Lucas 11
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɛ Yeesu uu kɛlõ kɛnyinɛ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Kuu ḿ mɑsí, uupirɛtiki unyinɛ uu u pisɛ rɛ: Upíimɑ, ɑ piyómɛyɑ́hɑɑ rɔ́ céési yɑrɛ kɛ Yohɑni uu upipirɛtiki n céesi mɛcɔ.
1 Veya ta Jesu efan ta’amaim ma yoyoban inan, ana yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufununayah orot ta natit eo, “Regah, kwi’obaiyi ana yoyoban, John ana bai’ufununayah bi’obaiyih na’atube.”
2 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Nɔn yɛ kɛyómɛ n yɑ́ɑ́sinɛ, ɑni yɛ mɑɑ rɛ:
2 Jesu iuwih eo, “Yoyobanamih iti na’atube kwanayoyoban.
3 — ausente —
3 Mar etei ana fofonin ai bay initi.
4 — ausente —
4 Ai bowabow kakafih kunotawiyen,
5 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Nɔ́ unyinɛ un nkpéni usɑ́nɛ m mɑ́ uu kɛsinɛ u lɛɛpɔ uu u mɑɑ rɛ: Unɛ́sɑ́nɛ, ɑ ɑkpɔ́nɔ́ ɑtɑɑni nɛ́ lonsɛ.
5 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “O yait a of auman boro fainaiwan itan itafefeyan itao, “Au of akokok rafiy fafar tounu inibaisu,
6 Unɛ́sɑ́nɛ unyinɛ yɛɛ ncée leeri uu kɛnɛ́yɔ-i weri, ɑ́m kɔ pɛɛ líkɑ mɑ́ kɛ́ u pɑ.
6 anayabin ayu au of ta bai’esegamih inan na au bar tit naatu ayu auru bay en, imih o isa abifefeyan inibaisu.’
7 In n lɑ uusɑnɛ uyɛ̃ yɛ́ hɑ́i kɛ́yɔ kɛmɛɛ-pɔ rinɔ́ɔ u yɔ́ɔmɛ rɛ: Kɑpɛ nɛ́ ricɔ́ŋ! Nɛ rinɔnɔɔ hɑ́nɛsilɛ ɑm kɑ́, tɔ́ nɛ sinɛ́wɑ̃́ yɛ lonlɛ, ɑ́m fenɛ kɛ́ yisi kɛ́ ɑkpɔ́nɔ́ pɔ́ pɑ.
7 Naatu a of bar wanawanan boro na’afatit nao, ‘Men akokok au in ini’afiy, etawan i atufatan, naatu ayu natunatu bairi i a’inu’in, imih men karam boro ana misir bay anit.’
8 Asei kɑm nɔ́ símisinɛ rɛ in n lɑ úu yɛ́ yisi ukɛ́ ɑ u pɑ rɛ u uusɑnɛ nnyɑ, ɑmɑ́ u yɛ́ yisi uu lɛ̃ nnɛ́í kɑi u m pisɛ u pɑ rɛ uusɑnɛ yɛ picɔ́ŋ u nɔŋ́lɛ̃ nnyɑ.
8 Naatu kwanotanot nati orot boro namisir ana of bay nitin? Ai, boro namisir ana of bay nitin, baise a tur ao’owen orot namisir ana of bay nabitin i men i ana of imih bay ebitin, baise anayabin, nati orot i ana fefeyanamaim ana of ihahar imih misir bay itin.
9 Nɛ̃́ nɛ nɔ́ tee rɛ: Ani yɛ we, pi yɛ́ nɔ́ hɛ, ɑni yɛ wɛ́ɛ́si, nɔ́ yɛ̃́, ɑni yɛ rikóḿkóḿ, pi yɛ́ rinɔnɔɔ nɔ́ hɑ́nnɛ.
9 Imih a tur ao’owen. Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatitau’ur, inarukikitar etawan boro nabotawiy.
10 Likumúŋɛ́ rɛ usoi uyɛɛ n we kɑpi yɛ hɛ, uyɛɛ n wɛ́ɛ́si yɛɛ yɛ yɛ̃, uyɛɛ rinkóḿkóḿ kɑpi yɛ hɑ́nnɛ.
10 Anayabin Orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur; naatu orot yait erurukikitar etawan boro nabotawiy.
