iwɑ́ɑ kɛ pɑ?
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 Nɛ́ɛ úye yɛɛ yɛ́ ukɛwɑ̃ inɑ̃ hɛ, kɛn tipele u n we?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Ḿpɑ́ nɔ́ pikpɑ́ɑ́ree mpí, nɔ yɛ felɛ ɑni nɔ́sinɛ́pipi lisɔnɛ hɛ. Nɔ́ pɛɛ rɛ urɔ́sɑ́ɑ yɛɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ń we yɛɛ yɛ́ pɛɛ mɛníŋɛ pɛpɛɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ u m pisɛ pihɛɛ riyɑ́ɑ́?
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɛ Yeesu uú we un kuníri kunyinɛ kpɛɛ utisi unyinɛ nsímɛ́ ḿ pɔɔnɛsɛlɛ̃ lɑkɑsɛ. Kɑku ń le, utisi uyɛ̃ uu nsímɛ́ loni ɑi pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ mɛyíkíyiki nnɔ́ɔ yipu.
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 Amɑ́ pikɛcɔpɛ pinyinɛ ɑpí mɑɑ rɛ: Aníri uyɔɔpi Pɛlisepulɛ nnɑŋɛ kuu yɛ nɛ ɑníri lɑkɑsɛ!
15 mas alguns disseram: — É
16 Amɑ́ picɔ pɔ́ɔn lɑ pikɛ́ ripinɛ u wɑ, ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ ukɛ́ mɛwɑisɑŋɑ mɛnyinɛ wɑ ukɛ́ nɛ nyísɛ rɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ kuu léeri.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Amɑ́ Yeesu pɔ̃́ nɛ pɛɛ pikɛmúŋɛ́ nyulɛ. Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Kuyɔ́ɔpiyu kunyinɛ pisoi pin pimɛcɔpɛcirɛ n tɔpu, ku yɛ kpulɛ, kusiyɔ ɑsi kɛsɛ kɛsɛ lólɛsi.
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Lɛ̃ nnyɑ in tɛ Setɑni yɛ nɛ umɛcirɛ tɔpu, íye kɛ ukuyɔɔpiyu ɑku yɛ́ pɛɛ fe ɑkú nɛ n we? Nɔ mɑɑ rɛ Pɛlisepulɛ nnɑŋɛ kɑḿ nɛ ɑníri lɑkɑsɛ nnyɑ kɑm lɛ̃ mɑ.
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 In tɛ Pɛlisepulɛ yɛɛ ńnɑŋɛ nɛ́ hɛ kɑḿ nɛ ɑníri lɑkɑsɛntɛ, wóo pɛɛ nɔ́pinɛ́kɔ́ pɔ̃́ ńnɑŋɛ hɛ kɑpí nɛ ɑ lɑkɑsɛntɛ? Ani n nyu rɛ nɔ́pinɛ́kɔ́ cirɛ pɛɛ nɔ́ nyísɛnɛ rɛ ɑ́ni ɑlɑri mɑ́.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Asei kɛcɑ́ɑ́, Uléécɑɑ nnɑŋɛ kɑḿ nɛ ɑníri lɑkɑsɛntɛ. Lɛlɛɛ nyísɛlɛ̃ tɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pituimɛ mɑsilɛ.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 Usoi nɑŋɛ-nɑŋɛ un itɔpilũ m mɑ́ un nɛ ukɛyɔ m mɛ̃́, úkɑ úu yɛ́ fe ukɛ́ ulikɔ́ linyinɛ yɑ́ɑ́i.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Amɑ́ unyinɛ un ńnɑŋɛ u n feriyɛ, liute yɛ̀ɛ̀ uitɔpilũ iyɛ̃ kuú pɛɛ́ nɛ n tɑ́lɛ̃ yɔsilɛ uu umɛmɑ́ mɛ̃ kpísi uu hɔ́ɔ́nɛntɛ.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 Nkó yɛɛ úu kɛnɛ́cɑ́ɑ́ n kpɑ́lɛ̃ yɛ ilɑ́ɑrɔ nɛ́ wɑilɛ, nkó yɛɛ úu picɑ́pinɛ nɛ́ n lɛ́ni yɛ hɑrɛsilɛ.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 Kuníri kun usoi kɛ́mɛɛ́ n le, kɛlõ kóimɑ kɛnyinɛ-i kɑku yɛ hɑ n kerɑɑi kun kɛwéntɛ wɛ́ɛ́si. Kunsɑ́ kɛwéntɛ n yɛ̃, ku yɛ kukɛfɑ-i mɑɑ rɛ: Nɛ kɛnɛ́yɔ kpurɛ kɑm n tíyɛmɛ-i pɛlɛnɛ.
