Atos 21

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛ tɔ́ nɛ pɛ̃ ɑri kei lɛ̃ icée n hɔ́ɔnɛnɛ, ɑri kúninɔi loni ɑrí nɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ Kɔɔsi n sɑirilɛ̃. Ai weesi, ɑri Rootɛsi tɔ́mpɔ ɑri kei yisi nɛ Pɑtɑrɑ-pɔ.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Ari kei kúninɔi yɛnu kun Fenisii kɛtẽ-mɛ̃ sĩ. Ari kpɛ̃ loni ɑrí nɛ tɔ́mpɔ.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Kɑri Siipuru kɛtẽ kɛɛ míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ ń we n yɛ́mpɔ, ɑri kɛ yɑ́ ɑri kumíi-mɛ̃ tiki hɑ́i nɛ Sirii kɛtẽ-pɔ, ɑrí nɛ Tiiri tulu. Kei kɛ kúninɔi ɑku kuilũ topilɛnɛ.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Ari kei Yeesu pipirɛtiki lɛɛpɔ, ɑri pikɛkúrí tonɛ siyɑ́ɑ sisɛɛi. Nfɑ́ɑsɔnɛ nn pi símisi ɑpi Pɔɔli mɑɑ rɛ úu kɑpɛ Yerusɑlɛm hɑ.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Amɑ́ kɛ siyɑ́ɑ sɛ̃ ɑsi n tɔ́mpɔ, ɑri yisi ɑri kɔ nsẽ́ nɔŋ́. Api pinnɛ́í yisi nɛ pipinɔsi nɛ pisiwɑ̃ ɑpi rɔ́ sɑ́runi ɑpí nɛ kuyu leepɔ. Ari kei mínimɑɑ ritimɛ wulɑ ɑri kɛyómɛ yɑ́ɑ́si.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Ari pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ yɑ́hɑɑnɛ ɑrí nɛ kpii. Tɔ́ɔ kúninɔi loni, pɛ̃ ɑpi pisiyɔ kúúni.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Tiiri-i kɑri mɛtɔ́rɔɔ kúninɔi lõ ɑrí nɛ Putolemɑyisi sĩ. Ari kei Yeesu pikɔ́ yɑ́ɑ́si ɑrí nɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ pikɛmɛɛ́ tonɛ.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Kɑi n weesi, ɑri yisi ɑri Sesɑree tulu. Arí hɑ Filipu yɛɛ Nsímɛ́ Kɛcirɛ nɛ n kɔ́ɔ́núlɛ̃ kɛyɔ-i tonɛ. U pisoi pisɛɛi pɛ̃ kɑpí pɛɛ Yerusɑlɛm-pɔ n wɛ́ɛ usɛ lɛ.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 U pɛɛ pikpére pinɑ mɑ́lɛ pɛɛ ɑ́pi utisi n nyu. Pi yɛ pɛɛ Uléécɑɑ rinyiri nɛ símisilɛ.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Tɔn kei lɛ̃ we lin siyɑ́ɑ kulúi wɑi kɛ ɑntepu uyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Akɑpuusi uu Yutee kɛtẽ-pɔ leemɛ uu kɛrɔ́mɛɛ́ weri.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Uu Pɔɔli kutɑmpɑ́lɑ kpísi uu ɑ́nɑ nɛ ɑnípɛ hɔpu uu rɛ: Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ mɑɑ rɛ nní mɛcɔ kɛ Pisuifi ɑpí hɑ Yerusɑlɛm-pɔ kutɑmpɑ́lɑ nkú ute íŋmɛ hɔpunɛ, ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ mpuri sɑnɛ pikɔ́ ɑnipɛ-i u wɑi.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Kɑri ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ n kṍ, tɔ́ nɛ Sesɑree-pɔ Yeesu pikɔ́ ɑri Pɔɔli súúluisɛ rɛ úu kɑpɛ Yerusɑlɛm hɑ.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Pɔɔli uu pɛɛ rɔ́ pɛsɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑni téni nɔn lɑ nɔkɛ́ inɛ́piŋɛ riyɔɔsɛ? Ái pihɔpɛ ŋmɑnɛ kɛ nɛ́ɛ nɛ mɛnɛ́círɛ cɑ́pinɛlɛ̃ nɛn mɛ̃́. Lin kɔ n wɑ rɛ kɛ́ Upíimɑ Yeesu kɛcɑ́ɑ́ Yerusɑlɛm-pɔ kpu, nɛ we.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Kɑri umɛkɔ́ m pɔɔnɛ, ɑri sɛ́ɛ́ ɑri pɛɛ mɛsɛ mɑɑ rɛ Upíimɑ mɛlɑ mɛkɛ́ wɑ.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Kɑri kɛlõ kɛ-i siyɑ́ɑ sinyinɛ n tónɛ, ɑri mɛrɔ́círɛ cɑ́pinɛ ɑri Yerusɑlɛm tɔ́mpɔ.