João 9
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Kɛ Yeesu uu ncée-i ń we un tɔ́su, uu utisi unyinɛ kɑpi m mɑ́ri unyíyɛ yɛnu.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Upipirɛtiki ɑpi u pisɛ rɛ: Ucélɑɑ, wóo kɛcirɛ yɛɛ ɑkópɛ wɑ nnyɑ kɑpí nɛ utisi nkó mɑ́ri unyíyɛ? Uricuruu ɑkópɛ nnyɑ nɛ́ɛ pɛpɛɛ u m mɑ́ri ɑkópɛ nnyɑ?
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Ái uɑkópɛ nnyɑ, ɑ́i kɔ pɛpɛɛ u m mɑ́ri ɑkópɛ nnyɑ. Lɛ̃ kɑi yɛ́ n wɑ Uléécɑɑ nnɑŋɛ nkɛ́ nɛ ukɛcɑ́ɑ́ ń we lin nyɑ́ni nnyɑ kuu unyíyɛ.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Kɛ ituŋɛ ii nní ń we, li pisɛ rɛ tɔkɛ́ uyɛɛ nɛ́ n tummɛ pikɛi wɑ. Kɛsinɛ yɛ wɑinɛ, úkɑ úu yɛ́ pɛɛ fe ukɛ́ kɛisi.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Kumúŋɛ́ nkú-i kɑm nní kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ ń we, nɛ́ɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ mɛtɛ́í.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Kuu ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, uu kɛteni-i mɛtɑ tukɛ uú nɛ sipɛ́rɛ́pi wɑi, uu unyíyɛ uyɛ̃ inipɛɛ pɔ́rii,
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: A n ŋme ɑ hɑ Silowee kupɔrɛ-pɔ lihí. Silowee ɑsei rɛ Utumɛ. Uu mɛsei yisi uu sĩ́ uú hɑ líhu. Kuú hɑ m pɛɛmɛ, uu pɛɛ́ n nyɑ́ni.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Upipɛrɛcɔ nɛ pɛpɛɛ n nyu rɛ u pɛɛ wéleilɛ, ɑpi pɛɛ́ m písɛinɛ rɛ: Ái nkó yɛɛ pɛɛ tṹ un wéleii?
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Picɔ ɑpi yɛ rɛ: Uyɛɛ lo. Picɔ ɑpi rɛ ɑɑí, mɛnyínɛ kɑpi wenɛ. Uricuruu uu pɛɛ rɛ: Nɛ̃́ ŋmɑɑ lo.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Api pɛɛ u pisɛ rɛ: Íye kɑi wɑ kɛ ipɔ́nípɛɛ ií nɛ nkpéni nyɑ́ni?
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Uu pi pɛsɛ rɛ: Utisi uyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Yeesu yɛɛ sipɛ́rɛ́pi wɑ, uu inípɛɛ nɛ́ pɔ́rii uu pɛɛ nɛ́ mɑɑ rɛ: “A n ŋme ɑ hɑ Silowee kupɔrɛ-pɔ lihí.” Am sĩ́ ɑḿ hɑ líhu, ɑm pɛɛ́ n nyɑ́ni.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Api u pisɛ rɛ: Yei kɛ utisi uyɛ̃ uú we? Uu pi pɛsɛ rɛ: Ám nyu.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Api pɛɛ utisi uyɛɛ pɛɛ mɛkɛɛ n nyíinlɛ̃ nɛ Pifɑrisi kɛ́mɛɛ sĩ́.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Yeesu uu sipɛ́rɛ́pi n wɑ uú nɛ inípɛɛ u wúkulɛ yɛ pɛɛ kɛwéntɛyɑɑ lɛ.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Pifɑrisi pɔ́ɔ kɔ pipísɛi u kpɑ́ rɛ íye kɑi wɑ kuú nɛ nkpéni nyɑ́ni? Uu pi mɑɑ rɛ: Sipɛ́rɛ́pi kuu inípɛɛ nɛ́ pɔ́rii, ɑm sĩ́ ɑḿ hɑ líhu, ɑm pɛɛ nkpéni n nyɑ́ni.
