João 13
Sola NT (SOY_SIM) vs VC
1 Lin nɛ weesinɛ pikɛ́ nɛ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ li, Yeesu un nyu rɛ uituŋɛ yɛ tulɛ rɛ ukɛ́ kɛtẽ nkɛ́ kɛcɑ́ɑ́ yisi ukɛ́ Usɑ́ɑ-i pɛlɛ, uu pɛɛ upisoi pɛɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ ń we un pi lɑ, mɛyɑ́nsei pílɑ kpɑ́ nɛ kɛ́tɔ-pɔ.
1 Antes da festa da Páscoa, sabendo Jesus que chegara a sua hora de passar deste mundo ao Pai, como amasse os seus que estavam no mundo, até o extremo os amou.
2 Kɑi nnyɔ́ɔ́ n wɑ, u nɛ upipirɛtiki pin tũ pin ilukɛ le. Kuníri pɔ́ɔn Simɔɔ Isikɑriyɔɔti uŋmɑ́nɛ Yutɑsi kɛfɑ-i piwɑi mɑsí rɛ ukɛ́ u tĩ ukɛ́ upilɑɑrɔ pɑ.
2 Durante a ceia, - quando o demônio já tinha lançado no coração de Judas, filho de Simão Iscariotes, o propósito de traí-lo -,
3 Yeesu ricuruu yɛ pɛɛ nyulɛ rɛ Sɑ́ɑ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ kuu léeri, ukɛmɛɛ́ kuu kɔ pɛlɛ, un kɔ nyu rɛ Sɑ́ɑ Uléécɑɑ yɛ ḿpɑ́ yo uɑnipɛ-i wɑlɛ.
3 sabendo Jesus que o Pai tudo lhe dera nas mãos, e que saíra de Deus e para Deus voltava,
4 Uu pɛɛ kɛlukɛ-i yisi uu ukutukɑnkɑ cícɑɑ́ mɑhɑni uu kúpɔpɔú kpísi uu kɛhɑlɛ-i té
4 levantou-se da mesa, depôs as suas vestes e, pegando duma toalha, cingiu-se com ela.
5 uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kucɑ́ri mɑɑ kunyinɛ-i míni súúni, uu upipirɛtiki ɑnɑ pihɛɛrɛ loni, uu kɔ nɛ kúpɔpɔú kuu kɛhɑlɛ-i rinté pitínnɛntɛ loni.
5 Em seguida, deitou água numa bacia e começou a lavar os pés dos discípulos e a enxugá-los com a toalha com que estava cingido.
6 Uu Simɔɔ Piyɛɛ tulu, uyɛ̃ uu u mɑɑ rɛ: Pɔ̃́ Upíimɑ, ɑ́i pɔ́ɔ yɛ́ pɛɛ mɛníŋɛ nɛ̃́ ɑ́nɑ hɛɛrɛ!
6 Chegou a Simão Pedro. Mas Pedro lhe disse: Senhor, queres lavar-me os pés!...
7 Yeesu uu pɛɛ u pɛsɛ rɛ: Áɑ lɛ̃ kɑm nní n wɑi ɑsei kómɛi kɛlenɛ. Amɑ́ pɔ́ kɑm ɑɑ kɛpirɛ kom.
7 Respondeu-lhe Jesus: O que faço não compreendes agora, mas compreendê-lo-ás em breve.
8 Piyɛɛ uu u mɑɑ rɛ: Ái we kpɑ́rɑ́ɑ rɛ pɔkɛ́ nɛ̃́ ɑ́nɑ hɛɛrɛ. Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Nɛnsɑ́ kɔ pɔ́ n hɛɛrɛ, tɔ́ nɛ mpɔ̃́ ɑ́ri yɛ́ fe tɔkɛ́ linyinɛ ripɛ́nɛ.
8 Disse-lhe Pedro: Jamais me lavarás os pés!... Respondeu-lhe Jesus: Se eu não tos lavar, não terás parte comigo.
9 Kei kɛ Simɔɔ Piyɛɛ uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: In lɛɛ ni, ɑ́i ɑ́nɑ ŋmɑnɛ kɑɑ yɛ́ nɛ́ hɛɛrɛ, Upíimɑ, nɛ ɑnípɛ nɛ ríyu kɑɑ yɛ́ nɛ ripɛ́nɛ!