11 Nɛ́ɛ usɑ́ɑ úye kɛwɑ̃́ kɛɛ yɛ́ nkpíntomɛ́ u we, uu pɛɛ iwɑ́ɑ kɛ pɑ?
11 Kwa kek tamahinah natunat siyamih hitarererey na’at boro siy efanin kok kwatitih hita’an?
12 Nɛ́ɛ úye yɛɛ yɛ́ ukɛwɑ̃ inɑ̃ hɛ, kɛn tipele u n we?
12 O mamu foufunamih hitarererey na’at boro kafukafus kwatitih hita’an?
13 Ḿpɑ́ nɔ́ pikpɑ́ɑ́ree mpí, nɔ yɛ felɛ ɑni nɔ́sinɛ́pipi lisɔnɛ hɛ. Nɔ́ pɛɛ rɛ urɔ́sɑ́ɑ yɛɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ń we yɛɛ yɛ́ pɛɛ mɛníŋɛ pɛpɛɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ u m pisɛ pihɛɛ riyɑ́ɑ́?
13 Kwa kek tamahinah, kwa i sawar kakafih moumurih maiyow kwasisinaf, baise natunat isah boro men nuhi naburumih, abisa isan hikokok tibiyababan boro kwanab kwanan kwanitih. Imih kwanaso’ob, Tamat maramaim baitinin isan i igewasin kwanekwan, imih sabuw iyab Anun Kakafiyin isan tefefefeyan boro nitih!”
14 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɛ Yeesu uú we un kuníri kunyinɛ kpɛɛ utisi unyinɛ nsímɛ́ ḿ pɔɔnɛsɛlɛ̃ lɑkɑsɛ. Kɑku ń le, utisi uyɛ̃ uu nsímɛ́ loni ɑi pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ mɛyíkíyiki nnɔ́ɔ yipu.
14 Jesu demon awan bey nun tit; naatu demon bihir tit orot bihamiy ana veya’amaim orot busuruf tur eo, sabuw hai tur sawar hifofofor men kafaita.
15 Amɑ́ pikɛcɔpɛ pinyinɛ ɑpí mɑɑ rɛ: Aníri uyɔɔpi Pɛlisepulɛ nnɑŋɛ kuu yɛ nɛ ɑníri lɑkɑsɛ!
15 Baise sabuw afa hio, “Nati i demon hai ukwarin wabin Beelzebul ana fair itin imih enununih.”
16 Amɑ́ picɔ pɔ́ɔn lɑ pikɛ́ ripinɛ u wɑ, ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ ukɛ́ mɛwɑisɑŋɑ mɛnyinɛ wɑ ukɛ́ nɛ nyísɛ rɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ kuu léeri.
16 Naatu sabuw afa hikok i marane ina’inan ta tiwa’an hita’itin, imih hikubibiruw.
17 Amɑ́ Yeesu pɔ̃́ nɛ pɛɛ pikɛmúŋɛ́ nyulɛ. Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Kuyɔ́ɔpiyu kunyinɛ pisoi pin pimɛcɔpɛcirɛ n tɔpu, ku yɛ kpulɛ, kusiyɔ ɑsi kɛsɛ kɛsɛ lólɛsi.
17 Baise abisa hinotanot Jesu so’ob naatu iuwih, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow, hai fair boro hina gurus, na’atube orot aawan natunatun aawat bairi hinakusib hinabiyow boro hinama kakaf.
18 Lɛ̃ nnyɑ in tɛ Setɑni yɛ nɛ umɛcirɛ tɔpu, íye kɛ ukuyɔɔpiyu ɑku yɛ́ pɛɛ fe ɑkú nɛ n we? Nɔ mɑɑ rɛ Pɛlisepulɛ nnɑŋɛ kɑḿ nɛ ɑníri lɑkɑsɛ nnyɑ kɑm lɛ̃ mɑ.
18 Imih Satan an aiwob wanawananamaim hina kusisib hinabiyow, ana aiwob boro mi’itube fair nab nabat? Ayu iti tur ao anayabin i kwa a turamaim, ayu Beelzebul hai ukwarin fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o.
