Atos 17

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɑpi Liiti kɛyɔ-i n yisi, ɑpi Amfipoliisi nɛ Apolonii cɔpu ɑpí nɛ Tɛsɑloniki tulu. Pisuifi yɛ kei kuyómɛyɑ́hɑɑlee mɑ́lɛ.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Pɔɔli uu kei hɑpɔ yɑrɛ kuu yɛ n wɑ, u nɛ pɛpɛɛ kei ń we pin yɔ́i. Uu siwéntɛyɑɑ sitɑɑni nɔŋ́sɛnɛ
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 uú nɛ Nléécɑɑsimɛ́ kɛ́mɛɛ pi céési uu kɔ pi nyísɛ rɛ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ yɛ íwɛ píimɑ mɛlukɛ mɑ́lɛ, ukɛ́ pɛɛ kɔ pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ yisi. Uu kɔ kpɑ́ rɛ: Yeesu kɑm nɔ́ n tee yɛɛ nní Kirisi.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Pɛpɛɛ kutu u n cɔ́lɛ̃ kɛ́mɛɛ, pinyinɛ ɑpí nɛ nsímɛ́ mmɛ̃ kɛfɑ tɛnɛ, ɑpi Pɔɔli nɛ Silɑsi tiki. Ai kɔ nɛ Pikirɛki mɛyɑ̃ pɛɛ Uléécɑɑ n yɑ́ɑ́si pɛ́nɛ nɛ pɛɛ́ nɛ pinɔ́si yukɔɔ́ kulúi.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Kei kɛ Pisuifi kɛfɑ ɑkɛ tóosi ɑpí hɑ siwɑiyulɛ sinyinɛ kɔ́ɔ́i ɑpí nɛ kuyu n lémɑɑlɛ̃. Api kɔ yisi ɑpi Yɑsɔɔ kɛyɔ-i Pɔɔli nɛ Silɑsi piwɛ́lɑɑ sĩ, pin músu rɛ pin pi n tĩ, pikɛ́ hɑ nɛ riwúí kɛ́mɛɛ pi túhɑɑnɛ.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Kɑpi pi m pɑɑ, ɑpi pɛɛ Yɑsɔɔ nɛ Yeesu pikɔ́ picɔ cɔ́pii ɑpí nɛ kuyu pitúhɑɑnɛ lɛɛpɔ pin cɑ́ɑ́i rɛ: Pisoi mpí pɛɛ kɛtẽ nnɛ́í cɔ́kɔi. Pi kɔ kɛrɔ́mɛɛ nté tuimɛlɛ.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Yɑsɔɔ uu pi yɔ́su pin ukɛyɔ-i we! Ápi Rɔm uyɔɔpi isé wɑisɛlɛ̃. Pi pɔ́lɔ́lɛ̃ tɛ unyinɛ ucɔ yɛ we, ɑpi yɛ u séi rɛ Yeesu. Tɛ uyɛɛ uyɔ́ɔpi wɛ́ɛ́sɛ.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Anɔ́ɔ nyɛ̃ ɑɑ riwúí tɛ̃ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ cɔ́ŋ mɛyíkíyiki.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Api Yɑsɔɔ nɛ upicɔ riwómɛ ké ɑpi hɛ́ɛ́lɛ ɑpi kɛlenɛ pi yɑ́.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Kɑi kɛsinɛ n wɑ, Yeesu pikɔ́ ɑpi Pɔɔli nɛ Silɑsi Peeree-mɛ̃ tɔ́ŋsɛ. Kɛ pɛ̃ ɑpi Peeree-i n tuipɔ, ɑpí nɛ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee n sɑirilɛ̃.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Pisuifi pɛɛ kei ń we isoi yɛ nyɑmlɛ ɑi tɔ́su Tɛsɑloniki pikɔ́ ikɔ́. Api kɛfɑ kɛsɛ nɛ Nléécɑɑsimɛ́ yɔ́su, ɑpi yɛ ḿpɑ́ kɛyɑ́ɑ kɛ́ye Uléécɑɑ ritɛlɛ́ kɛ́ɛ́ni pikɛ́ yɛ̃́ tɛ mmɛ̃ kɑpi nní pi n símisi yɛ mɛsei lɛ̃ɛ.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Pimɛyɑ̃ pɛɛ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ, ɑí nɛ Pikirɛki pɛ́nɛ, pinɔ́si yukɔɔ́ nɛ pitisi kulúi.