Atos 21

Sola NT (SOY_SIM) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Kɛ tɔ́ nɛ pɛ̃ ɑri kei lɛ̃ icée n hɔ́ɔnɛnɛ, ɑri kúninɔi loni ɑrí nɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ Kɔɔsi n sɑirilɛ̃. Ai weesi, ɑri Rootɛsi tɔ́mpɔ ɑri kei yisi nɛ Pɑtɑrɑ-pɔ.
1 Depois de nos separarmos dele, embarcamos e fomos em direção a Cós, e no dia seguinte a Rodes e dali a Pátara.
2 Ari kei kúninɔi yɛnu kun Fenisii kɛtẽ-mɛ̃ sĩ. Ari kpɛ̃ loni ɑrí nɛ tɔ́mpɔ.
2 Encontramos aí um navio que ia partir para a Fenícia. Entramos e seguimos viagem.
3 Kɑri Siipuru kɛtẽ kɛɛ míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ ń we n yɛ́mpɔ, ɑri kɛ yɑ́ ɑri kumíi-mɛ̃ tiki hɑ́i nɛ Sirii kɛtẽ-pɔ, ɑrí nɛ Tiiri tulu. Kei kɛ kúninɔi ɑku kuilũ topilɛnɛ.
3 Quando estávamos à vista de Chipre, deixando-a à esquerda, continuamos rumo à Síria e aportamos em Tiro, onde o navio devia ser descarregado.
4 Ari kei Yeesu pipirɛtiki lɛɛpɔ, ɑri pikɛkúrí tonɛ siyɑ́ɑ sisɛɛi. Nfɑ́ɑsɔnɛ nn pi símisi ɑpi Pɔɔli mɑɑ rɛ úu kɑpɛ Yerusɑlɛm hɑ.
4 Como achássemos uns discípulos, detivemo-nos com eles por sete dias. Eles, sob a inspiração do Espírito, aconselhavam Paulo que não subisse a Jerusalém.
5 Amɑ́ kɛ siyɑ́ɑ sɛ̃ ɑsi n tɔ́mpɔ, ɑri yisi ɑri kɔ nsẽ́ nɔŋ́. Api pinnɛ́í yisi nɛ pipinɔsi nɛ pisiwɑ̃ ɑpi rɔ́ sɑ́runi ɑpí nɛ kuyu leepɔ. Ari kei mínimɑɑ ritimɛ wulɑ ɑri kɛyómɛ yɑ́ɑ́si.
5 Mas, passados que foram esses dias, partimos e seguimos a nossa viagem. Todos eles com suas mulheres e filhos acompanharam-nos até fora da cidade. Ajoelhados na praia, fizemos a nossa oração.
6 Ari pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ yɑ́hɑɑnɛ ɑrí nɛ kpii. Tɔ́ɔ kúninɔi loni, pɛ̃ ɑpi pisiyɔ kúúni.
6 Despedimo-nos então e embarcamos, enquanto eles voltaram para suas casas.
7 Tiiri-i kɑri mɛtɔ́rɔɔ kúninɔi lõ ɑrí nɛ Putolemɑyisi sĩ. Ari kei Yeesu pikɔ́ yɑ́ɑ́si ɑrí nɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ pikɛmɛɛ́ tonɛ.
7 Navegando, fomos de Tiro a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos, passando um dia com eles.
8 Kɑi n weesi, ɑri yisi ɑri Sesɑree tulu. Arí hɑ Filipu yɛɛ Nsímɛ́ Kɛcirɛ nɛ n kɔ́ɔ́núlɛ̃ kɛyɔ-i tonɛ. U pisoi pisɛɛi pɛ̃ kɑpí pɛɛ Yerusɑlɛm-pɔ n wɛ́ɛ usɛ lɛ.
8 Partindo no dia seguinte, chegamos a Cesaréia e, entrando na casa de Filipe, o Evangelista, que era um dos sete {diáconos}, ficamos com ele.