24 Jesus continuou:
25 Kun m pɛɛpɔ, ɑku kɛ́yɔ lɛɛpɔ kɛn pééilɛ̃ kɛn kɔ nyɔ́ɔnsɛlɛ̃ cɑ́kɑ́-cɑ́kɑ́.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Kei kɑku yɛ pɛɛ́ hɑ kuɑcɔ ɑsɛɛi nyɛɛ kuricuruu rikpɑ́kɑ́rɑ́ ń fe kpíipɔ ɑɑ́ nɛ kɛ́yɔ kɛ-i tonɛ. Lɛlɛɛ yɛ tíyɛsɛ kɛ liute uyɛ̃ mɛwee fɑlɛ ɑmɛ yɛ n cɑɑilɛ̃ ɑmɛ mɛkpurɛ mɛ-i kuú pɛɛ ń we tɔ́su.
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pisímɛ́ ḿ mɑsí, unɔ́si unyinɛ uu riwúí kɛcɔpɛ mɑɑri rɛ: Unɔ́si uyɛ̃ kɛfɑ-i kɑɑ n tónɛ uu kɔ pɔ́ nyɛnsɛ yɛ únɑrɛkomɛ lɛ.
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Yeesu uu rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Pɛpɛɛ yɛ Nléécɑɑsimɛ́ kutu rińcɔ ɑpi lɛ̃ knn m pisɛ tiki pɛɛ mɛníŋɛ pínɑrɛkomɛ.
28 Mas Jesus respondeu:
29 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ ɑsoiwuí ɑɑ Yeesu n kɑ́lɑɑlɛ̃, Yeesu uú mɑɑ rɛ: Nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi yɛ cɑɑilɛnlɛ hɑ́i. Pi mɛwɑisɑŋɑ kórulɛ. Mɛwɑisɑŋɑ mɛ̃ kɛ ɑntepu Yonɑɑsi uu n yɛ̃́ mɛnyinɛcɔ kɑpi yɛ́ kɔ yɛ̃.
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Yɑrɛ kɛ Yonɑɑsi uu Niniifi pikɔ́ mɛwɑisɑŋɑ n nyísɛ, limɛcɔ kɛ Usoi Kɛpipi ɑkɛ yɛ́ nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi mɛ nyísɛ.
30 Assim como o
31 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pisoi n túhɑɑnɛnɛ, unɔ́siyɔɔpi yɛɛ Sɑɑpɑ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ n tṹ yɛ́ hɑ yisi, uu nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi ɑkópɛ pɑ. Li we rɛ uyɛɛ pɛɛ hɑ́i kɛtẽ kɛtɔ-pɔ leemɛlɛ uú weri rɛ ukɛ́ Sɑlomɔɔ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ kõ. Uyɛɛ kɔ nté nní ń we yɛ kɔ pɛɛ Sɑlomɔɔ felɛ!
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Niniifi pikɔ́ yɛ́ hɑ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ yisi, ɑpi nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi ɑkópɛ pɑ. Li we rɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Yonɑɑsi uú pɛɛ Nléécɑɑsimɛ́ rin-yóó ɑpi kóm, pi pɛɛ mɛfinɛ consɛlɛ. Uyɛɛ nté nní ń we yɛ kɔ pɛɛ Yonɑɑsi felɛ.