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Lɛ̃ nnyɑ kɛ pikɛcɔpɛ pinyinɛ ɑpí mɑɑ rɛ: Utisi uyɛɛ mɛwɑi mmɛ́ n wɑ úu yɛ́ fe ukɛ́ Uléécɑɑ-i n leeri. Kúu nní kɛwéntɛyɑɑ isé rintíki nnyɑ. Picɔ ɑpi rɛ: Íye kɛ ukópɛkɔɔ́ uu yɛ́ fe uu mɛwɑisɑŋɑ mmɛ́ mɛcɔ wɑi? Kei kɑpi pɛɛ ɑnɔ́ɔ ɑkɔ́ ɑkɔ́ nɛ rikénɛ.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Pifɑrisi ɑpi kɔ unyíyɛ uyɛ̃ pipisɛ kpɑ́ rɛ: Íye kɛ pɔ́ɔ utisi uyɛɛ inípɛɛ pɔ́ m pɔisɛ kɛcɑ́ɑ́ músu? Uu rɛ: Antepu lo.
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑ́pi pɛɛ lɑ pikɛ́ kṍ tɛ u pɛɛ unyíyɛ lɛ kuu kɔ nkpéni nyɑ́ni. Api pɛɛ upikɔ́ séi
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 ɑpi pi pisɛ rɛ: Nɔ́unɛ́ŋmɑ́nɛ uyɛ̃ kɑni n tee rɛ nɔ u mɑrilɛ unyíyɛ yɛ mɛsei nkóo? Íye kɑi wɑ kuu kɔ nɛ nkpéni nyɑ́ni?
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Upikɔ́ ɑpi pi pɛsɛ rɛ: Tɔ u nyulɛ rɛ u kɛrɔ́pipi. Tɔ kɔ u mɑrilɛ unyíyɛ.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Amɑ́ ɑ́ri nyu lɛ̃ kɑi n wɑ kuú nɛ nkpéni n nyɑ́ni, ɑ́ri kɔ nyu wóo u pɔisɛ. Ani u pisɛ, úu kɛwɑ̃́, u yɛ́ fe uu uriyu kɛcɑ́ɑ́ nkɔ́ símisi.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ kɑpi wuru nnyɑ kɑpi lɛ̃ mɑ. Li we rɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ yɛ pɛɛ kómɛinɛlɛ rɛ úye un m mɑɑ rɛ Yeesu kɛ Uléécɑɑ uu wɛ́ɛ, pikɛ́ liute kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i lesɛ.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Lɛ̃ nnyɑ kɛ upikɔ́ ɑpí mɑɑ rɛ: Úu kɛwɑ̃́, ɑni uricuruu pisɛ!
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Pifɑrisi ɑpi kɔ uyɛ̃ kɑpi m mɑ́ri unyíyɛ pipísɛi kpɑ́ ɑpi u mɑɑ rɛ: A ɑsei símisi likɛ́ Uléécɑɑ rinyiri ritɑɑ́sɛ. In tɔ́ɔ, tɔ nyulɛ ŋmɑɑ rɛ utisi uyɛɛ ukópɛkɔɔ́ lɛ.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Un ukópɛkɔɔ́, nɛ̃́ ɑ́m nyu. Amɑ́ likɛi lisɛ kɑm nyu rɛ nɛ pɛɛ unyíyɛ lɛ nɛn kɔ pɛɛ nkpéni nyɑ́ni.
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Api pɛɛ u pisɛ rɛ: Yo kuu pɔ́ wɑ? Íye kuú nɛ inípɛɛ pɔ́ wúkulɛ?
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Uu pi pɛsɛ rɛ: Nɛ pisímɛ́ nɔ́ mɑsilɛ ɑ́ni kutu nɛ́ ricɔ. Yo nnyɑ kɑní lɑ kɛ́ kɔ pisímɛ́ rikpɑ́ nɔkɛ́ kṍ? Nɛ́ɛ nɔ̃́ nɛ kɔ lɑlɛ nɔkɛ́ pɑnsɛ upipirɛtiki?
