Atos 5
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Utisi unyinɛ nɛ uunɔsi pɛɛ pɛɛ́ we. Pi yɛ u sée rɛ Anɑniyɑsi, ɑpi unɔ́si pɔ̃́ tɛ Sɑfirɑ. Utisi uyɛ̃ uu ukɛcɑrɛ yɑ́i.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 U nɛ unɔ́si ɑpi kómɛinɛ ɑpi siwóó hɑ́su ɑpi pésu, uu pɛɛ́ nɛ sitɔ́rɔɔ sĩ uú hɑ pitumɛ pɑ.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Piyɛɛ uu pɛɛ u pisɛ rɛ: Anɑniyɑsi, íye kɑi wɑ kɛ Setɑni uu lɛ̃ pɔ́ lõ uú hɑ nɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ kirɑɑsɛ ɑɑ kɛcɑrɛ siwóó hɑ́su ɑɑ pésu?
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Pɔkɛ́ kɛlenɛ kɛcɑrɛ kɛ̃ n yɑ́ɑ́, ɑ́i pɔ́ɔ kɛ tee? Kɛmɛyɑ́i-mɑɑ́, ɑ́i pɔ́ɔ kɛsiwóó tee? Yo nnyɑ kɑɑ nkpɑ́ni mɛwɑi kópɛ mmɛ́ ripɔ́yu-i wɑ? A kõ tɛ ɑ́i sisoipipi kɑɑ kírɑɑsɛ, Uléécɑɑ lo kɑɑ kírɑɑsɛ.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Kɛ Anɑniyɑsi uu lɛ̃ n kṍ, uu lólu uu kpi. Iwɑmɛ píimɑ inyinɛ ii pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ lɛ̃ n kṍ loni.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Piŋmɑ́nɛ ɑpi yisi ɑpi kusɑ́ŋɑ́ɑ́ u pilɑɑ ɑpi sɑ́kɑɑ ɑpí nɛ leepɔ ɑpí hɑ kulɛsi.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Ituŋɛ mɛkɔ́ɔ́nú mɛtɑɑni mɛmɑ́ɑ́, unɔ́si un tuipɔ úu nyu rɛ linyinɛ yɛ wɑ.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Piyɛɛ uu u mɑɑ rɛ: A nɛ́ símisi nkɛ̃́ tɛ nnɛ́í mmú kɑni nɔ́kɛnɛ́cɑrɛ yɑ́ɑ, nɛ́ɛ yo? Uu rɛ: Ɛɛɛ, mmɛɛ mu!
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Piyɛɛ uu u mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑni kómɛinɛ ɑní nɛ Upíimɑ Nfɑɑsɔnɛ peeni? Áɑ nyɑ́nii, pɛpɛɛ upɔ́lɑ n kúlɛsi ɑnɑ kɑm nní kómɛi pin lonti. Pi kɔ lɛ̃ nɛ pɔ̃́ tɔ́sulɛ.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Kei nní, unɔ́si uu Piyɛɛ ɑnɑ nyɛ-i lólu uu kpi. Piŋmɑ́nɛ pɛ̃ pikɛ́ nɛ n lompɔ un pikpɔ mɑsí, ɑpi u kpísi ɑpí hɑ ulɑ kɛkúrí kulɛsi.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Iwɑmɛ píimɑ inyinɛ ii Kirisi pikɔ́ nnɛ́í nɛ pɛpɛɛ nsímɛ́ mmɛ̃ n kṍ loni.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Pitumɛ yɛ pɛɛ mɛwɑisɑŋɑ nɛ mɛwɑi píimɑ pisoi inipɛɛ-i wɑpisilɛ. Pɛpɛɛ Uléécɑɑ nɛ kɛfɑ n tɛnɛ yɛ pɛɛ rinɔ́ɔ risɛ wɑlɛ ɑpi yɛ kei kɑpi yɛ n sée rɛ Sɑlomɔɔ ɑpookpɑŋɑ́-i n cɑ́pinɛlɛ̃.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Úkɑ ucɔ úu yɛ pɛɛ mɛ́woo kɑhɑ ukɛ́ pi lɛɛpɔ, ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, pisoi ɑ́pi pɛɛ kɔ kusɑ pi wɑisɛlɛ̃.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Pitisi nɛ pinɔ́si kulúi pɛɛ Upíimɑ nɛ kɛfɑ n tɛnɛ ɑpi pɛɛ mɛsɛ́rɛ pi n kpɑriisɛpɔ ɑpí nɛ kulúi kpɑ́.