Atos 6
Sola NT (SOY_SIM) vs VC
1 Yeesu pipirɛtiki ɑpi kumúŋɛ́ kpɛ-i kulúi wɑi ńsɔnɛ. Upipirɛtiki pɛɛ Mɛ́kirɛki n símisi ɑpi Pi-epiree nɛ n téni rɛ pi ḿpɑ́ kɛyɑ́ɑ kɛ́ye ilukɛ kɑpi yɛ n hɔ́ɔnɛ kɛ́mɛɛ pipikumɑnnɔsi mɛnípɛɛ le.
1 Naqueles dias, como crescesse o número dos discípulos, houve queixas dos gregos contra os hebreus, porque as suas viúvas teriam sido negligenciadas na distribuição diária.
2 Kei kɛ Yeesu pitumɛ kɛfi nɛ pitɛ́ pɛ̃ ɑpi upipirɛtiki riwúí tɛ̃ sée ɑpi cɑ́pinɛ ɑpi pi mɑɑ rɛ: Ái nɛ sɑ́ rɛ tɔ́ɔkɛ́ Nléécɑɑsimɛ́ piyóó nɛ sikɑ̃́ wɑ tɔkɛ́ hɑ ilukɛ pihɔɔnɛ nɛ kutu n cɔlɛ̃.
2 Por isso, os Doze convocaram uma reunião dos discípulos e disseram: Não é razoável que abandonemos a palavra de Deus, para administrar.
3 Lɛ̃ nnyɑ pimɑ́rɛcɔ, ɑni nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ pitisi pisɛɛi pɛ̃ kɑní nɛ isoi sɔnɛ n nyu lesɛ. Nfɑ́ɑsɔnɛ nkɛ́ kɔ pi n yipɑɑlɛ̃, pikɛ́ kɔ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ m mɑ́, tɔkɛ́ pikɛi pɛ̃ piɑnipɛ-i wɑ.
3 Portanto, irmãos, escolhei dentre vós sete homens de boa reputação, cheios do Espírito Santo e de sabedoria, aos quais encarregaremos este ofício.
4 Tɔ́ɔkɛ́ pɛɛ́ uyɛ-i nɛ piyómɛyɑ́hɑɑ nɛ Nléécɑɑsimɛ́ piyóó n ŋmɔ́ɔ́púlɛ̃.
4 Nós atenderemos sem cessar à oração e ao ministério da palavra.
5 Tinɔ́ɔ tɛ̃ ɑri pinnɛ́í lɑrisi, ɑpi pikɛcɔpɛ pisoi pisɛɛi lesɛ. Pɛpɛɛ Etiyɛɛni yɛɛ Uléécɑɑ nɛ kɛfɑ mɛyɑ̃́ n tɛnɛlɛ̃, Nfɑ́ɑsɔnɛ nn kɔ u yipɑɑlɛ̃. Uyɛ̃ nɛ Filipu nɛ Purokɔɔ nɛ Nikɑnɔɔ nɛ Timɔɔ nɛ Pɑrimenɑɑsi nɛ Antiyɔɔsi ukɔ́ kɑpi yɛ n sée rɛ Nikolɑɑ. U pɛɛ mɛkɛɛ Pisuifi kɛyomɛ yɑ́ɑsilɛ uu kɛlenɛ pɑnsɛ Yeesu upirɛtiki.
5 Este parecer agradou a toda a reunião. Escolheram Estêvão, homem cheio de fé e do Espírito Santo; Filipe, Prócoro, Nicanor, Timão, Pármenas e Nicolau, prosélito de Antioquia.
6 Kɑpi pi n lésɛ, ɑpi pi kpísi ɑpí nɛ pitumɛ lɛɛpɔ, pɛ̃ ɑpi pikɛcɑ́ɑ́ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si ɑpi kɔ ɑnípɛ pikɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑ.
6 Apresentaram-nos aos apóstolos, e estes, orando, impuseram-lhes as mãos.
7 Nléécɑɑsimɛ́ nn ḿpɑ́ yei n kɔ́ɔ́núlɛ̃, Yeesu pipirɛtiki pin mɛyɑ̃́ kulúi wɑi Yerusɑlɛm kuyu-i, ɑí nɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ mɛyɑ̃ pɛ́nɛ ɑpi Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
7 Divulgou-se sempre mais a palavra de Deus. Multiplicava-se consideravelmente o número dos discípulos em Jerusalém. Também grande número de sacerdotes aderia à fé.