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Kei kɑpi ɑlɛ̃́ u rikɑ́pɑ́ɑ́ ɑpi rɛ: Pɔ́ɔ uyɛ̃ upirɛtiki. Amɑ́ tɔ̃́ nɛ Moisi pipirɛtiki lɛ.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Tɔ nyulɛ rɛ Uléécɑɑ yɛ nɛ Moisi símisilɛ. Amɑ́ ɑ́ri nyu ricuruu mɛ́ye kɛ nkó pɔ́ɔ léeri.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Unyíyɛ yɛɛ ḿ peí uu pi mɑɑ rɛ: Lɛlɛɛ pírí nɛ́ ń we yɛɛ rɛ ɑ́ni nyu mɛ́ye kuu léeri, uu kɔ pɛɛ tíyɛsɛ inɛ́nípɛɛ ií n nyɑ́ni.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Tɔ nyulɛ rɛ Uléécɑɑ úu yɛ ukópɛkɔɔ́ nɛ kutu ricɔ, ɑmɑ́ nkó yɛɛ ríyu u n wɑisɛlɛ̃ un umɛlɑ wɑi kuu yɛ kutu ricɔ.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Kɑí nɛ n wemɛ, ɑ́ri píkɑi kómɑɑlɛ̃ tɛ unyinɛ yɛ tíyɛsɛ usoi kɑpi m mɑ́ri unyíyɛ uu yɛ kɔ yɛnu.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Utisi nkó unsɑ́ pɛɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ n leeri, úu yɛ́ pɛɛ fe ukɛ́ linyinɛ wɑ.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Api u pɛsɛ rɛ: Hɑ́i kɑpí nɛ pɔ́ ḿ mɑ́ri kɑɑ ɑkópɛ kɛ́mɛɛ pɔ́lɔlɛ̃. Pɔ́ɔ yɛ́ pɛɛ nkpéni tɔ̃́ céési, nɛ́ɛ yo? Api pɛɛ kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i u lesɛ.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Yeesu uu kóm tɛ pi utisi uyɛ̃ lesɛ. Uú nɛ utisi uyɛ̃ sɑ́nɛ uu u pisɛ rɛ: Pɔ Usoi Kɛpipi nɛ kɛfɑ tɛnɛlɛ̃ɛ?
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Uu Yeesu pɛsɛ rɛ: Uyɛɛ úye, Upíimɑ? A nɛ́ símisi kɛ́ nɛ kɛfɑ u tɛnɛ.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Uyɛ̃ kɑɑ nní nyɑ́ni, uyɛɛ nní nɛ pɔ́ símisi.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Kei kuu pɛɛ rɛ: Nɛ nɛ kɛfɑ pɔ́ tɛnɛlɛ, Upíimɑ. Uu pɛɛ Yeesu kɛnyɑlɛ-i wúlɑ uu ríyu u wɑisɛ.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Yeesu uu pɛɛ rɛ: Nɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ kɑlɛ kɛ́ nɛ pisoi túhɑɑnɛ, pɛpɛɛ n nyíinlɛ̃ pikɛ́ n nyɑ́ni, pɛpɛɛ n nyɑ́ni pɔ́ɔkɛ́ nyíinu.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Pifɑrisi pinyinɛ yɛ pɛɛ ukɛkúrí welɛ. Kɑpi ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ n kṍ, ɑpi u pisɛ rɛ: Yɑrɛ tɔ̃́ nɛ kɔ pinyíyɛ lɛ, nɛ́ɛ íye?
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔn pɛɛ pinyíyɛ, ɑ́ni yɛ́ pɛɛ ɑkópɛ m mɑ́. Amɑ́ nɔ yɛ mɑɑ rɛ nɔ nyɑ́nilɛ nnyɑ kɛ nɔ́ɑnɛ́kópɛ ɑɑ nɔ́kɛnɛ́cɑ́ɑ́ we.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.