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Pisoi ɑpi yɛ pɛɛ́ nɛ pitóikɔ́ icée-i léépɔ ɑpi pisifinɛ nɛ ɑsɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ kɛcɑ́ɑ́ pi finsɛntɛ rɛ Piyɛɛ un píyei kei n tɔ́su, ukumííri kukɛ́ ḿpɑ́ usɛ unyinɛ yɑrii.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Pisoi kulúi ɑpi kɔ ɑyu nyɛɛ nɛ Yerusɑlɛm n kɔ́lɛ̃ yisi ɑpí nɛ pitóikɔ́ nɛ pinírihélɑɑ wúrunkɛɛpɔ, ɑpi kɔ pinnɛ́í pélesi.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Kɑi lɛ̃ n wɑ, Uléécɑɑ usinɑ nɛ Pisɑtusee pɛɛ ukɛkúrí ń we ɑpi kufɑtoi píimɑ nɛ nyɛrɛ rɛ pikɛ́ pitumɛ cɔ́pii.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Api mɛsei pi cɔ́pii ɑpi kuyu kukpɑniilee kɛ́mɛɛ pi hɑ́nɛsi.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Amɑ́ kɑi kɛsinɛ n wɑ, Upíimɑ uleecɑɑtumɛ unyinɛ uu sĩ́ uú hɑ kukpɑniilee hɑ́nnɛ uu pi lesɛpɔ, uu pi mɑɑ rɛ:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Ani Uléécɑɑ kɛyɔ-i hɑ, ɑní hɑ nsímɛ́ mɛɛ yɛ nfɑ́ɑ n hɛ kɛ Yeesu uú nɛ ń kɑ nnɛ́í pisoi símisi.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Pitumɛ ɑpi mɛsei ŋmurɛi ɑpi mmɑrɛ mɑrɛ yisi ɑpi Uléécɑɑ kɛyɔ sĩ ɑpí hɑ pisoi picélɑɑ kɑ́pɑ́ɑ́. Uléécɑɑ usinɑ nɛ pɛpɛɛ ukɛkúrí ń we ɑpi tuiri ɑpi pitúhɑɑnɛ wɛ́ɛ́sɛ nɛ Isirɑyɛɛli piwɛ́ɛ́sɛ nnɛ́í icɑ́pinɛ séi. Kei kɑpi pisoi tũ ɑpí hɑ pitumɛ pɛ̃ kukpɑniilee-i kpíípɔ.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Kɛ pɛ̃ ɑpi ń hɑ, ɑ́pi kukpɑniilee-i pi yɛ̃. Api pɛɛ pɛɛri ɑpi pi mɑɑ rɛ:
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Tɔ kukpɑniilee lɛɛpɔlɛ kun ńsɔnɛ hɑ́nɑɑlɛ̃, pimɛ́rɛ́ pɔ́ɔn kɔ ɑnɔnɔɔ-i tɑ́pɑɑlɛ̃. Amɑ́ kɑri n hɑ́nnɛ, ɑ́ri úkɑ kɛmɛ́ɛ yɛ̃.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Kɛ Uléécɑɑ kɛyɔ umɛ́rɛ́ wɛ́ɛ́sɛ nɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑi mɛ́woo pi wɑi, ɑpi pɛɛ lɛ̃ kɑi yɛ́ nɛ kɛ́tɔ ń kpu kɛcɑ́ɑ́ m músu.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Kei kɛ unyinɛ uú kɑ uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ kómɛii! Pisoi pɛ̃ kɑni kukpɑniilee-i n wɑ pɛɛ nní Uléécɑɑ kɛyɔ-i nyɛnupɔ pin pisoi céési.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Umɛ́rɛ́ wɛ́ɛ́sɛ nɛ pimɛ́rɛ́ picɔ ɑpi pɛɛ yisi, ɑ́pi rikɔhɔ mɛkɔ́ wɑ ɑpí hɑ pi kpíípɔ ɑpí nɛ hɑpɔ, pin wuru rɛ pin pitumɛ pɛ̃ nɛ rikɔhɔ n wɑi, pisoi yɛ́ ɑpɑrɛ pi tɑpisi ɑpi pi kóni.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Kɑpí nɛ pi n hɑ́pɔ, ɑpi kɛtúhɑɑnɛ píimɑ-i pi séi. Uléécɑɑ usinɑ uu pɛɛ nsímɛ́ pipísɛi pi kɑ́pɑ́ɑ́
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 rɛ: Kɑrí nɛ nɔ́ ń yɛ̀ ɑrí nɛ kɛtẽ kpɛɛni rɛ ɑ́ni kɑpɛ usoi uyɛ̃ tinyiri nɛ n céési, íye kɑni wɑ? Nɔ welɛ nɔn Yerusɑlɛm kuyu nnɛ́í icélɑɑ iyɛ̃ nɔŋ́lɛ̃ ḿpɑ́ úye ukɛ́ kṍ, nɔn kɔ lɑ rɛ unkpɔ iwɛ ikɛ́ nɛ rɔ́ tɛnɛ!
