Atos 20

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛ ńcɔkɔi nn Efɛɛsi-i rińfɑ, Pɔɔli uu Yeesu pipirɛtiki cɑ́pinɛ uu ikɑri pi kpɑ́sɛ, uu pɛɛ yisi uu Mɑsetuwɑɑni kɛtẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Kuu n tuipɔ, u nɛ kei pikɔ́ ɑpi yɔ́i uú nɛ ikɑri pi kpɑ́sɛ, uu kɔ Kirɛɛsi kɛtẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 Uu kei tonɛ iwɑ́rɛ itɑɑni. Kɑi n tu rɛ ukɛ́ kúninɔi lõ ukɛ́ Sirii kɛtẽ-mɛ̃ hɑ kuu kṍ tɛ Pisuifi yɛ kómɛinɛlɛ rɛ pikɛ́ u kpu. Uu rɛ u yɛ́ mɛsɛ Mɑsetuwɑɑni-mɛ̃ pɛɛsɛ.
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Upisencɔ ɑnyiri yɛ nnyɛ́: Peeree kuyu ukɔ́, Piruusi uŋmɑ́nɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Sopɑtɛɛri nɛ Tɛsɑloniki pikɔ́ mpí: Arisitɑriki nɛ Sekɔntusi nɛ Tɛripu ukɔ́ Kɑyusi nɛ Timotee nɛ Asii kɛtẽ pikɔ́ mpí: Tisiiki nɛ Torofim.
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Pɛpɛɛ kɛkpéẽ nɛ rɔ́ wɑ ɑpí hɑ Turowɑɑsi-pɔ rɔ́ m mɛ̃́.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Anyɑ̃́ nyɛ-i kɑpi yɛ ɑkpɔ́nɔ́ nyɛɛ ɑ́ɑ pitɛ m mɑ́ n li mɛtɛnɛ-mɑɑ́ kɛ tɔ́ɔ Filipu hɑ ɑrí hɑ kei kúninɔi loni. Siyɑ́ɑ sinupũ kɑri ncée wɑ ɑrí nɛ Turowɑɑsi-i pi lɛɛpɔ. Ari kei kɛsẽ́ tonɛ siyɑ́ɑ sisɛɛi.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 Kɛwéntɛyɑɑ ukóso kɑri cɑ́pinɛlɛ̃ tɔn ɑkpɔ́nɔ́ hɔ́ɔ́nɛ Pɔɔli ukɛ́ nɛ liukóso kui. Lɛ̃ nnyɑ kuu yɔ́i kɛsinɛ ɑkɛ́ hɑ nɛ pelu.
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 Kɛ́yɔ kɛcɑ́ɑ́ kulee kunyinɛ-i kɑrí pɛɛ cɑ́pinɛlɛ̃, sífirɑ́ɑ kulúi sin sɛriilɛ̃.
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Kɛ Pɔɔli uu lɛ̃ piyɔ́i ń nɔŋ́lɛ̃, nnɔ̃ píimɑ nnyinɛ nn uŋmɑ́nɛ unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Itiikusi kpɑ́píí. Kulee kɛpolɛ kɛkúrí kuú pɛɛ tṹ. Ai u hii uú hɑ kɛléécɑɑyɔ mɛtɔ́si tɑ́ɑ́nũ kulee kpɛ-i lóiri. Apí hɑpɔ ɑpi u yukusɛ un pikpɔ mɑsí.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Pɔɔli uu cɛ́pipɔ uú hɑ wulɑ uu u sɑkɑɑ uu múlú uu rɛ: Nɔ́kɛnɛ́wuu ɑ́kɛ kɑpɛ tɔ, u nɛ nfɑ́ɑ mɑ́lɛ.
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 Pɔɔli uu yisi uu pítɑɑ́ pɛlɛ, uú hɑ ɑkpɔ́nɔ́ hɔ́ɔ́nɛ uu le. Uu kɔ nsímɛ́ nɔŋ́ ɑí nɛ kpɑ̃́ii, uu pɛɛ yisi uu tɔ́mpɔ.
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 Api uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ pɔ̃́ nɛ kulu nɛ unfɑɑ. Ḿpɑ́ úye rikiŋ ɑri lɛ̃ nnyɑ niŋɛsi hɑ́i.
