Atos 28

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɑi nkpɔ-i rɔ́ n lésɛ mɛmɑ́ɑ́ kɑri pɛɛ kṍ tɛ pi yɛ míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ kɛtẽ kɛ̃ sée rɛ Mɑliti.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Kei pikɔ́ ɑpi kɛfɑ fénnɛ ɑpi ńsɔnɛ rɔ́ yɔ́su. Kɛ ikónɛ ii picuũ n kóri nnyiyɛ nn wɑi nnyɑ, ɑpi nnɑ píimɑ nnyinɛ wɑi ɑpi rɔ́ yɔ́su, ɑri kɛkɑ́lɛ wɑi ɑrí nɛ n kɔ́ɔ́nú.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Pɔɔli uu pɛɛ yisi uú hɑ sinɑɑpi pɑɑ́lɑmɛ rɛ ukɛ́ nnɑ-i risɑ́pɔ, tikpurii rinyinɛ tin sinɑɑpi sɛ-i we. Kɛ nnɑ kutoi ɑku ri n lɛɛpɔ, ɑri lééri ɑri Pɔɔli kunipɛ yéu.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Kɛ kɛtẽ kɛ̃ pikɔ́ ɑpi n yɛ̃́ iwɑ́ɑ iyɛ̃ in Pɔɔli kunipɛ sɑŋɑ́rilɛ̃, ɑpi pɛɛ pimɛcɔpɛcirɛ n tee rɛ: Ḿpɑ́ likɛ́ íye wɑ, usoi nkó yɛ usoikṍ unyinɛ lɛ. Míni-i kuu nní nkpɔ-i ŋmɛ́hɛrɛɛri. Amɑ́ Uléécɑɑ yɛɛ ɑsei n tíkilɛ̃ úu ŋmurɛi ukɛ́ nfɑ́ɑ li.
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Amɑ́ Pɔɔli pɔ́ɔ iwɑ́ɑ nnɑ-i mɛ́pɛ́pɔ, ɑ́i kɔ nkpɑ́ni mɛ́kɑ u wɑ.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Api pɛɛ́ m mɛ̃́ yɑrɛ pikɛ́ u yɛ̃ un píni un nɛ sĩ nɛ́ɛ u yɛ́ mɛsɛ nɛ mɛsɛ kei nní loolɛ uu kpi. Api mɛ́rɛsi ɑi nɑ́ŋɑi, líkɑ ɑ́i u wɑ. Api pɛɛ mɛsɛ kɛmúŋɛ́ consɛ ɑpi rɛ piléé pinyinɛ yɛ pi.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Kei kɛkúrí kɛ kɛtẽ kɛ̃ uyukɔɔ́ foí kɛyɔ ɑkɛ́ pɛɛ́ we. Pi yɛ u sée rɛ Pupiliyuusi. Uyɛ̃ uu kei nfɑnɑrɛ nɛ kusɑ́nɛ rɔ́ wɑi, ɑri kei finɛ siyɑ́ɑ sitɑɑni.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Pupiliyuusi usɑɑ yɛ pɛɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i pɔ́ɔ́lúlɛ un nɛ kupiŋɛtoi nɛ nlurɛ yɑrɛ ɑ́kpɑsɛhɛ́ finu. Pɔɔli uu sĩ́ uú hɑ u lóólú, uu ukɛcɑ́ɑ́ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si uu ɑnípɛ ukɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑ uú nɛ u pɔisɛ.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, kɛtẽ kɛ̃ pitóikɔ́ picɔ ɑpí weri ɑpi Pɔɔli yɛnu, uu pi pɔisɛ.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Api ḿpɑ́ yo nɛ ríyu rɔ́ wɑisɛ hɑ́i. Kɑri n tɔ́su, ɑpi lɛ̃ kɑi rɔ́ m pisɛ tɔkɛ́ nɛ ncée rintíki nnɛ́í rɔ́ pɑ́sii.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Iwɑ́rɛ itɑɑni kɑri kei wɑ. Ari pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kúninɔi kunyinɛ kpɛɛ Alɛkisɑntiri n lééri loni ɑrí nɛ tɔ́mpɔ. Nnyiyɛ kumúŋɛ́-i kɑkú pɛɛ Mɑliti-i nyɛrɛ. Pi kukɛcɑ́ɑ́ písikɑ ɑyu lesɛlɛ.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Kɑri Sirɑkuusi n tu, ɑri kei tonɛ siyɑ́ɑ sitɑɑni.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Ari kei yisi ɑri mínimɑɑ mɛcɑ́ɑ kɑnɛi ɑrí nɛ Rekiyo tulu. Kuyɔ ɑku liukóso ituŋɛ kumii-mɛ̃ pepuri, ɑri pɛɛ siyɑ́ɑ sitɛ́ ŋmɑnɛ kpísi ɑrí nɛ Pusoli tulu.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Ari kuyu kpɛ-i pirɔ́cɔ Yeesu pikɔ́ yɛ́nu, ɑpi rɔ́ pisɛ rɛ tɔkɛ́ kei siyɑ́ɑ sisɛɛi pikɛmɛɛ́ tonɛ. Kei kɑri pɛɛ yisi ɑrí nɛ Rɔm tulu.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Yeesu pikɔ́ pɛɛ Rɔm-i ń we yɛ pɛɛ kɛrɔ́cɑ́ɑ́ nyulɛ. Api hɑ́i Apiyusi kuyɑɑ-i nɛ kei kɑpi yɛ n sée rɛ Sisɑ́nɛyɔ Sitɑɑni-i rɔ́ tɛ́pɛi. Kɛ Pɔɔli uu pi n yɛ̃́, uu Uléécɑɑ pɑkɑrɛ, ɑi kɔ ikɑri u kpɑ́sɛ.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Kɑri Rɔm-i n tuipɔ, usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ uu usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ ɑnipɛ-i pikpɑniikɔ́ wɑi ɑpi Pɔɔli ncée hɛ rɛ ukɛ́ umɛcirɛ kɛlõ tonɛ nɛ usɔ́ɔ́cɑ yɛɛ yɛ́ u m mɛ̃́.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Kɑpi Rɔm-i n tuipɔ siyɑ́ɑ sitɑɑni mɛmɑ́ɑ́, Pɔɔli uu Pisuifi piyukɔɔ́ pɛɛ kei ń we cɑ́pinɛ. Kɑpi n cɑ́pinɛpɔ, uu pi mɑɑ rɛ: Pimɑ́rɛcɔ, ɑ́m ɑkópɛ ɑ́kɑ ntɔ́puri mmú wɑ, ɑ́m kɔ pirɔ́sɑ́ɑ isé íkɑ rilɔ́ɔ́, ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, pi Yerusɑlɛm-pɔ nɛ́ tínlɛ ɑpi Rɔm pikɔ́ ɑnipɛ-i wɑi.