9 Exclamou então Simão Pedro: Senhor, não somente os pés, mas também as mãos e a cabeça.
10 Usoi nkó yɛɛ piwólɛ ḿ mɑsí úu yɛ kɔ n wɛ́ɛ́si ukɛ́ piwólɛ rikpɑ́. [Insɑ́ ɑ́nɑ kuu yɛ́ hɛɛrɛ.] U uipiŋɛ nnɛ́í wólɛlɛ uu funi. Nɔ̃́ nɛ piwólɛ mɑsilɛ ɑni funi, ɑmɑ́ ɑ́i pɛɛ nɔ́nnɛ́nɛ́í.
10 Disse-lhe Jesus: Aquele que tomou banho não tem necessidade de lavar-se; está inteiramente puro. Ora, vós estais puros, mas nem todos!...
11 Yeesu yɛ pɛɛ uyɛɛ pilɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i u n wɑinɛ pinyuwɛ mɑ́ɑ́lɛnlɛ. Lɛ̃ nnyɑ kuú mɑɑ rɛ: Amɑ́ ɑ́i pɛɛ nɔ́nnɛ́nɛ́í kɑni wólɛ ɑni funi.
11 Pois sabia quem o havia de trair; por isso, disse: Nem todos estais puros.
12 Kuu upipirɛtiki ɑnɑ pihɛɛrɛ ḿ mɑsí uu kɔ ukutukɑnkɑ cícɑɑ́ pitɑnɛ pɛsɛ, uu kɛlukɛ-i kɛtónɛ pɛlɛ, uu pi pisɛ rɛ: Nɔ lɛ̃ kɑm nní nɔ́ n wɑ ɑsei konlɛ nníí?
12 Depois de lhes lavar os pés e tomar as suas vestes, sentou-se novamente à mesa e perguntou-lhes: Sabeis o que vos fiz?
13 Nɔ nɛ́ sélei rɛ Ucélɑɑ nɛ Upíimɑ. Nɔ ɑlɑri mɑ́lɛ. Nɛ mɛsei lɛ̃ lɛ.
13 Vós me chamais Mestre e Senhor, e dizeis bem, porque eu o sou.
14 Nɛ́ɛ nní Nɔ́unɛ́píimɑ nɛ Nɔ́unɛ́célɑɑ. Nɛ́ɛn ɑ́nɑ nɔ́ n hɛɛrɛ, li pisɛ rɛ nɔ́ɔkɛ́ yɛ kɔ nɔ́mɛnɛ́cɔpɛcirɛ ɑ́nɑ hɛɛrɛntɛnɛ.
14 Logo, se eu, vosso Senhor e Mestre, vos lavei os pés, também vós deveis lavar-vos os pés uns aos outros.
15 Nɛ lɛ̃ nɔ́ nyísɛlɛ nɔ́ɔkɛ́ yɛ kɔ nɛ n wɑpɑɑnɛ yɑrɛ kɑm nɔ́ n wɑ mɛcɔ nnyɑ.
15 Dei-vos o exemplo para que, como eu vos fiz, assim façais também vós.
16 Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ nɔ́ símisi rɛ ukɛikɔ́ úu yɛ ukɛisɑɑ n fe. Utumɛ úkɑ úu yɛ uyɛɛ u n tũ n fe.
16 Em verdade, em verdade vos digo: o servo não é maior do que o seu Senhor, nem o enviado é maior do que aquele que o enviou.
17 Nɔ nkpéni lɛ̃ nnɛ́í nyulɛ. Nɔ kpére likɛcɑ́ɑ́ sɔ́nɛ, nɔ́ nkíŋniŋɛ yɛ̃.
17 Se compreenderdes estas coisas, sereis felizes, sob condição de as praticardes.
18 Ái nɔ́nnɛ́nɛ́í kɑḿ nɛ mɑ́nɛ. Nɛ pɛ̃ kɑm n wɛ́ɛ nyulɛ. Amɑ́ li pisɛ rɛ lɛlɛɛ Nléécɑɑsimɛ́ ritɛlɛ́-i n wɔ́lɑɑlɛ̃ likɛ́ wɑ. Lɛlɛɛ rɛ:
18 Não digo isso de vós todos; conheço os que escolhi, mas é preciso que se cumpra esta palavra da Escritura: Aquele que come o pão comigo levantou contra mim o seu calcanhar {Sl 40,10}.