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Amɑ́ kɛ Pisuifi pɛɛ Tɛsɑloniki-pɔ ń we ɑpi n kṍ tɛ Pɔɔli yɛ kɔ Peeree-pɔ Nléécɑɑsimɛ́ yóólɛ̃, ɑpi yisi ɑpi sĩ́ ɑpí hɑ pisoi tɑ́lɑɑnkɛɛ ɑpi Pɔɔli kɑ́pɑ́ɑ́.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Kei kɛ Yeesu pikɔ́ ɑpi Pɔɔli mínimɑɑ kuwɛ́ɛ́-mɛ̃ tɔ́ŋsɛ, Silɑsi nɛ Timotee pɔ́ɔ kei tonɛ.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Pɛpɛɛ Pɔɔli n sɑ́rũ yɛ nɛ Atɛɛni u tulɛ ɑpi kɛlenɛ pɛɛsɛ. Pɔɔli uu pi pɑ́ɑ́i rɛ pikɛ́ hɑ Silɑsi nɛ Timotee símisi rɛ pikɛ́ mɛkɛɛ u lɛɛpɔ.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Kɛ Pɔɔli uu Atɛɛni-i ń we un Silɑsi nɛ Timotee mɛ̃́, uu yɛ́nu rɛ piléé ncɔpuri yɛ kuyu yipɑɑlɛnlɛ. Uripɔɔ ɑri mɛyíkíyiki cɑɑi.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Lɛ̃ nnyɑ, u nɛ Pisuifi nɛ pɛpɛɛ Uléécɑɑ n wuru ɑpi yɛ pɛɛ kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i ń yɔ́i. Ḿpɑ́ kɛyɑ́ɑ kɛ́ye kuu yɛ un píye kɛ́yɑɑ́lɑ-i n lɛɛpɔ, u nɛ pɛ̃ ɑpi likɛcɑ́ɑ́ n yɔ́i.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Mɛfinɛ simúŋɛ́ sinyinɛ pikɔ́ kɑpi yɛ sée rɛ Epikuriyɛ nɛ Sitoyisiyɛ. Pɔɔli nɛ simúŋɛ́ sɛ̃ pikpeẽ yɛɛ kɔ yɔ́ɔlɛ. Api yɛ pɛɛ rɛ: Uwɔ́ɔcɔni nkó yɛ mpíí rɛ íye nɛɛ́? Picɔ ɑpi rɛ: Li nkpɑ́ni yɑrɛ piléé sɑnɛ pinyinɛ nsímɛ́ kuu símisi. Mɛsei, Yeesu Nsímɛ́ Kɛcirɛ kɛ Pɔɔli uú pɛɛ yóólɛ̃ un kɔ yóólɛ̃ tɛ pikpɔkpɔ yɛ́ kɑm ɑpi yisi.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Kei kɑpi pɛɛ u kpísi ɑpí nɛ kɛcɑ́pinɛ kɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Areyopɑɑsi sĩ ɑpi rɛ: A icélɑɑ fɑlɛ iyɛ̃ kɑɑ́ nɛ ń kɑ rɔ́ símisi tɔkɛ́ kṍ nkɛ̃́!
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Mɛsɛ́rɛ kɑɑ nsímɛ́ cerémpɔɔnɛ nnyinɛ rɔ́ símisi. Tɔ nɛni lɑlɛ tɔkɛ́ likɛmɛɛ ripéré tɔkɛ́ ńsɔnɛ yɛ̃.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Mɛyíkíyiki kɛ Atɛɛni pikɔ́ nnɛ́í nɛ pisɑ́nɛ pɛɛ kuyu-i ń we ɑpi yɛ ḿpɑ́ kɛweesi kɛ́ye n tũ pin nfɑ́lɛ mɛɛ ń kɑ símisi nɛ́ɛ pin kutu n cɔlɛ̃. Ápi lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ likɛikɛi líkɑ licɔ mɑ́.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Pɔɔli uu yisi uu pikɛyu-i nyɛrɛ uu rɛ: Nɛ yɛ̃ tɛ nɔ̃́ Atɛɛni pikɔ́, nɔ mɛyíkíyiki piléényɔ́ɔnsɛ lɑlɛ hɑ́i.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Nɛ nɔ́kunɛ́yu-i nyɛ́rɛilɛ ɑm nɔ́sinɛ́nyɔ́ɔnsɛ yɛ́nti. Kei ricuruu kɑḿ nɛ kɛnyɔ́ɔnsɛ kɛnyinɛ-i yɛ̃́ lin wɔlɑɑlɛ̃ tɛ: Uléécɑɑ unyinɛ kɑ́ri n nyu. Uléécɑɑ uyɛ̃ kɑni nní n yɑ́ɑ́si ɑ́ni kɔ pɛɛ u nyu kɑḿ lɑ kɛ́ nɔ́ céreisɛ.