Atos 16
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Pɔɔli uu yisi uu Tɛripu sĩ, uu kɔ Lisitiri tulu. Yeesu upirɛtiki unyinɛ yɛ pɛɛ kei welɛ ɑpi u séi rɛ Timotee. Úni yɛ Usuifi lɛ un kɔ Kirisi nɛ kɛfɑ tɛnɛlɛ̃. Amɑ́ usɑ́ɑ pɔ̃́ nɛ Ukirɛki lɛ.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Yeesu pikɔ́ pɛɛ Lisitiri nɛ Ikoniyɔm-pɔ ń we yɛ pinsímɛ́ kɛ́mɛɛ u pɑkɑrɛntɛlɛ hɑ́i.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Ai Pɔɔli ripɔ́ɔ wɑi rɛ ukɛ́ kuséncɔ u wɛ́ɛ. Uu u kpísi uu Pisuifi pɛɛ kei-pɔ kɑpi n sĩ́ ń we nnyɑ u ké. Pinnɛ́í yɛ pɛɛ nyulɛ rɛ usɑ́ɑ yɛ Ukirɛki lɛ.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Kɑpi n tɔ́su, ɑyu kɛ́mɛɛ kɑpi ritiki. Api yɛ lɛ̃ nɛ lɛ̃ kɛ pitumɛ nɛ piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi Yerusɑlɛm-pɔ n símisi ɑí tonɛ Kirisi pikɔ́ pɛɛ kei ń we tɛ́ŋ́sɛ. Api kɔ pi mɑɑ rɛ pikɛ́ yɛ likɛcɑ́ɑ́ sɔ́nɛ.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ ɑpi pɛɛ́ nɛ nfɑtɛnɛ nɛ kɛ́yu n sĩ pin kɔ ḿpɑ́ kɛweesi kɛ́ye kulúi kpɑ́lɛ̃.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Nfɑ́ɑsɔnɛ ńn Pɔɔli nɛ upicɔ ncée hɛ rɛ pikɛ́ Asii sitẽ kɛcɑ́ɑ́ Nléécɑɑsimɛ́ riyóó. Lɛ̃ nnyɑ kɑpi Firisii nɛ Kɑlɑsii sitẽ-mɛ̃ titɛ́ŋ́.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Kɑpi nɛ Miisii kɛtẽ tińkɔ, ɑpi Pitinii kɛkɔ́-mɛ̃ pihɑ́pɛ peeni. Amɑ́ Yeesu Nfɑɑsɔnɛ ńn lincee pi hɛ.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Api mɛsɛ Miisii kei tikipɔ ɑpí nɛ Turowɑɑsi sĩ. Kei yɛ ɑ́ninɔi kɛnyɛrɛ lɛ.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Kei kɑi kɛsinɛ Pɔɔli mɛ́yɛnɛ mɛnyinɛ nyísɛ: Mɑsetuwɑɑni ukɔ́ unyinɛ kuu yɛ̃́ un nyɛnu un u welu rɛ ukɛ́ risuúlu ukɛ́ pikuyu-mɛ̃ titikipɔ ukɛ́ pi yoriyɛ.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Pɔɔli mɛyɛnɛ mɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, ɑri pɛɛ́ n lɑ tɔkɛ́ Mɑsetuwɑɑni kɛtẽ hɑ. Li we rɛ tɔ picére mɑsilɛ rɛ Uléécɑɑ yɛ rɔ́ sée rɛ tɔkɛ́ hɑ Nsímɛ́ Kɛcirɛ kei pikɔ́ símisi.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Ari Turowɑɑsi-i kúninɔi loni ɑrí nɛ míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ kɛtẽ kɑpi yɛ n sée rɛ Sɑmotirɑsi-mɛ̃ n sɑirilɛ̃. Ai kóso weesi, ɑri Neyɑpolisi-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Ari kei yisi ɑri Filipu tɔ́mpɔ. Mɑsetuwɑɑni kɛtẽ kuyu foí yɛ kpɛ̃ kɛlõ kɛ-i. Rɔm pikɔ́ n-yɔɔpinɑŋɛ kɛtẽ yɛ kɛ. Tɔ kei siyɑ́ɑ sinyinɛ wɑlɛ.