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Yeesu pipirɛtiki pɛɛ Sesɑree-i ń we kɛcɔpɛ pinyinɛ ɑpi yisi ɑpi rɔ́ sɑ́runi ɑpí nɛ Siipuru ukɔ́ unyinɛ kɛyɔ rɔ́ sĩ́ tɛ pikɛ́ kei rɔ́ yɔsí. Pi yɛ u sée rɛ Mɑnɑsɔɔ. Hɑ́i ɑ́i nɛni-mɛ kuu Yeesu tikilɛ̃.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Kɑri Yerusɑlɛm n tuipɔ, Yeesu pikɔ́ ɑpí nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ rɔ́ yɔ́su.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Kɑi kóso n weesi, Pɔɔli uu rɔ́ tíki ɑri Yɑkupu kɛyɔ sĩ. Piwɛ́ɛ́sɛ picɔ nnɛ́í pɔ́ɔ kɔ kei cɑ́pinɛpɔ.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pɔɔli uu yisi uu pi yɑ́ɑ́si uu pɛɛ lɛ̃ nɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ upikɛi rintíki uú nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ wɑi pi kɛɛnkɛɛ kélé-kélé.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Kɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑpi Uléécɑɑ pɑkɑrɛ, ɑpi pɛɛ Pɔɔli mɑɑ rɛ: Pɔ nyɑ́nii, umɑ́rɛcɔ! Pisuifi yɑrɛ pílɛ pílɛ ɑ́kotokú kɛfi kumúŋɛ́ pɛɛ nté Upíimɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ pin kɔ irɔ́sé tíkilɛ̃ ńsɔnɛ.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Pi kɔ pɛɛ pi símisilɛ rɛ pɔ yɛ Pisuifi pɛɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ ń we céésilɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ yɛ Moisi isé wɑisɛ, tɛ lɛ̃ nnyɑ, ɑ́pi kɑpɛ yɛ siwɑ̃́ tiké, ɑ́pi kɑpɛ yɛ kɔ inyɛ́kii wɑ.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Tɔkɛ́ nkpéni ń-ye kpísi? Ḿpɑ́ likɛ́ íye wɑ, pi yɛ́ kṍ tɛ pɔ kɑ.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ mmɛ̃ kɑri nní pɔ́ m mɑɑnɛ ritiki. Pitisi pinɑ pinyinɛ yɛ nté kɛrɔ́cɔpɛ welɛ pɛɛ rinɔ́ɔ n yekei rɛ pi yɛ́ pimɛcirɛ Uléécɑɑ pɑ.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Pirinɔɔ tɛ̃ ituŋɛ yɛ tɔ́mpɔlɛ. A pi kpísi, nɔ́ nɛ pɛ̃ ɑni kɛsẽ́ píyufunɛ inyɔ́ɔnsɛ wɑi, ɑɑ lɛ̃ kɑpí nɛ n nyɔ́ɔnsɛnɛ kɛcɑ́ɑ́ hɛ́ɛ́lɛ. Kei kɛ pisoi ɑpi yɛ́ pɛɛ yɛ̃́ tɛ lɛ̃ kɑpi kɛpɔ́cɑ́ɑ́ n símɑɑnkɛɛ yɛ nnɔ́ɔmɛ lɛ, ɑpi kɔ yɛnu rɛ pɔ̃́ ticuruu yɛ Moisi isé tíkilɛnlɛ.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Tɔ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɛɛ Kirisi pikɔ́ m pɑnsɛ pɔ̃́ títɛlɛ́ piwɔ́lɛ mɑsilɛ ɑri pi símisi rɛ tɔ símɑɑnɛlɛ ɑí tonɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ yɛ inyɔ́ɔnsɛsɑrɛ nɛ́ɛ mɛ́nyɛ li. Aɑpi kɑpɛ yɛ kɔ isɛɛ kɑ́pi rimpɑ́ piké mɛ́nyɛ lesɛ isɑrɛ li. Pikɛ́ kɔ pimɛcirɛ tĩ, ɑ́pi kɑpɛ iwɑ́sɑ́ n wɑi.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Kɑi kóso n weesi, Pɔɔli uu pitisi pɛ̃ kpísi ɑpí hɑ kɛsẽ́ ɑkópɛ pihɛɛrɛ inyɛkii wɑi uu pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ loni uu kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ inyɔ́ɔnsɛ tɔrɔɔ siyɑɑ ɑsí hɑ n tɛnɛnɛ pisoi símisi.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Siyɑ́ɑ sisɛɛi sɛ̃ kɑpi yɛ nɛ ɑ́yu n fũ sin nɛ kɛtɔ́ŋɛ́ tuinɛ, Pisuifi pinyinɛ pɛɛ Asii kɛtẽ-pɔ n léeri ɑpi Uléécɑɑ kɛyɔ-i Pɔɔli yɛnu. Api pisoi nnɛ́í tɑ́lɑɑnkɛɛ ɑpi u tini.