9 U pɛɛ pikpére pinɑ mɑ́lɛ pɛɛ ɑ́pi utisi n nyu. Pi yɛ pɛɛ Uléécɑɑ rinyiri nɛ símisilɛ.
9 Tinha quatro filhas virgens que profetizavam.
10 Tɔn kei lɛ̃ we lin siyɑ́ɑ kulúi wɑi kɛ ɑntepu uyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Akɑpuusi uu Yutee kɛtẽ-pɔ leemɛ uu kɛrɔ́mɛɛ́ weri.
10 Já estávamos aí fazia alguns dias, quando chegou da Judéia um profeta, chamado Ágabo.
11 Uu Pɔɔli kutɑmpɑ́lɑ kpísi uu ɑ́nɑ nɛ ɑnípɛ hɔpu uu rɛ: Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ mɑɑ rɛ nní mɛcɔ kɛ Pisuifi ɑpí hɑ Yerusɑlɛm-pɔ kutɑmpɑ́lɑ nkú ute íŋmɛ hɔpunɛ, ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ mpuri sɑnɛ pikɔ́ ɑnipɛ-i u wɑi.
11 Veio ter conosco, tomou o cinto de Paulo e, amarrando-se com ele pés e mãos, disse: Isto diz o Espírito Santo: assim os judeus em Jerusalém ligarão o homem a quem pertence este cinto e o entregarão às mãos dos pagãos.
12 Kɑri ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ n kṍ, tɔ́ nɛ Sesɑree-pɔ Yeesu pikɔ́ ɑri Pɔɔli súúluisɛ rɛ úu kɑpɛ Yerusɑlɛm hɑ.
12 A estas palavras, nós e os fiéis que eram daquele lugar, rogamos-lhe que não subisse a Jerusalém.
13 Pɔɔli uu pɛɛ rɔ́ pɛsɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑni téni nɔn lɑ nɔkɛ́ inɛ́piŋɛ riyɔɔsɛ? Ái pihɔpɛ ŋmɑnɛ kɛ nɛ́ɛ nɛ mɛnɛ́círɛ cɑ́pinɛlɛ̃ nɛn mɛ̃́. Lin kɔ n wɑ rɛ kɛ́ Upíimɑ Yeesu kɛcɑ́ɑ́ Yerusɑlɛm-pɔ kpu, nɛ we.
13 Paulo, porém, respondeu: Por que chorais e me magoais o coração? Pois eu estou pronto não só a ser preso, mas também a morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus.
14 Kɑri umɛkɔ́ m pɔɔnɛ, ɑri sɛ́ɛ́ ɑri pɛɛ mɛsɛ mɑɑ rɛ Upíimɑ mɛlɑ mɛkɛ́ wɑ.
14 Como não pudéssemos persuadi-lo, desistimos, dizendo: Faça-se a vontade do Senhor!
15 Kɑri kɛlõ kɛ-i siyɑ́ɑ sinyinɛ n tónɛ, ɑri mɛrɔ́círɛ cɑ́pinɛ ɑri Yerusɑlɛm tɔ́mpɔ.
15 Depois desses dias, terminados os preparativos, subimos a Jerusalém.
16 Yeesu pipirɛtiki pɛɛ Sesɑree-i ń we kɛcɔpɛ pinyinɛ ɑpi yisi ɑpi rɔ́ sɑ́runi ɑpí nɛ Siipuru ukɔ́ unyinɛ kɛyɔ rɔ́ sĩ́ tɛ pikɛ́ kei rɔ́ yɔsí. Pi yɛ u sée rɛ Mɑnɑsɔɔ. Hɑ́i ɑ́i nɛni-mɛ kuu Yeesu tikilɛ̃.
16 Foram também conosco alguns dos discípulos de Cesaréia, que nos levaram à casa de Menason de Chipre, um antigo discípulo em cuja casa nos devíamos hospedar.
17 Kɑri Yerusɑlɛm n tuipɔ, Yeesu pikɔ́ ɑpí nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ rɔ́ yɔ́su.
17 À nossa chegada em Jerusalém, os irmãos nos receberam com alegria.
18 Kɑi kóso n weesi, Pɔɔli uu rɔ́ tíki ɑri Yɑkupu kɛyɔ sĩ. Piwɛ́ɛ́sɛ picɔ nnɛ́í pɔ́ɔ kɔ kei cɑ́pinɛpɔ.
18 No dia seguinte, Paulo dirigiu-se conosco à casa de Tiago, onde todos os anciãos se reuniram.
19 Pɔɔli uu yisi uu pi yɑ́ɑ́si uu pɛɛ lɛ̃ nɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ upikɛi rintíki uú nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ wɑi pi kɛɛnkɛɛ kélé-kélé.