19 — ausente —
19 Desde já vo-lo digo, antes que aconteça, para que, quando acontecer, creiais e reconheçais quem sou eu.
20 — ausente —
20 Em verdade, em verdade vos digo: quem recebe aquele que eu enviei recebe a mim; e quem me recebe, recebe aquele que me enviou.
21 Kɛ Yeesu uu ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, uripɔɔ ɑri cɑɑi uu rɛ: Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ nɔ́ símisi rɛ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ unyinɛ yɛ́ pinɛ́lɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i nɛ́ wɑ.
21 Dito isso, Jesus ficou perturbado em seu espírito e declarou abertamente: Em verdade, em verdade vos digo: um de vós me há de trair!...
22 Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi pɛɛ síyu-i pinyɑ́nɛinɛ lõ pin písɛinɛ rɛ úye kuú nɛ mɑ́nɛ?
22 Os discípulos olhavam uns para os outros, sem saber de quem falava.
23 Likumúŋɛ́ kpɛ-i, Yeesu pipirɛtiki kɛcɔpɛ usɛ kuú pɛɛ mɛyɑ̃́ ń lɑ un ukɛcɑ́ɑ́ finu.
23 Um dos discípulos, a quem Jesus amava, estava à mesa reclinado ao peito de Jesus.
24 Simɔɔ Piyɛɛ uu ukuwɛ́ɛ́-mɛ̃ pɑípɔ uu u pisɛ rɛ úye kuú nɛ mɑ́nɛ.
24 Simão Pedro acenou-lhe para dizer-lhe: Dize-nos, de quem é que ele fala.
25 Kei kɛ uyɛ̃ uu pɛɛ Yeesu kɛcɑ́ɑ́ finɛpɔ uu u pisɛ rɛ: Upíimɑ, úye kɑɑ́ nɛ mɑ́nɛ?
25 Reclinando-se este mesmo discípulo sobre o peito de Jesus, interrogou-o: Senhor, quem é?
26 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Nɛ́ kɛkpɔ́nɔ́pi iyɛ́hɛ ritɑ. Uyɛ̃ kɑm kɛ ḿ pɑnɛ, uyɛɛ lo. Uu pɛɛ kɛkpɔ́nɔ́pi iyɛ́hɛ tɑ uu Simɔɔ Isikɑriyɔɔti uŋmɑ́nɛ Yutɑsi kɛ pɑ.
26 Jesus respondeu: É aquele a quem eu der o pão embebido. Em seguida, molhou o pão e deu-o a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Kɛ Yutɑsi uu kɛkpɔ́nɔ́pi kɛ̃ lɛ̃ ń yɔsí, Setɑni uu u loni. Yeesu uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: A hɑ mɛkɛɛ lɛ̃ kɑɑ mɛwɑi m mɑ́ wɑ.
27 Logo que ele o engoliu, Satanás entrou nele. Jesus disse-lhe, então: O que queres fazer, faze-o depressa.
28 Pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ kɛlukɛ kɛ-i ń we kɛcɔpɛ úkɑ úu kõ yo nnyɑ kuu lɛ̃ u mɑ.
28 Mas ninguém dos que estavam à mesa soube por que motivo lho dissera.
29 Yutɑsi yɛɛ pɛɛ pikuwóólɔɔ múílɛ̃. Lɛ̃ nnyɑ kɛ pimɛyɑ̃ ɑpi musí rɛ Yeesu yɛ u pisɛlɛ rɛ ukɛ́ hɑ lɛ̃ kɑi ɑnyɑ̃́ kɛ́mɛɛ pi m pisɛ lɔ. Picɔ pɔ́ɔ músu rɛ nɛ́ɛ u u mɑɑ rɛ ukɛ́ linyinɛ kpísi ukɛ́ píwɛkɔɔ́ pɑ.
29 Pois, como Judas tinha a bolsa, pensavam alguns que Jesus lhe falava: Compra aquilo de que temos necessidade para a festa. Ou: Dá alguma coisa aos pobres.