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Rɔm pikɔ́ ɑpí nɛ nɛ́ túhɑɑnɛ, ɑ́pi ńkɑ yɛ̃ kɑpi yɛ́ nɛ nɛ́ ń kpu. Api pɛɛ rɛ pikɛ́ nɛ́ riyɑ́pɔ.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Amɑ́ Pisuifi ɑpi yúlu, ɑm pɔɔnɛ ɑm mɛsɛ rɛ Sesɑɑ kɑḿ lɑ ukɛ́ hɑ nɛ nɛ́ túhɑɑnɛ. Ái rɛ nnɛ́puri pikɔ́ kɑḿ lɑ kɛ́ pitele wɑ.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Lɛ̃ nnyɑ kɑm tɛ kɛ́ nɔ́ yɛ̃́ kɛ́ kɔ rinɔ́ɔ nɔ́ mɑɑ nɔkɛ́ kṍ tɛ lɛ̃ kɛ Isirɑyɛɛli pikɔ́ ɑpi n tɑ́lɛ̃ nnyɑ kɑm nté nní ɑkpɑnii-i we.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Kei kɑpi pɛɛ u pɛsɛ rɛ: Ápi mpɔ́kɔ́ ńkɑ kɛcɑ́ɑ́ Yutee-pɔ rítɛlɛ́ ríkɑ rɔ́ wɔ́imɛ, urɔ́mɑ́rɛcɔ úkɑ úu kɔ kei-pɔ leemɛ ukɛ́ kɑm ukɛ́ kɛpɔ́cɑ́ɑ́ nnyinɛ rɔ́ kɛ́ɛ̃ nɛ́ɛ ukɛ́ mpɔ́kópɛ nnyinɛ rɔ́ símisi.
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Amɑ́ tɔ lɑ rɛ pɔ̃́ ŋmɑɑ ɑ nkpéni mmɛ̃ kɑɑ m músu rɔ́ símisi. Tɔ kõ tɛ ḿpɑ́ yei kɑpi mpɔ́yómɛyɑ́hɑɑcee mmɛ̃ kɑɑ nní ń tíkilɛ̃ yulu.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Pi nɛ Pɔɔli ɑpi kɛyɑ́ɑ yekei. Kɑi likɛyɑɑ kɛ̃ n tu, ɑpi sĩ́ kulúi ɑpi Pɔɔli lɛɛpɔ kɛ́yɔ kɛ-i kuu n sói. Uu mmɑrɛ hɑ́i nɛ kɛsinɛcɔ-pɔ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛcɑ́ɑ́ pi símisi, uu yɛ Moisi isé nɛ ɑntepuyɛ ɑtɛlɛ́ nɛ tiki un nɛ pi nɑ́ɑ́si rɛ pikɛ́ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Picɔ ɑpí mmɛ̃ kuu pi n símisi ŋmurɛi, picɔ ɑpi pikómɛ yulu.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Kɑpi lɛ̃ n tɔ́su ɑ́pi kómɛinɛ, Pɔɔli uu pɛɛ kɛkéripi pi mɑɑ rɛ: Asei kɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ nń nɛ ɑntepu Esɑyi ritiki nń nɛ nɔ́pinɛ́sɑ́ɑ mɑɑ rɛ:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 — ausente —
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 — ausente —
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Pɔɔli uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ pikɛ́ kṍ tɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɛɛ ń-yulɑlɛsimɛ́ kɛ Uléécɑɑ uu m pɑ́mɛ te. Pɛ̃ nɛ́ kutu n ticɔ.
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 [Kuu lɛ̃ pimɑ́ɑ m mɑsí, Pisuifi ɑpi ncée kpɔu ɑpí n kɛŋɛnɛpɔ pin nɛ tɔ́su.]
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Pɔɔli uu iŋmɛ̃ itɛ́ kɛ́yɔ kɛ-i kuu ń we un hɛ́ɛ́lɛ kɛ́mɛɛ tonɛ. Uu kei pɛpɛɛ ukɛmɛɛ́ n sɔ́nɑɑpɔ nnɛ́í yɔ́ɔ́i.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Uléécɑɑ iyɔɔpi nsímɛ́ kuú pɛɛ yóólɛ̃ un kɔ Upíimɑ Yeesu Kirisi nkɔ́ pisoi céési nɛ uripɔɔ, líkɑ ɑ́i kɔ u pɛkɛsi.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.