19 Tendo-os saudado, contou-lhes uma por uma todas as coisas que Deus fizera entre os pagãos por seu ministério.
20 Kɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑpi Uléécɑɑ pɑkɑrɛ, ɑpi pɛɛ Pɔɔli mɑɑ rɛ: Pɔ nyɑ́nii, umɑ́rɛcɔ! Pisuifi yɑrɛ pílɛ pílɛ ɑ́kotokú kɛfi kumúŋɛ́ pɛɛ nté Upíimɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ pin kɔ irɔ́sé tíkilɛ̃ ńsɔnɛ.
20 Ouvindo isso, glorificaram a Deus e disseram a Paulo: Bem vês, irmão, quantos milhares de judeus abraçaram a fé sem abandonar seu zelo pela lei.
21 Pi kɔ pɛɛ pi símisilɛ rɛ pɔ yɛ Pisuifi pɛɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ ń we céésilɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ yɛ Moisi isé wɑisɛ, tɛ lɛ̃ nnyɑ, ɑ́pi kɑpɛ yɛ siwɑ̃́ tiké, ɑ́pi kɑpɛ yɛ kɔ inyɛ́kii wɑ.
21 Eles têm ouvido dizer de ti que ensinas os judeus, que vivem entre os gentios, a deixarem Moisés, dizendo que não devem circuncidar os seus filhos nem observar os costumes {mosaicos}.
22 Tɔkɛ́ nkpéni ń-ye kpísi? Ḿpɑ́ likɛ́ íye wɑ, pi yɛ́ kṍ tɛ pɔ kɑ.
22 Que se há de fazer? Sem dúvida, saberão de tua chegada.
23 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ mmɛ̃ kɑri nní pɔ́ m mɑɑnɛ ritiki. Pitisi pinɑ pinyinɛ yɛ nté kɛrɔ́cɔpɛ welɛ pɛɛ rinɔ́ɔ n yekei rɛ pi yɛ́ pimɛcirɛ Uléécɑɑ pɑ.
23 Faze, pois, o que te vamos dizer. Temos aqui quatro homens que têm um voto.
24 Pirinɔɔ tɛ̃ ituŋɛ yɛ tɔ́mpɔlɛ. A pi kpísi, nɔ́ nɛ pɛ̃ ɑni kɛsẽ́ píyufunɛ inyɔ́ɔnsɛ wɑi, ɑɑ lɛ̃ kɑpí nɛ n nyɔ́ɔnsɛnɛ kɛcɑ́ɑ́ hɛ́ɛ́lɛ. Kei kɛ pisoi ɑpi yɛ́ pɛɛ yɛ̃́ tɛ lɛ̃ kɑpi kɛpɔ́cɑ́ɑ́ n símɑɑnkɛɛ yɛ nnɔ́ɔmɛ lɛ, ɑpi kɔ yɛnu rɛ pɔ̃́ ticuruu yɛ Moisi isé tíkilɛnlɛ.
24 Toma-os contigo, faze com eles os ritos da purificação e paga por eles {a oferta obrigatória} para que rapem a cabeça. Então todos saberão que é falso quanto de ti ouviram, mas que também tu guardas a lei.
25 Tɔ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɛɛ Kirisi pikɔ́ m pɑnsɛ pɔ̃́ títɛlɛ́ piwɔ́lɛ mɑsilɛ ɑri pi símisi rɛ tɔ símɑɑnɛlɛ ɑí tonɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ yɛ inyɔ́ɔnsɛsɑrɛ nɛ́ɛ mɛ́nyɛ li. Aɑpi kɑpɛ yɛ kɔ isɛɛ kɑ́pi rimpɑ́ piké mɛ́nyɛ lesɛ isɑrɛ li. Pikɛ́ kɔ pimɛcirɛ tĩ, ɑ́pi kɑpɛ iwɑ́sɑ́ n wɑi.