19 In tɛ Pɛlisepulɛ yɛɛ ńnɑŋɛ nɛ́ hɛ kɑḿ nɛ ɑníri lɑkɑsɛntɛ, wóo pɛɛ nɔ́pinɛ́kɔ́ pɔ̃́ ńnɑŋɛ hɛ kɑpí nɛ ɑ lɑkɑsɛntɛ? Ani n nyu rɛ nɔ́pinɛ́kɔ́ cirɛ pɛɛ nɔ́ nyísɛnɛ rɛ ɑ́ni ɑlɑri mɑ́.
19 Baise ayu Beelzebul ana fairamaim demon ana nununih na’at, bo kwa a bai’ufununayah fair yait itih demon tinununih? Imih kwa taiyuw a bai’ufununayah iti kwa’o isan hinabi’obaiyi kwa a tur i men turobe!
20 Asei kɛcɑ́ɑ́, Uléécɑɑ nnɑŋɛ kɑḿ nɛ ɑníri lɑkɑsɛntɛ. Lɛlɛɛ nyísɛlɛ̃ tɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pituimɛ mɑsilɛ.
20 Baise ayu God ana fairamaim demon ana nunih hinatitit na’at, nati ebi’obaiyi God ana aiwob i natitaka.
21 Usoi nɑŋɛ-nɑŋɛ un itɔpilũ m mɑ́ un nɛ ukɛyɔ m mɛ̃́, úkɑ úu yɛ́ fe ukɛ́ ulikɔ́ linyinɛ yɑ́ɑ́i.
21 Orot fairin aurin ahay waf karam ma ana bar ekakaif, ana sawar etei boro natafafar hina’in.
22 Amɑ́ unyinɛ un ńnɑŋɛ u n feriyɛ, liute yɛ̀ɛ̀ uitɔpilũ iyɛ̃ kuú pɛɛ́ nɛ n tɑ́lɛ̃ yɔsilɛ uu umɛmɑ́ mɛ̃ kpísi uu hɔ́ɔ́nɛntɛ.
22 Baise orot fairin anababatun nati orot boro nawasfufur narun ana ahay ana waf tafahimaim ema’am boro niteten nan ana ofonah nafaramih bairi hinabow.
23 Nkó yɛɛ úu kɛnɛ́cɑ́ɑ́ n kpɑ́lɛ̃ yɛ ilɑ́ɑrɔ nɛ́ wɑilɛ, nkó yɛɛ úu picɑ́pinɛ nɛ́ n lɛ́ni yɛ hɑrɛsilɛ.
23 Orot yait ayu ananamaim men enan, i ayu isou ebiwosai, naatu orot yait men ibaisu airi sabuw abita’ay, i was geyayan.
24 Kuníri kun usoi kɛ́mɛɛ́ n le, kɛlõ kóimɑ kɛnyinɛ-i kɑku yɛ hɑ n kerɑɑi kun kɛwéntɛ wɛ́ɛ́si. Kunsɑ́ kɛwéntɛ n yɛ̃, ku yɛ kukɛfɑ-i mɑɑ rɛ: Nɛ kɛnɛ́yɔ kpurɛ kɑm n tíyɛmɛ-i pɛlɛnɛ.
24 Demon kakafin orot biyanamaim titit ana veya i efan gewasin ta imaim ma baiyarir isan nuwet in, baise nuwet inan efan men ta tita’ur, naatu eo, “Ayu i boro ana matabir maiye au bar abihamiy ana’itin.”
25 Kun m pɛɛpɔ, ɑku kɛ́yɔ lɛɛpɔ kɛn pééilɛ̃ kɛn kɔ nyɔ́ɔnsɛlɛ̃ cɑ́kɑ́-cɑ́kɑ́.
25 Basit matabir maiye na ana bar titit, hirereb hina yabuna inu’in itin.
26 Kei kɑku yɛ pɛɛ́ hɑ kuɑcɔ ɑsɛɛi nyɛɛ kuricuruu rikpɑ́kɑ́rɑ́ ń fe kpíipɔ ɑɑ́ nɛ kɛ́yɔ kɛ-i tonɛ. Lɛlɛɛ yɛ tíyɛsɛ kɛ liute uyɛ̃ mɛwee fɑlɛ ɑmɛ yɛ n cɑɑilɛ̃ ɑmɛ mɛkpurɛ mɛ-i kuú pɛɛ ń we tɔ́su.