30 Yutɑsi uu kɛkpɔ́nɔ́pi kpísi uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ leepɔ. Likumúŋɛ́ kpɛ-i, lin kɛsinɛ wɑ.
30 Tendo Judas recebido o bocado de pão, apressou-se em sair. E era noite...
31 Kɛ Yutɑsi uu piléepɔ ḿ mɑsí, Yeesu uu rɛ: Li nkpéni Usoi Kɛpipi ríyu wɑisɛ, ɑi kɔ kɛ̃ nnyɑ Uléécɑɑ pɔ̃́ kɔ ríyu wɑisɛ.
31 Logo que Judas saiu, Jesus disse: Agora é glorificado o Filho do Homem, e Deus é glorificado nele.
32 Lin uyɛ̃ nnyɑ Uléécɑɑ ríyu n wɑisɛ, Uléécɑɑ ricuruu yɛ́ kɔ uyɛ̃ ríyu wɑisɛ. Ái kɔ nɑ́ŋɑinɛ ukɛ́ nɛ lɛ̃ n wɑ.
32 Se Deus foi glorificado nele, também Deus o glorificará em si mesmo, e o glorificará em breve.
33 Sinɛ́pipi, nkɑ́ripi kɑm kɔ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pitónɛ kpɑ́nɛ. Nɔ́ kɑm ɑni nɛ́ wɛ́ɛ́si. Yɑrɛ kɑm Pisuifi pimɑ́ɑ ḿ mɑsí rɛ: Áni yɛ́ fe nɔkɛ́ kei kɑm n sĩ́ hɑ, limɛcɔ kɑm kɔ nkpéni nɔ̃́ mɑɑnɛ.
33 Filhinhos meus, por um pouco apenas ainda estou convosco. Vós me haveis de procurar, mas como disse aos judeus, também vos digo agora a vós: para onde eu vou, vós não podeis ir.
34 Isé fɑlɛ kɑm nɔ́ pɑ́lɛ̃ tɛ: Ani n lɑkɑɑnɛ. Nɔ́ɔkɛ́ kɔ n lɑkɑɑnɛ yɑrɛ kɛ nɛ́ɛ nɔ́ ń lɑ mɛcɔ.
34 Dou-vos um novo mandamento: Amai-vos uns aos outros. Como eu vos tenho amado, assim também vós deveis amar-vos uns aos outros.
35 Nɔn n lɑkɑɑnɛ kɛ ḿpɑ́ úye uu yɛ́ yɛ̃́ tɛ nɔ pinɛ́pirɛtiki lɛ.
35 Nisto todos conhecerão que sois meus discípulos, se vos amardes uns aos outros.
36 Simɔɔ Piyɛɛ uu pɛɛ u pisɛ rɛ: Yei kɑɑ sĩ́, Upíimɑ? Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Áɑ yɛ́ nkpɑ́ni fe pɔkɛ́ kei kɑm n sĩ́ hɑ, ɑmɑ́ pɔ́ kɑm ɑɑ kɛpirɛ nɛ́ tíkipɔ.
36 Perguntou-lhe Simão Pedro: Senhor, para onde vais? Jesus respondeu-lhe: Para onde vou, não podes seguir-me agora, mas seguir-me-ás mais tarde.
37 Kei kɛ Piyɛɛ uu kɔ u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑ́m yɛ́ fe kɛ́ nkpéni pɔ́ ritiki, Upíimɑ? Tɛ in nkpɔ yɛ mu, nɛ́ mpɔ́kpɔ kpu!
37 Pedro tornou a perguntar: Senhor, por que te não posso seguir agora? Darei a minha vida por ti!
38 Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: In tɛ nkpɔ yɛ mu, pɔ́ nnɛ́kpɔ kpu, nɛ́ɛ yo? Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ pɔ́ símisi rɛ icɑ̃́ ikɛ́ kɛlenɛ n kooi, pɔ́ kɛ́si mɛtɑɑni rɛ ɑ́ɑ nɛ́ nyu.
38 Respondeu-lhe Jesus: Darás a tua vida por mim!... Em verdade, em verdade te digo: não cantará o galo até que me negues três vezes.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.