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Piyɛɛ nɛ pitumɛ picɔ ɑpi pi pɛsɛ rɛ: Li nɛ sɑ́ rɛ usoi ukɛ́ Uléécɑɑ pɑkɑrɛ nɛ kuu yɛ́ pisoi m pɑkɑrɛ.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Yeesu uyɛ̃ kɑni kunɑ kɛcɑ́ɑ́ n kɑrii kɛ pirɔ́sɑ́ɑ Uleecɑɑ uu nkpɔ kɛ́mɛɛ yukusɛ.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Uléécɑɑ yɛ ukulukɛ-lukɛ-mɛ̃ kɛ́yukɔɔ́ tonɛ-i u ritɑɑ́sɛlɛ uu u wɑisɛ Uyɔ́ɔpi nɛ Úyulɑlɛ. Uyɛ̃ kuú lɑ ukɛ́ Isirɑyɛɛli pikɔ́ nyísɛ rɛ pikɛ́ ritiki ɑpí nɛ piɑkópɛ kɛpirɛ tɔ uu pɛɛ pi sɑ́rɛi.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Tɔ́ɔ nsímɛ́ mmɛ̃ pitɑnsei, Nfɑ́ɑsɔnɛ kɛ Uléécɑɑ uu pɛpɛɛ u m pɑkɑrɛlɛ̃ n hɛ pɔ̃́ nɛ kɔ itɑnsei lelɛ.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Kɛ pitúhɑɑnɛ ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑi pi fukɔɔmɛ ɑpi rɛ pi yɛ́ pitumɛ pɛ̃ kṍ.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Amɑ́ Ufɑrisi unyinɛ yɛ pɛɛ pitúhɑɑnɛ pɛ̃ kɛcɔpɛ welɛ. Pi yɛ u sée rɛ Kɑmɑliyɛɛli. Isé ucélɑɑ unyinɛ lo kɛ ḿpɑ́ úye uu n wɑisɛlɛ̃. Uyɛɛ pitúhɑɑnɛ píimɑ pɛ̃ kɛcɔpɛ yisi uu rɛ pikɛ́ pitumɛ pɛ̃ lesɛpɔ nkɑ́ripi kɛlenɛ.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Kɑpi pi n lésɛpɔ, uu pɛɛ pɛpɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ mɑɑ rɛ: Nɔ̃́ Isirɑyɛɛli pikɔ́, ɑni nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ nɛ mɛwɑi mɛ̃ kɑni nní ń lɑ nɔkɛ́ pisoi pɛ̃ wɑ.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Ái kɑhɑnɛ nkpɑ́ni n nɑ́ŋɑi kɛ Teetɑsi uu léemɛ un pɔ́lɔ́lɛ̃ tɛ u úyukɔɔ́ píimɑ unyinɛ lɛ. Pisoi pílɛ pílɛ mɛnɑ kumúŋɛ́ pɛɛ u ritiki. Api u kopu. Pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ pɛɛ́ unkɔ́ n tíkilɛ̃ ɑpi kpíi, piukɑ úu nɛni tisɛlɛ̃.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Uyɛ̃ kɛpirɛ, Kɑlilee ukɔ́ Yutɑsi pɔ́ɔ pikɛ́ɛ̃ ituŋɛ kumúŋɛ́ léeri, uu pisoi kulúi kpɑ́ú ɑpi u n tikilɛ̃. Uyɛ̃ uu kɔ kpi, pɛpɛɛ pɛɛ́ u n tíkilɛ̃ pɔ́ɔ kɔ kpii.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Lɛ̃ nnyɑ, nɛ lɑ kɛ́ nkpéni nɔ́ símisi rɛ ɑ́ni kɑpɛ nɛ pisoi mpí kutu n cɔlɛ̃. Ani pi riyɑ́ pikɛ́ tɔ́mpɔ. In tɛ sisoipipi kɛ́mɛɛ kɛ pisimúŋɛ́ nɛ piliwɑiwɑi nní ɑi léeri, mɛ́woo kɑi wɑinɛ.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Amɑ́ in tɛ Uléécɑɑ-i kɑi léeri, ńnɑŋɛ ń-ye kɛ nɔ́ɔ mɑ́ nɔkɛ́ nɛ linyinɛ pi wɑ. Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ, ɑ́i kɑpɛ kɑ likɛ́ wɑ rɛ nɔ nɛ Uléécɑɑ tɔpu.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Api mɛsei unkɔ́ kóm ɑpi u tiki. Api pɛɛ pitumɛ pɛ̃ séipɔ ɑpi rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ sipɔ́pí pi yɛ́ɛ́riinɛ ɑpí nɛ pi yulu rɛ ɑ́pi kɑpɛ Yeesu rinyiri nɛ pisoi pisímɛ́ rikpɑ́, ɑpi pɛɛ pi yɑ́ ɑpi tɔ́mpɔ.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Pitumɛ ɑpi mpɔ́ɔnɑrɛ nɛ pitúhɑɑnɛ pɛ̃ kɛkúrí yisi, lin pi lɑ́ɑ́rú rɛ Uléécɑɑ yɛɛ yɛ̃ tɛ pɛ̃ kɑí nɛ sɑ́ rɛ pikɛ́ Yeesu nnyɑ íwɛ li.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Ḿpɑ́ kɛweesi kɛ́ye kɛ pitumɛ ɑpi pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i nɛ síyɔ kɛ́mɛɛ Nsímɛ́ Kɛcirɛ picélɑɑ nɛ mpiyóó ŋmɔ́ɔ́púlɛ̃.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.