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Uléécɑɑ uyɛɛ kɛtẽ nɛ kɛyómɛ nɛ kɛkɛmɛɛ likɔ́ wɑ. Uyɛɛ Upíimɑ kɛtẽ nɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ. Úu ɑwosoo kɛ pisoi ɑpi n wɑ kɛ́mɛɛ sói.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Líkɑ mpuri ɑ́i u pɑ́rílɛ̃ kɛsoipipi kɛkɛ́ nɛ u m pɑsii un le yɑrɛ linyinɛ yɛ u cɔ́ŋlɛ̃. Uyɛɛ yɛ ḿpɑ́ úye nfɑ́ɑ nɛ ḿpɑ́ yo nnɛ́í lɛɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ ń we hɛ.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Usoi usɛ kuu mɛfoí wɑ, uú nɛ u tiki uú nɛ pisoi nnɛ́í wɑi rɛ pikɛ́ kɛtẽ nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ finɛ. Uu ituŋɛ pi kériinɛ uu kɔ kɛtẽ kɑpi yɛ́ n finɛ pi hɔɔnɛ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 U lɛ̃ wɑlɛ rɛ pisoi pikɛ́ fe pikɛ́ u wɛ́ɛ́si, ḿpɑ́ pin n cɑriinkɛɛ, in n lɑ pi yɛ́ hɑ nɛ u yɛ̃. Amɑ́ mɛyíkíyiki mmɛ́, Uléécɑɑ úu tɔ́ úkɑ nɛ kɛtɑɑ we.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Uyɛɛ yɛ nfɑ́ɑ rɔ́ hɛ, uyɛɛ kɔ tíyɛsɛ kɑri ḿpɑ́ yo wɑi tɔn kɔ we. Lɛ̃ kɛ nɔ́pinɛ́yómɛni pinyinɛ ɑpí mɑɑ rɛ: Tɔ̃́ nɛ kɔ Uléécɑɑ sipipi lɛ.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Kɑri nní usipipi nnyɑ, ɑ́ri yɛ́ fe tɔkɛ́ musí rɛ u we yɑrɛ wurɑ nɛ́ɛ nwóóweni nɛ́ɛ ripɑrɛ kɛ kɛsoipipi ɑkɛ́ nɛ kɛmɛsɔhɔ nɛ kɛkɛmúŋɛ́ ń sɛrí rɛ likɛ́ n nyɑḿ.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Pisoi yɛ pɛɛ kuŋmɑhɑ-i welɛ pin nɛ lɛ̃ nnɛ́í wɑi. Uléécɑɑ úu kuŋmɑhɑ kumúŋɛ́ kpɛ̃ kpísi ukɛ́ nɛ linyinɛ wɑ. Amɑ́ nkpéni kuu sisoipipi nnɛ́í séi rɛ sin yei ń we, sikɛ́ mɛfinɛ consɛ.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Li we rɛ u kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kuu pisoi nnɛ́í nɛ ɑsei n túhɑɑnɛnɛ piyekei mɑsilɛ, uu kɔ uyɛɛ itúhɑɑnɛ ń tonɛnɛ piwɛ́ɛ mɑ́su. Pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ kuu liute yukusɛ uú nɛ ḿpɑ́ úye nyísɛ rɛ uyɛ̃ kuu itúhɑɑnɛ tĩ.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Kɑpi n kṍ Pɔɔli un pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ piyisɛ nsímɛ́ símisi, picɔ ɑpi u sɛ́nnyi, picɔ ɑpi rɛ: Mɛcɔ mɛcɔ kɑri yɛ́ hɑ mpɔ́símɛ́ mmɛ̃ kutu ricɔ.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Pɔɔli uu pɛɛ pi yɑ́ uu tɔ́mpɔ.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, picɔ yɛ nɛ u konlɛ ɑpi ŋmurɛi ɑpí nɛ kɛfɑ tɛnɛ: Pɛpɛɛ nní Areyopɑɑsi kɛcɑ́pinɛ uwɛ́ɛ́sɛ usɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Teniisi nɛ unɔ́si unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Tɑmɑriisi nɛ picɔ picɔ.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.