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 Ari ntɔ́nɛ́í kúninɔi loni ɑrí hɑ Asoosi-pɔ Pɔɔli mɛ́ru. Uyɛɛ wɛ́ɛ rɛ u yɛ́ sɔ́nɛ uú hɑ pɛɛ kei-pɔ kúninɔi loni.
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 Kuu Asoosi-i rɔ́ n lɛɛpɔ, ɑri kei kɛsẽ́ kúninɔi loni ɑrí nɛ Mitilɛɛni sĩ.
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Ari kei yisi ɑri liukóso mmɑrɛ Ciyoo kɛtẽ nɛ kɔ. Ari liukóso Sɑmoosi tulu. Ai weesi ɑri pɛɛ Milɛti tulu.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Pɔɔli ricuruu yɛ pɛɛ rɛ úu Efɛɛsi-i nyɛrɛnɛ, ɑ́i kɑpɛ nɛ Asii kɛteni-i mɛ́woo u n nɑ́ŋɑisɛ nnyɑ. U pɛɛ yɔ́ɔnɛlɛ rɛ un n fe, ukɛ́ Pɑntekooti kɛtúŋɛ́ Yerusɑlɛm tu.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Pɔɔli uu pɛɛ Milɛti-i pisoi yukusɛ uu tum tɛ pikɛ́ hɑ Efɛɛsi-pɔ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ piwɛ́ɛ́sɛ u séemɛ.
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 Kɛ pɛ̃ ɑpi ukɛkúrí ń kɑ, Pɔɔli uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́rinɛ́cúruu yɛ nyulɛ isoi iyɛ̃ kɑḿ nɛ nɔ́ ń le hɑ́i kɛyɑ́ɑ foí kɛ̃-mɛ kɑm Asii kɛtẽ kúnɑ n cɔ.
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 Nɛ mɛnɛ́círɛ ricɛpisɛlɛ nɛn nɛ Upíimɑ pikɛi wɑi, Pisuifi pin wɛ́ɛ́si pikɛ́ nɛ́ kpu, ɑpi íwɛ nɛ́ wɑi nɛn mɛ́nini nɛ ncɔ́ŋ kɛ́mɛɛ we.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Tiwúí kɛ́mɛɛ nɛ nɔ́sinɛ́yɔ-i kɑm lɛlɛɛ yɛ́ nɔ́ n yóriyɛ nɔ́ símisi, ɑ́m líkɑ nɔ́ pesí.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 Pisuifi nɛ Pikirɛki kɑm sée ɑm símisi rɛ pikɛ́ Uléécɑɑ inipɛɛ-i mɛfinɛ consɛ ɑpi Urɔ́píimɑ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 Nɛ nkpéni lɛ̃ Nfɑ́ɑsɔnɛ rinɔɔ tikilɛnlɛ nɛn nɛ Yerusɑlɛm tɔ́su, ɑ́m kɔ nyu yo yɛɛ kei nɛ́ mɛ́mpɔ.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Amɑ́ Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ ḿpɑ́ kuyu kúye-i nɛ́ símisilɛ nn kɔ nɛ́ nyísɛ rɛ ɑkpɑnii nɛ íwɛ píimɑ yɛ kei-pɔ nɛ́ mɛ̃́.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 Nnɛ́fɑ́ɑ ricuruu nn nɛ́ cɔ́ŋlɛ. Nɛ kpére pinɛ́kɛi nɛ kɛ́tɔ tu, ɑm lɛ̃ kɛ Upíimɑ Yeesu uu nɛ́ m pisɛ nɛ kɛfɑ kɛsɛ wɑi, li nɛ nɛ́ risɑ́. Pikɛi pɛpɛɛ nní rɛ kɛ́ riyóó rɛ Uléécɑɑ ipɛɛlɛ́ɛ kuu rɔ́ n nyísɛ yɛ Nsímɛ́ kɛcirɛ lɛ.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 Nɛ yɛ̃ tɛ mɛtɔ́rɔɔ kɑm nní nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ we. Nɔ́ nɛ picɔ pɛ̃ nnɛ́í kɑm Uléécɑɑ iyɔɔpi nsímɛ́ rin-yóó ɑ́ni nɛni píkɑi piyɛ́nɛ nɛ́ kpɑ́nɛ.