26 Naatu tit in demon kakafih anababatun etei seven nawiyih bairi hina nati’imaim hisusuw hima. Yomaninamaim orot ana itinin botabir kakafin anababatun matar men marasika ma’am na’atube.”
27 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pisímɛ́ ḿ mɑsí, unɔ́si unyinɛ uu riwúí kɛcɔpɛ mɑɑri rɛ: Unɔ́si uyɛ̃ kɛfɑ-i kɑɑ n tónɛ uu kɔ pɔ́ nyɛnsɛ yɛ únɑrɛkomɛ lɛ.
27 Jesu iti na’atube bat binan sabuw hai tur eo’owen auman, babin ta sabuw wanawanahimaim ma’am, Jesu isan eo, “Babin yait taub o ya’i bitoman i ebiyasisir.”
28 Yeesu uu rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Pɛpɛɛ yɛ Nléécɑɑsimɛ́ kutu rińcɔ ɑpi lɛ̃ knn m pisɛ tiki pɛɛ mɛníŋɛ pínɑrɛkomɛ.
28 Baise Jesu eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tibi’ufunun i turobe anababatun tibiyasisir.”
29 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ ɑsoiwuí ɑɑ Yeesu n kɑ́lɑɑlɛ̃, Yeesu uú mɑɑ rɛ: Nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi yɛ cɑɑilɛnlɛ hɑ́i. Pi mɛwɑisɑŋɑ kórulɛ. Mɛwɑisɑŋɑ mɛ̃ kɛ ɑntepu Yonɑɑsi uu n yɛ̃́ mɛnyinɛcɔ kɑpi yɛ́ kɔ yɛ̃.
29 Sabuw moumurih maiyow hiru’ay Jesu hi’ar bebera’uh, naatu Jesu iuwih eo, “Boun ana veya’amaim sabuw hai yawas etei i eaf, ina’inan matar itah isan tefefefeyan, baise ina’inan ta boro men anitih, ina’inan ta’imon i Jonah isan mamatar i hiso’obaka.
30 Yɑrɛ kɛ Yonɑɑsi uu Niniifi pikɔ́ mɛwɑisɑŋɑ n nyísɛ, limɛcɔ kɛ Usoi Kɛpipi ɑkɛ yɛ́ nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi mɛ nyísɛ.
30 Anayabin Jonah biyanamaim ina’inan mamatar i Nineveh sabuw isah. Imih Orot Natun i sabuw iti boun tema’am hai i’inanen.
31 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pisoi n túhɑɑnɛnɛ, unɔ́siyɔɔpi yɛɛ Sɑɑpɑ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ n tṹ yɛ́ hɑ yisi, uu nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi ɑkópɛ pɑ. Li we rɛ uyɛɛ pɛɛ hɑ́i kɛtẽ kɛtɔ-pɔ leemɛlɛ uú weri rɛ ukɛ́ Sɑlomɔɔ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ kõ. Uyɛɛ kɔ nté nní ń we yɛ kɔ pɛɛ Sɑlomɔɔ felɛ!
31 Baibatebat ana veya tafaram Sheba hai aiwob babin boro namisir. Sabuw iti boun tema’ama boro tur fokarin maiyow na’uwih, anayabin ef yok na’in tafaram yomaninaka aiwob orot Solomon ana binan gewasin nowaramih natit, baise a tur ao’owen, sawar ta iti boun kwa’i’itin i Solomon natabir.
32 Niniifi pikɔ́ yɛ́ hɑ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ yisi, ɑpi nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi ɑkópɛ pɑ. Li we rɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Yonɑɑsi uú pɛɛ Nléécɑɑsimɛ́ rin-yóó ɑpi kóm, pi pɛɛ mɛfinɛ consɛlɛ. Uyɛɛ nté nní ń we yɛ kɔ pɛɛ Yonɑɑsi felɛ.
32 Naatu a tur ao’owen maiye, Baibatebat ana veya Nineveh sabuw boro hinamisir kwa iti kwama’am boro tur fokarin maiyow hina’uwi, anayabin Jonah binan hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih etei hihamiyen dogor baikitabir hibai, naatu boun i a tur ao’owen, orot ta Jonah tafanamaim i natit iti wanawanamaim ema’am.