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 Yeesu uu kɔ rɛ: Úkɑ úu yɛ kɛ́firɑ́ɑ risɛ́ uu kɛ pésu nɛ́ɛ uu kucɑ́ri kɛ kipi, ɑmɑ́ kɛlõ cɑ́cɑ́ kuu yɛ kɛ ritɔsi rɛ pɛpɛɛ n lompɔ pikɛ́ mɛtɛ́í yɛ̃́ nnyɑ.
33 Jesus continuou:
34 Ipɔ́nípɛɛ yɛ ipɔ́piŋɛ kɛfirɑ́ɑ lɛ. Ipɔ́nípɛɛ in n nyɑ́ni ńsɔnɛ, ipɔ́piŋɛ nnɛ́í kɑi yɛ n kpɑ̃́iilɛ̃, ɑmɑ́ ipɔ́nípɛɛ insɑ́ ńsɔnɛ n nyɑ́ni, kuŋmɑhɑ-i kɛ ipɔ́piŋɛ ii yɛ́ n we.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Lɛ̃ nnyɑ ɑ mɛpɔ́círɛ tĩ, mɛtɛ́í mɛɛ kɛpɔ́mɛɛ ń we ɑ́mɛ kɑpɛ nɛ riŋmɑhɑ rimpɔ́lɔ́ nnyɑ.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Ipɔ́piŋɛ nnɛ́í in mɛtɛ́í m mɑ́ kɛ ikɛlõ kɛ́kɑ ɑ́kɛ kuŋmɑhɑ-i we, innɛ́í yɛ́ mɛtɛ́í-i m pɔlɔlɛnlɛ yɑrɛ lɛ̃ kɛ kɛ́firɑ́ɑ ɑkɛ yɛ nɛ kɛmɛtɛ́í nnɛ́í pɔ n kpɑ̃́iilɛ̃.
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Kɛ Yeesu uu ń we un símisi, Ufɑrisi unyinɛ uu ukɛyɔ-i u séi rɛ pikɛ́ kɛsẽ́ ilukɛ li. Yeesu uu lompɔ uu pilukɛ kɑ́pɑ́ɑ́.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Ai Ufɑrisi uyɛ̃ pírí wɑi kɛ Yeesu uú nɛ n le úu kɔ pɛɛ ɑnípɛ nɑlɛ kɛlenɛ yɑrɛ kɛ piinyɛkii ii m pisɛ.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Upíimɑ uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Lɛ̃ kɛ nɔ̃́ Pifɑrisi ɑni ń we yɛ lɛ̃. Kɛpóripi nɛ ricɑ́ripi kɛpirɛ kɑni yɛ hɛɛrɛ, ɑmɑ́ nɔ́sinɛ́fɑ kɛ́mɛɛ, piyɑɑ nɛ mɛwɑi kópɛ nfɑsimɛ́ mɛɛ yipɑɑlɛ̃.
39 Então o Senhor disse a ele:
40 Nɔ piníri lɛ. In nɛ Uléécɑɑ yɛɛ kɛpirɛ n wɑ cirɛ yɛɛ kɔ kɛmɛ́ɛ wɑɑ?
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Lɛ̃ nnyɑ, ɑni lɛlɛɛ nɔ́sinɛ́póripi nɛ nɔ́ɑnɛ́cɑ́ripi-i ń we píwɛkɔɔ́ hɛkɛsi, li yɛ́ pɛɛ ḿpɑ́ yo nɔ́ sɔnukusɛ.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 Nɔ̃́ Pifɑrisi, íwɛ kɑni topori! Nɔ yɛ iyɛ́hɛ yɑrɛ mɑnti nɛ ruu nɛ ɑyɛ́hɛpɛi ncɔpuri ripɛ́nɛlɛ ɑni hɔ́ɔ́nɛ ɑwɛ́lɛ́ kɛfi, ɑni kuwɛ́lɛ́ kusɛ Uléécɑɑ pɑ. Amɑ́ ɑ́ni pɛɛ Uléécɑɑ ɑsei nɛ unlɑ wɑisɛlɛ̃. Lɛ̃ kɑi kɔ pɛɛ m pisɛ rɛ ɑni n wɑi nɔn kɔ pɛɛ́ nɛ litɔ́rɔɔ kɛcɑ́ɑ́ léisɛlɛ̃.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 Nɔ̃́ Pifɑrisi, íwɛ kɑni topori. Síyukɔɔ́tonɛ kɑni yɛ ɑyómɛyɑ́hɑɑlee-i n lɑ. Nɔ kɔ lɑ pikɛ́ yɛ kɛ́yɑɑ́lɑ-i nɔ́ n yɑ́hɑɑnkɛɛ.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 Íwɛ kɑni topori! Nɔ we yɑrɛ ihórɛ iyɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ kɑpi n sɔ́nɛ ɑ́pi kɔ pɛɛ ikɛcɑ́ɑ́ nyu.