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 Lɛ̃ nnyɑ kɑḿ lɑ kɛ́ nɛni kɛyɑɑ nkɛ́ nɔ́ símisi nɔkɛ́ kṍ tɛ: Nɔ́ úye un m pɔ, ɑ́i kɛnɛ́mɛɛ léeri.
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 Li we rɛ nɛ lɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uu n yekei rɛ ukɛ́ wɑ nɔ́ símisilɛ ɑ́m líkɑ nɔ́ pesí.
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ ńsɔnɛ, ɑni kɔ Uléécɑɑ pikɔ́ imɛ́rɛ́ kɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ nn nɔ́ ń tĩ́ tɛ ɑni n séni kɛcɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃. Uléécɑɑ yɛɛ uricuruu kɛpipi mɛnyɛ nɛ pisoi pɑnsɛsɛ upikɔ́. Ani ńsɔnɛ pi m múílɛ̃.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 Nɛ nyulɛ rɛ pisoi kpɑ́ɑ́ree pinyinɛ yɑrɛ ɑ́kpɛ yɛ́ mɛnɛ́tɔ́mpɔ-mɑɑ́ nɔ́ ripimɛ, ɑpi nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ pinyinɛ cɔ́pii.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Pinyinɛ ricuruu yɛ́ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ yisi, ɑpi nnɔ́ɔmɛsimɛ́ nɛ Yeesu pipirɛtiki pinyinɛ feriyɛ ɑpi pincee pi tikisɛ.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni kɑpɛ lɔpilɛ. Áni kɑpɛ pɑlɛi rɛ iŋmɛ̃ itɑɑni nnɛ́í kɑm yɛ kɛtúŋɛ́ nɛ kɛsinɛ pinyinɛ-i nɛ mɛ́nini icélɑɑ nɔ́ m pehelɛntɛ.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 Nɛ nkpéni Uléécɑɑ nɛ uipɛɛlɛ́ɛ nsímɛ́ ɑnipɛ-i nɔ́ wɑ. Uyɛɛ ńnɑŋɛ mɑ́ ukɛ́ nɛ nfɑtɛnɛ kɛ́mɛɛ nɔ́ n ŋmɔ́ɔ́púsɛlɛ̃. Uyɛɛ yɛ́ kɔ lisɔnɛ kuú nɛ upisoi nnɛ́í m mɛ̃́ nɔ́ hɛ.
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 Ám úkɑ siwóó nɛ́ɛ úkɑ uwurɑ nɛ́ɛ úkɑ mɛlɑpɛ kɑ́ipi.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Nɔ́rinɛ́cúruu yɛ nyulɛ rɛ ɑnɛ́nípɛ nnyɛ́ kɑḿ nɛ kɛisi tɔ́ nɛ pinɛ́séncɔ ɑrí nɛ ntɔ́cɔ́ŋ nnɛ́í wɑi.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 Nɛ lɛ̃ nɔ́ nyísɛlɛ rɛ lɛ̃ kɑi pisɛ rɛ usoi ukɛ́ kɛisi uú nɛ píwɛkɔɔ́ n lɛ́ni. Ani kɔ Upíimɑ Yeesu rinɔɔ ntí kɛcɑ́ɑ́ léisɛ. Uyɛ̃ ŋmɑɑ yɛɛ rɛ: Uyɛɛ n hɛ yɛ mpɔ́ɔnɑrɛ mɑ́lɛ ɑi tɔ́su uyɛɛ ihɛɛ n yɔ́su.
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Kɛ Pɔɔli uu lɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, u nɛ pɛ̃ ɑpi wúlɑ ɑpi kɛyómɛ yɑ́ɑ́si.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 Pinnɛ́í ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ ténisi ɑpí nɛ Pɔɔli pirɑ ɑpi mɛtɔ́rɔɔ u yɑ́ɑ́si rɛ Uléécɑɑ ukɛ́ u sɑrumpɔ.
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 Kɛ Pɔɔli uú pɛɛ ḿ mɑɑ rɛ ɑ́pi nɛni píkɑi piyɛ́nɛ u kpɑ́nɛ nnyɑ kɛ piɑpɔɔ ɑɑ lɛ̃ sei mɛyɑ̃́ cɑɑilɛ̃. Api pɛɛ yisi ɑpi u sɑruni ɑpí nɛ kúninɔi-i tulu.
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.