33 Yeesu uu kɔ rɛ: Úkɑ úu yɛ kɛ́firɑ́ɑ risɛ́ uu kɛ pésu nɛ́ɛ uu kucɑ́ri kɛ kipi, ɑmɑ́ kɛlõ cɑ́cɑ́ kuu yɛ kɛ ritɔsi rɛ pɛpɛɛ n lompɔ pikɛ́ mɛtɛ́í yɛ̃́ nnyɑ.
33 Orot men ta ramef ito’ab naatu bai run ibunimih, o noukwat wanawanan tarafutimih. Baise ana sisikofamaim sikof, saise sabuw hinanan ana marakawin hina’itin boro hinarun.
34 Ipɔ́nípɛɛ yɛ ipɔ́piŋɛ kɛfirɑ́ɑ lɛ. Ipɔ́nípɛɛ in n nyɑ́ni ńsɔnɛ, ipɔ́piŋɛ nnɛ́í kɑi yɛ n kpɑ̃́iilɛ̃, ɑmɑ́ ipɔ́nípɛɛ insɑ́ ńsɔnɛ n nyɑ́ni, kuŋmɑhɑ-i kɛ ipɔ́piŋɛ ii yɛ́ n we.
34 Mata i biya ana hinow, mata gewasin biya etei boro marakawin. Baise mata kakafin biya etei boro nagugum.
35 Lɛ̃ nnyɑ ɑ mɛpɔ́círɛ tĩ, mɛtɛ́í mɛɛ kɛpɔ́mɛɛ ń we ɑ́mɛ kɑpɛ nɛ riŋmɑhɑ rimpɔ́lɔ́ nnyɑ.
35 Isan imih kwanakaifi gewas a marakaw biyamaim men kwaniwa’an nagugum.
36 Ipɔ́piŋɛ nnɛ́í in mɛtɛ́í m mɑ́ kɛ ikɛlõ kɛ́kɑ ɑ́kɛ kuŋmɑhɑ-i we, innɛ́í yɛ́ mɛtɛ́í-i m pɔlɔlɛnlɛ yɑrɛ lɛ̃ kɛ kɛ́firɑ́ɑ ɑkɛ yɛ nɛ kɛmɛtɛ́í nnɛ́í pɔ n kpɑ̃́iilɛ̃.
36 Biya tutufin etei namamarakaw na’at, biya turin boro men nagugum. Baise na biya wanawanan tutufin etei namarakaw, ramef ana marakaw tafamaim in ekukusisiyar na’atube.”
37 Kɛ Yeesu uu ń we un símisi, Ufɑrisi unyinɛ uu ukɛyɔ-i u séi rɛ pikɛ́ kɛsẽ́ ilukɛ li. Yeesu uu lompɔ uu pilukɛ kɑ́pɑ́ɑ́.
37 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, Pharisee orot ta kok i boro Jesu hairi hitan ana baremaim bay hitaa. Imih Jesu ifefeyan hairi hina ana bar hitit naatu bay aa ana efanamaim mare.
38 Ai Ufɑrisi uyɛ̃ pírí wɑi kɛ Yeesu uú nɛ n le úu kɔ pɛɛ ɑnípɛ nɑlɛ kɛlenɛ yɑrɛ kɛ piinyɛkii ii m pisɛ.
38 Baise Pharisee orot Jesu i’itin i men ofafar i’ufunun an souwibo na bay aa ana efanamaim mare, imih Pharisee orot ana kasiy ra’at.
39 Upíimɑ uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Lɛ̃ kɛ nɔ̃́ Pifɑrisi ɑni ń we yɛ lɛ̃. Kɛpóripi nɛ ricɑ́ripi kɛpirɛ kɑni yɛ hɛɛrɛ, ɑmɑ́ nɔ́sinɛ́fɑ kɛ́mɛɛ, piyɑɑ nɛ mɛwɑi kópɛ nfɑsimɛ́ mɛɛ yipɑɑlɛ̃.
39 Naatu Jesu iu, “Kwa Pharisee i a kerowas naatu a tew ufuhine kwa sasouwen, baise kwa dogor wanawanan i baribar kakafin naatu rougoy rabirabin.