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Isé ucélɑɑ usɛ uu u mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, pɔn lɛ̃ n símisi, tɔ̃́ kɑɑ kɔ lɛ̃ lɑ́misi.
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Yeesu uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Nɔ̃́ isé picélɑɑ, íwɛ kɛ nɔ́ɔ kɔ topori! Ncɔni mulɛ-mulɛ kɑni yɛ picɔ cɔnsɛ, ɑ́ni yɛ kɔ pɛɛ ḿpɑ́ fíí nɛ nɔ́kɛnɛ́nípɛpi ricɑ.
46 Jesus respondeu:
47 Íwɛ kɑni topori! Akpíí sɔnɛ kɑni yɛ ɑntepuyɛ kɛ nɔ́pinɛ́sɑ́ɑyɑhɑ ɑpi n kṍ mɔ́mti.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Nɔ́mɛnɛ́wɑi mɛɛ nyísɛlɛnlɛ rɛ lɛ̃ kɛ nɔ́pinɛ́sɑ́ɑyɑhɑ ɑpi n wɑ yɛ nɛ nɔ́ risɑ́lɛ, likumúŋɛ́ rɛ pi ɑntepuyɛ kónlɛ, nɔ́ɔ piɑkpíí mɔ́mti.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uú pɛɛ́ nɛ umɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ mɑɑ rɛ: Nɛ̃́ Uléécɑɑ, nɛ́ ɑntepuyɛ nɛ pitumɛ pi pɑ, ɑpi pikɛcɔpɛ picɔ kóni ɑpi picɔ íwɛ wɑi.
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Kɑi nní lɛ̃, nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi pɛɛ yɛ́ ɑntepuyɛ pɛɛ hɑ́i kɛtẽ kɛkorɑɑnɛ-mɛ n kpí nkpɔ nnyɑ ɑkpɑnii yɛ̃.
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 Kɑi n kpíimɛ Apɛɛli nkpɔ-mɛ hɑ́i nɛ Sɑkɑrii kɑpi kɛnyɔ́ɔnsɛhúúpi nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ ń kpu nkpɔ-pɔ. Asei kɑm nɔ́ símisi, nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi mpí kɑpi ɑntepuyɛ pɛ̃ nkpɔ riwomɛ kórunɛ.
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 Íwɛ kɑni topori, nɔ̃́ isé picélɑɑ! Nɔ rinɔnɔɔ tɛ̃ kɑpi yɛ nɛ rintíki ɑpí nɛ Uléécɑɑ céru kɛhɑ́nnɛ lesɛlɛ, nɔ̃́ ɑ́ni kɔ pɛɛ fenɛ nɔkɛ́ lompɔ, ɑni kɔ pɛɛ pɛpɛɛ pilompɔ ń lɑ ncée tɑ́pisi.
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Kɛ Yeesu uu kɛlõ kɛ-i n yisi, isé picélɑɑ nɛ Pifɑrisi ɑpí nɛ u wɔ́ɔsi, ɑpi isímɛ́ mpehẽ mpehẽ kɛcɑ́ɑ́ u m písɛisɛ.
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 Api ɑpinɛ u n wɑpisi rɛ ukɛ́ nkópɛ nnyinɛ mɑlɛ.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.