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Apí n cɑ́ɑ́i rɛ: Isirɑyɛɛli pikɔ́, ɑni kɑm ɑni rɔ́ lɛ̃́! Usoi uyɛɛ ḿpɑ́ yei nɛ ḿpɑ́ úye Isirɑyɛɛli pikɔ́ kɛcɑ́ɑ́ nsímɛ́ kópɛ n símisi un kɔ tee rɛ úkɑ úu kɑpɛ yɛ Moisi isé nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ nkɛ́ wɑisɛ yɛ nkó. U nkpéni ntɔ́rɔɔ sei nɛ Pikirɛki kei lonlɛ uu kɔ kɛlõ sɔnɛ kɛ̃ mɛ́kpɛrinkpɛ wɑisɛ.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Pi pɛɛ kuyu kɛ́mɛɛ Pɔɔli nɛ Efɛɛsi ukɔ́ kɑpi yɛ n sée rɛ Turɔfim yɛnlɛ ɑpi pɛɛ́ m músu rɛ Pɔɔli yɛ nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ u lompɔlɛ.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Ai kuyu nnɛ́í nɔ́kɔrɛ, pisoi ɑpi ɑwɛ́lɛ́ nnɛ́í n léenti pin kɑ́lɑɑpɔ. Pisoi ɑpi Pɔɔli tini ɑpí nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ iyɑɑ leepɔ ɑpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɛ hɑ́nɛsi.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Pin pɛɛ nkpéni nɑ́ɑ́si pikɛ́ u kpu. Nsímɛ́ nn Rɔm pisɔ́ɔ́cɑ uwɛ́ɛ́sɛ kutu-i loni rɛ Yerusɑlɛm kuyu nnɛ́í yɛ nɔkɔrɛ.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Uyɛ̃ uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ pisɔ́ɔ́cɑ kpéẽ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ picɔ cɑ́pinɛ uú nɛ riwúí-mɛ̃ wurupɔ. Kɑpi usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ picɔ n yɛ̃́, ɑpi pɛɛ Pɔɔli ipépi yɑ́.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uyɛ̃ uu pɛɛ nyɔsɔ́pɔ uú nɛ Pɔɔli kɔ, uu u tini uu rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ ɑkpɑnii ɑtɛ́ nɛ u pɑɑsi. Uu pɛɛ pisoi pɛɛ n lémɑɑlɛ̃ pisɛ rɛ: Úye kɛcirɛ lo? Yo kuu mpíí wɑ?
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Amɑ́ pisoi ɑpi pɛɛ mɛ́woo nɛ mɛcɔ n cɑ́ɑ́i, úkɑ úu kɔ ucɔ nkɔ́ kómɛi. Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ úu pɛɛ ńkɑ kómɛi. Uu mɛsɛ upisɔ́ɔ́cɑ rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli kpísi pikɛ́ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ kɛyɔ hɑ.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Kɛ Pɔɔli uu sitɑ́kui kɑpi yɛ nɛ kulee rińtɑɑ́ n tu, pisɔ́ɔ́cɑ ɑpi rikpɑ́kɑ́rɑ́ kɛ pisoi ɑpí nɛ u ń lɑ nnyɑ u sɑkɑɑ.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Pisoi riwúí yɛ pɛɛ u tikilɛnlɛ pin cɑ́ɑ́i rɛ: Ani u kpu!
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Kɑpi ń lɑ pikɛ́ Pɔɔli nɛ pisɔ́ɔ́cɑ kɛyɔ lõ, uu usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ pisɛ rɛ: Nɛ ncée mɑ́ kɛ́ símisii? Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu u pisɛ rɛ: Pɔ́ Mɛ́kirɛki kómɛilɛɛ?
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́i pɔ́ɔ Esipiti ukɔ́ uyɛɛ sé nní ńcɔkɔi nɛ ń kɑ uu pisoi kṍ ɑ́kotokú ɑnɑ kpísi uú nɛ kucɛsi kóimɑ loni rɛ pikɛ́ ɑtɔpi u lɛ̃́ɛ?
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Pɔɔli uu u pɛsɛ rɛ: Nɛ̃́ nɛ Usuifi lɛ. Silisii kɛtẽ-pɔ, Tɑrisi kuyu-i kɑpi nɛ́ mɑ́ri. Ḿpɑ́ yei-pɔ kɑku kɔ ríyu mɑ́. Nɛ pɔ́ we rɛ ɑ ncée nɛ́ hɛ kɛ́ risoiwuí ntí rinɔ́ɔ mɑɑ.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu ncée u hɛ rɛ ukɛ́ símisi. Pɔɔli uu sitɑ́kui kɛcɑ́ɑ́ nyɛrɛ uu pisoi pɛ̃ kunípɛ síkɑ rɛ pikɛ́ risɛ́ɛ́. Api pinnɛ́í sɛ́ɛ́ keu. Pɔɔli uu pɛɛ pimɛyu kɑpi yɛ n sée rɛ Mɛ́-epiree nɛ rinɔ́ɔ pi mɑɑ rɛ:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.