40 Nɔ piníri lɛ. In nɛ Uléécɑɑ yɛɛ kɛpirɛ n wɑ cirɛ yɛɛ kɔ kɛmɛ́ɛ wɑɑ?
40 Kwabikoko’aw! God biya ufunane wowowab na’atube biya wanawanan auman wowowab men kwaso’ob?
41 Lɛ̃ nnyɑ, ɑni lɛlɛɛ nɔ́sinɛ́póripi nɛ nɔ́ɑnɛ́cɑ́ripi-i ń we píwɛkɔɔ́ hɛkɛsi, li yɛ́ pɛɛ ḿpɑ́ yo nɔ́ sɔnukusɛ.
41 Imih a kerowas naatu a tew wanawanah abisa’awat tema’am yababan wairafih kwanitih hinaa, saise kwa a sawar etei boro hinigewasin.
42 Nɔ̃́ Pifɑrisi, íwɛ kɑni topori! Nɔ yɛ iyɛ́hɛ yɑrɛ mɑnti nɛ ruu nɛ ɑyɛ́hɛpɛi ncɔpuri ripɛ́nɛlɛ ɑni hɔ́ɔ́nɛ ɑwɛ́lɛ́ kɛfi, ɑni kuwɛ́lɛ́ kusɛ Uléécɑɑ pɑ. Amɑ́ ɑ́ni pɛɛ Uléécɑɑ ɑsei nɛ unlɑ wɑisɛlɛ̃. Lɛ̃ kɑi kɔ pɛɛ m pisɛ rɛ ɑni n wɑi nɔn kɔ pɛɛ́ nɛ litɔ́rɔɔ kɛcɑ́ɑ́ léisɛlɛ̃.
42 Yababan boro gagamin maiyow kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa iti mint, rue, naatu adanafur afa God baitinin isan i men nuhi eburubur, mar etei ana mumusin God kwabitin, baise ma gewas naatu God ana yabow isan i nuhi eburubur, gewasin nati sawar i kwati’a’ait sawar afa auman kwatasinaf.
43 Nɔ̃́ Pifɑrisi, íwɛ kɑni topori. Síyukɔɔ́tonɛ kɑni yɛ ɑyómɛyɑ́hɑɑlee-i n lɑ. Nɔ kɔ lɑ pikɛ́ yɛ kɛ́yɑɑ́lɑ-i nɔ́ n yɑ́hɑɑnkɛɛ.
43 Yababan boro kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa a kok gagamin i Kou’ay Bar wanawanah efan gewasih kwanabow kwanamare kwanama, naatu ahar hai efanamaim a kok gagamin i sabuw a merar hinay naatu hinakakaf.
44 Íwɛ kɑni topori! Nɔ we yɑrɛ ihórɛ iyɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ kɑpi n sɔ́nɛ ɑ́pi kɔ pɛɛ ikɛcɑ́ɑ́ nyu.
44 Yababan boro kwanab! Anayabin kwa i rah atamanih hai i’inanen en sabuw so’oba’e tafah hibat tereremor na’atube.”
45 Isé ucélɑɑ usɛ uu u mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, pɔn lɛ̃ n símisi, tɔ̃́ kɑɑ kɔ lɛ̃ lɑ́misi.
45 Ofafar so’obayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan iti tur i’o i aki auman irabi.”
46 Yeesu uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Nɔ̃́ isé picélɑɑ, íwɛ kɛ nɔ́ɔ kɔ topori! Ncɔni mulɛ-mulɛ kɑni yɛ picɔ cɔnsɛ, ɑ́ni yɛ kɔ pɛɛ ḿpɑ́ fíí nɛ nɔ́kɛnɛ́nípɛpi ricɑ.
46 Jesu iya’afut eo, “Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi auman boro yababan kwanab. Anayabin bit gagamin na’in sabuw tuwabuh kwayara’ah hi’abar tun erarabih, naatu kwa i men kafa’imo uma ta baibais isan kwabitihimih.
47 Íwɛ kɑni topori! Akpíí sɔnɛ kɑni yɛ ɑntepuyɛ kɛ nɔ́pinɛ́sɑ́ɑyɑhɑ ɑpi n kṍ mɔ́mti.