8 Uléécɑɑ yɛ pɛɛ Etiyɛɛni mɛyɑ̃́ ípɛɛlɛ́ɛ nyísɛlɛ uu kɔ ńnɑŋɛ u hɛ un nɛ mɛwɑisɑŋɑ nɛ mɛwɑi píimɑ pisoi kɛcɔpɛ wɑpisi.
8 Estêvão, cheio de graça e fortaleza, fazia grandes milagres e prodígios entre o povo.
9 Pisuifi kuyómɛyɑ́hɑɑlee pikɔ́ pinyinɛ kɑpi yɛ pɛɛ sée rɛ: Pɛpɛɛ ilɑ́si kɛ́mɛɛ ń le kɛyɔ. Alɛkisɑntiri nɛ Silisii nɛ Asii kɛtẽ pikɔ́ yɛ pi. Pikɛcɔpɛ, pitisi pinyinɛ ɑpi nsímɛ́ nnyinɛ kɛcɑ́ɑ́ nɛ Etiyɛɛni íkɛŋɛnɛ wɑi.
9 Mas alguns da sinagoga, chamada dos Libertos, dos cirenenses, dos alexandrinos e dos que eram da Cilícia e da Ásia, levantaram-se para disputar com ele.
10 Amɑ́ ɑ́pi yɛ́ fe pikɛ́ nɛ Etiyɛɛni kɛŋɛnɛ, mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ kɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ nn u n hɛ nnyɑ.
10 Não podiam, porém, resistir à sabedoria e ao Espírito que o inspirava.
11 Api pɛɛ pisoi pinyinɛ kulɛi rɛ pikɛ́ ukɛcɑ́ɑ́ nnɔ́ɔmɛ wɑ rɛ pi kõ un Moisi nɛ Uléécɑɑ ɑlɛ̃́ fɑ́ɑ́nii.
11 Então subornaram alguns indivíduos para que dissessem que o tinham ouvido proferir palavras de blasfêmia contra Moisés e contra Deus.
12 Api kɔ kuyu pisoi nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ nɛ isé picélɑɑ itɑ́í súúni ɑpi yisi ɑpi nyɛrɛ, ɑpi sĩ́ ɑpí hɑ Etiyɛɛni tini ɑpí nɛ kɛtúhɑɑnɛ píimɑ-i sĩ́.
12 Amotinaram assim o povo, os anciãos e os escribas e, investindo contra ele, agarraram-no e o levaram ao Grande Conselho.
13 Api kɔ pinɔ́ɔmɛ pinyinɛ nɛ hɑpɔ rɛ pikɛ́ íseérɑkɔɔ́ li pikɛ́ nɛ u rikpɑ́rɑ́ rɛ: Mɛsɛ́rɛ kɛ utisi nkó uu Uléécɑɑ kɛyɔ nɛ isé ɑlɛ̃́ fɑ́ɑ́nii.
13 Apresentaram falsas testemunhas que diziam: Esse homem não cessa de proferir palavras contra o lugar santo e contra a lei.
14 Tɔ konlɛ un símɑɑnkɛɛ rɛ Nɑsɑrɛti ukɔ́ Yeesu uyɛ̃ nɛ́ Uléécɑɑ kɛyɔ fori uu kɔ inyɛ́kii kɛ Moisi uú nɛ rɔ́ n tíyɛ consɛ.
14 Nós o ouvimos dizer que Jesus de Nazaré há de destruir este lugar e há de mudar as tradições que Moisés nos legou.
15 Pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ kɛtúhɑɑnɛ píimɑ kɛ-i ń we yɛ pɛɛ Etiyɛɛni kɛ́yu-i nyɑ́nɛilɛ ɑpi yɛ́nu rɛ ukɛyu yɛ uléécɑɑtumɛ kɛkɔ́ mɛcɔ welɛ.
15 Fixando nele os olhos, todos os membros do Grande Conselho viram o seu rosto semelhante ao de um anjo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.