25 Mas a respeito dos que creram dentre os gentios, já escrevemos, ordenando que se abstenham do que for sacrificado aos ídolos, do sangue, da carne sufocada e da fornicação.
26 Kɑi kóso n weesi, Pɔɔli uu pitisi pɛ̃ kpísi ɑpí hɑ kɛsẽ́ ɑkópɛ pihɛɛrɛ inyɛkii wɑi uu pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ loni uu kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ inyɔ́ɔnsɛ tɔrɔɔ siyɑɑ ɑsí hɑ n tɛnɛnɛ pisoi símisi.
26 Então Paulo acompanhou aqueles homens no dia seguinte e, purificando-se com eles, entrou no templo e fez aí uma declaração do termo do voto, findo o qual se devia oferecer um sacrifício a favor de cada um deles.
27 Siyɑ́ɑ sisɛɛi sɛ̃ kɑpi yɛ nɛ ɑ́yu n fũ sin nɛ kɛtɔ́ŋɛ́ tuinɛ, Pisuifi pinyinɛ pɛɛ Asii kɛtẽ-pɔ n léeri ɑpi Uléécɑɑ kɛyɔ-i Pɔɔli yɛnu. Api pisoi nnɛ́í tɑ́lɑɑnkɛɛ ɑpi u tini.
27 Ao fim dos sete dias, os judeus, vindos da Ásia, viram Paulo no templo e amotinaram todo o povo. Lançando-lhe as mãos,
28 Apí n cɑ́ɑ́i rɛ: Isirɑyɛɛli pikɔ́, ɑni kɑm ɑni rɔ́ lɛ̃́! Usoi uyɛɛ ḿpɑ́ yei nɛ ḿpɑ́ úye Isirɑyɛɛli pikɔ́ kɛcɑ́ɑ́ nsímɛ́ kópɛ n símisi un kɔ tee rɛ úkɑ úu kɑpɛ yɛ Moisi isé nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ nkɛ́ wɑisɛ yɛ nkó. U nkpéni ntɔ́rɔɔ sei nɛ Pikirɛki kei lonlɛ uu kɔ kɛlõ sɔnɛ kɛ̃ mɛ́kpɛrinkpɛ wɑisɛ.
28 gritavam: Ó judeus, valei-nos! Este é o homem que por toda parte prega a todos contra o povo, a lei e o templo. Além disso, introduziu até gregos no templo e profanou o lugar santo.
29 Pi pɛɛ kuyu kɛ́mɛɛ Pɔɔli nɛ Efɛɛsi ukɔ́ kɑpi yɛ n sée rɛ Turɔfim yɛnlɛ ɑpi pɛɛ́ m músu rɛ Pɔɔli yɛ nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ u lompɔlɛ.
29 É que tinham visto Trófimo, de Éfeso, com ele na cidade, e pensavam que Paulo o tivesse introduzido no templo.
30 Ai kuyu nnɛ́í nɔ́kɔrɛ, pisoi ɑpi ɑwɛ́lɛ́ nnɛ́í n léenti pin kɑ́lɑɑpɔ. Pisoi ɑpi Pɔɔli tini ɑpí nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ iyɑɑ leepɔ ɑpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɛ hɑ́nɛsi.
30 Alvoroçou-se toda a cidade com grande ajuntamento de povo. Agarraram Paulo e arrastaram-no para fora do templo, cujas portas se fecharam imediatamente.
31 Pin pɛɛ nkpéni nɑ́ɑ́si pikɛ́ u kpu. Nsímɛ́ nn Rɔm pisɔ́ɔ́cɑ uwɛ́ɛ́sɛ kutu-i loni rɛ Yerusɑlɛm kuyu nnɛ́í yɛ nɔkɔrɛ.
31 Como quisessem matá-lo, o tribuno da coorte foi avisado de que toda Jerusalém estava amotinada.
32 Uyɛ̃ uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ pisɔ́ɔ́cɑ kpéẽ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ picɔ cɑ́pinɛ uú nɛ riwúí-mɛ̃ wurupɔ. Kɑpi usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ picɔ n yɛ̃́, ɑpi pɛɛ Pɔɔli ipépi yɑ́.
32 Ele tomou logo soldados e oficiais e correu aos manifestantes. Estes, ao avistarem o tribuno e os saldados, cessaram de espancar Paulo.