47 Yababan boro kwanab! Anayabin dinab oro’orot kwa a’agir hirouw himomorob i hai rah kwama kwawowowab gaigiwas.
48 Nɔ́mɛnɛ́wɑi mɛɛ nyísɛlɛnlɛ rɛ lɛ̃ kɛ nɔ́pinɛ́sɑ́ɑyɑhɑ ɑpi n wɑ yɛ nɛ nɔ́ risɑ́lɛ, likumúŋɛ́ rɛ pi ɑntepuyɛ kónlɛ, nɔ́ɔ piɑkpíí mɔ́mti.
48 Imih kwa i taiyuw kwakukubuna, abisa a’agir hisisinaf a baibasit kwabitin, dinab oro’orot a’agir hirouw himorob naatu kwa i hai rah kwawowowab.
49 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uú pɛɛ́ nɛ umɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ mɑɑ rɛ: Nɛ̃́ Uléécɑɑ, nɛ́ ɑntepuyɛ nɛ pitumɛ pi pɑ, ɑpi pikɛcɔpɛ picɔ kóni ɑpi picɔ íwɛ wɑi.
49 Anayabin iti isan, God ana so’obamaim eo ‘Ayu boro dinab oro’orot naatu kob abarayah aniyafarih, afa boro hina rouw hina morob, afa boro bai’akir kakafin hinab.’
50 Kɑi nní lɛ̃, nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi pɛɛ yɛ́ ɑntepuyɛ pɛɛ hɑ́i kɛtẽ kɛkorɑɑnɛ-mɛ n kpí nkpɔ nnyɑ ɑkpɑnii yɛ̃.
50 Isan imih kwa sabuw iti boun kwama’am, God ana dinab oro’orot tafaram aneika hirouw himomorob ana baimakiy i boro kwa kwanab.
51 Kɑi n kpíimɛ Apɛɛli nkpɔ-mɛ hɑ́i nɛ Sɑkɑrii kɑpi kɛnyɔ́ɔnsɛhúúpi nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ ń kpu nkpɔ-pɔ. Asei kɑm nɔ́ símisi, nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi mpí kɑpi ɑntepuyɛ pɛ̃ nkpɔ riwomɛ kórunɛ.
51 Abel ana rara’ika busuruf na Zechariah ana rara’amaim tit. Zechariah i Tafaror Baremaim iti sibor ana gem naatu Regah ana Bar Kakafiyin hairi hai founamaim hi’asabun morob. Imih anababatun a tur ao’owen kwa iti boun kwama’am iti sabuw hai baimakiy boro kwa kwanab.
52 Íwɛ kɑni topori, nɔ̃́ isé picélɑɑ! Nɔ rinɔnɔɔ tɛ̃ kɑpi yɛ nɛ rintíki ɑpí nɛ Uléécɑɑ céru kɛhɑ́nnɛ lesɛlɛ, nɔ̃́ ɑ́ni kɔ pɛɛ fenɛ nɔkɛ́ lompɔ, ɑni kɔ pɛɛ pɛpɛɛ pilompɔ ń lɑ ncée tɑ́pisi.
52 Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi. Yababan boro kwanab. Anayabin etawan botawiyin run so’ob bain ana tufatan i kwa kwabobotan, naatu kwa iti bar i men kwakokok boro kwarun so’ob kwanab, baise sabuw afa run so’ob bainamih tisisinaftobon kwa i hai ef kwahirihir.”
53 Kɛ Yeesu uu kɛlõ kɛ-i n yisi, isé picélɑɑ nɛ Pifɑrisi ɑpí nɛ u wɔ́ɔsi, ɑpi isímɛ́ mpehẽ mpehẽ kɛcɑ́ɑ́ u m písɛisɛ.
53 Jesu efan nati bihamiy ana veya’amaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee yah so’ar hiu kwanikwaniy naatu baibatebat moumurih na’in hibow hitit hibabatiy,
54 Api ɑpinɛ u n wɑpisi rɛ ukɛ́ nkópɛ nnyinɛ mɑlɛ.
54 naatu hikubibiruw na’atube abisa tao kakaf na’at saise ubar hititin hitafatum isan.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.