33 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uyɛ̃ uu pɛɛ nyɔsɔ́pɔ uú nɛ Pɔɔli kɔ, uu u tini uu rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ ɑkpɑnii ɑtɛ́ nɛ u pɑɑsi. Uu pɛɛ pisoi pɛɛ n lémɑɑlɛ̃ pisɛ rɛ: Úye kɛcirɛ lo? Yo kuu mpíí wɑ?
33 Aproximando-se então o tribuno, prendeu-o e mandou acorrentá-lo com duas cadeias. Perguntou então quem era e o que havia feito.
34 Amɑ́ pisoi ɑpi pɛɛ mɛ́woo nɛ mɛcɔ n cɑ́ɑ́i, úkɑ úu kɔ ucɔ nkɔ́ kómɛi. Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ úu pɛɛ ńkɑ kómɛi. Uu mɛsɛ upisɔ́ɔ́cɑ rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli kpísi pikɛ́ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ kɛyɔ hɑ.
34 Na multidão todos gritavam de tal modo que, não podendo apurar a verdade por causa do tumulto, mandou que fosse recolhido à cidadela.
35 Kɛ Pɔɔli uu sitɑ́kui kɑpi yɛ nɛ kulee rińtɑɑ́ n tu, pisɔ́ɔ́cɑ ɑpi rikpɑ́kɑ́rɑ́ kɛ pisoi ɑpí nɛ u ń lɑ nnyɑ u sɑkɑɑ.
35 Quando Paulo chegou às escadas, foi carregado pelos soldados, por causa do furor da multidão.
36 Pisoi riwúí yɛ pɛɛ u tikilɛnlɛ pin cɑ́ɑ́i rɛ: Ani u kpu!
36 O povo o seguia em massa dizendo aos gritos: À morte
37 Kɑpi ń lɑ pikɛ́ Pɔɔli nɛ pisɔ́ɔ́cɑ kɛyɔ lõ, uu usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ pisɛ rɛ: Nɛ ncée mɑ́ kɛ́ símisii? Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu u pisɛ rɛ: Pɔ́ Mɛ́kirɛki kómɛilɛɛ?
37 Quando estava para ser introduzido na fortaleza, Paulo perguntou ao tribuno: É-me permitido dizer duas palavras? Este respondeu: Sabes o grego!
38 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́i pɔ́ɔ Esipiti ukɔ́ uyɛɛ sé nní ńcɔkɔi nɛ ń kɑ uu pisoi kṍ ɑ́kotokú ɑnɑ kpísi uú nɛ kucɛsi kóimɑ loni rɛ pikɛ́ ɑtɔpi u lɛ̃́ɛ?
38 Não és tu, portanto, aquele egípcio que há tempos levantou um tumulto e conduziu ao deserto quatro mil extremistas?
39 Pɔɔli uu u pɛsɛ rɛ: Nɛ̃́ nɛ Usuifi lɛ. Silisii kɛtẽ-pɔ, Tɑrisi kuyu-i kɑpi nɛ́ mɑ́ri. Ḿpɑ́ yei-pɔ kɑku kɔ ríyu mɑ́. Nɛ pɔ́ we rɛ ɑ ncée nɛ́ hɛ kɛ́ risoiwuí ntí rinɔ́ɔ mɑɑ.
39 Paulo replicou: Eu sou judeu, natural de Tarso, na Cilícia, cidadão dessa ilustre cidade. Mas rogo-te que me permitas falar ao povo.
40 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu ncée u hɛ rɛ ukɛ́ símisi. Pɔɔli uu sitɑ́kui kɛcɑ́ɑ́ nyɛrɛ uu pisoi pɛ̃ kunípɛ síkɑ rɛ pikɛ́ risɛ́ɛ́. Api pinnɛ́í sɛ́ɛ́ keu. Pɔɔli uu pɛɛ pimɛyu kɑpi yɛ n sée rɛ Mɛ́-epiree nɛ rinɔ́ɔ pi mɑɑ rɛ:
40 O tribuno lho permitiu. Paulo, em pé nos degraus, acenou ao povo com a mão e se fez um grande silêncio. Falou em língua hebraica do seguinte modo:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.