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Ari kɛwéntɛyɑɑ tuŋɛ́ kuyu iyɑɑ leepɔ ɑri nkói-mɛ̃ sĩ, kei kɑri m músu yɑrɛ Pisuifi yɛɛ cɑ́pinɛ ɑpi kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Kɑri n hɑ́pɔ ɑri kei pinɔ́si lɛɛpɔ pin cɑ́pinɛlɛ̃, ɑrí tonɛ ɑri Nléécɑɑsimɛ́ pi símisi.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Pi yɛ pinɔ́si pɛ̃ usɛ sée rɛ Liiti. U pɛɛ Uléécɑɑ likɔ́ lɑlɛ. Tiyɑtiiri kuyu kuu léeri. Asɑ́ŋɑ́ɑ́ wɛɛ́ nyɑii kɛcirɛ kuu yɑ́i. Kuu kutu rɔ́ n cɔ́lɛ̃, Upíimɑ uu mɛsɔhɔ u hɛ ukɛ́ nɛ Pɔɔli nsímɛ́ kṍ.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Ari u nɛ ukɛyɔ pikɔ́ nnɛ́í míni wolɛ. Uu pɛɛ kusɑ́nɛ rɔ́ séi uu rɔ́ mɑɑ rɛ: Nɔn mɛsei n yɛ̃ tɛ nɛ Upíimɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ, ɑni kɛnɛ́yɔ lommɛ ɑní tonɛ! Uú nɛ kɛ́yu rɔ́ mɑhɑni, ɑri mɛsɛ ŋmurɛi.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɑri kɛyómɛyɑ́hɑɑ-i sĩ́ ɑrí nɛ ukpére kɛikɔ́ unyinɛ sɑ́nɛ. U ɑníri héesilɛ uu yɛ nɛ lɛlɛɛ kóso-pɔ n wɑinɛ yɛnu. Lipikɛi pɛ̃ pin upiyɔte siwóó wɑi ńsɔnɛ.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Kei kuu yisi uu tɔ́ nɛ Pɔɔli n tikilɛ̃ un cɑ́ɑ́i rɛ: Pisoi mpí yɛ Uléécɑɑ yɛɛ ḿpɑ́ yo kɛcɑ́ɑ́ ń tṹ pikɛikɔ́ lɛ. Ncée mɛɛ yɛ n yóriyɛ kɑpi nní nɔ́ nyísɛ!
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Uu lɛ̃ n wɑi ɑí nɛ siyɑ́ɑ kɔ́ɔ́nú. Ai Pɔɔli pelu uu ukpére uyɛ̃-mɛ̃ pɑnsɛpɔ, uu kuníri kpɛɛ u n tíkilɛ̃ mɑɑ rɛ: Nɛ Yeesu Kirisi rinyiri kɛ́mɛɛ, nɛ rinɔ́ɔ pɔ́ hɛ rɛ ɑ ukpére nkó kɛ́mɛɛ le. Aku mɛsɛ nɛ mɛsɛ lelu.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Kɛ ukpére kɛikɔ́ uyɛ̃ piyɔte ɑpi n yɛ̃́ tɛ pikulɑɑ yɛ lɛ̃ tɛnɛlɛ, ɑpi Pɔɔli nɛ Silɑsi kɛ́yɑɑ́lɑ-i tini ɑpí nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ lɛɛpɔ.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Apí nɛ Rɔm pikɔ́ pitúhɑɑnɛ-i pi tɔ́mpɔ ɑpí hɑ rɛ: Pisuifi mpí pɛɛ ńcɔkɔi nɛ kurɔ́yu lommɛ.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Pi welɛ pin inyɛ́kii inyinɛ rɔ́ céési. Ncée ńn kɔ we rɛ tɔ̃́ Rɔm pikɔ́ tɔkɛ́ i ŋmurɛi nɛ́ɛ tɔkɛ́ i ritiki.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Tiwúí tɛ̃ ɑrí nɛ Pɔɔli nɛ Silɑsi wɔ́ɔ́si ńsɔnɛ. Pitúhɑɑnɛ ɑpi rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Silɑsi ilũ mɑhɑ̃ pikɛ́ isɛ́í pi súúkɛɛ.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Kɑpi lɛ̃ pi n fɑ́pii, ɑpi kukpɑniilee pi tɑni ɑpi kuumɛ́rɛ́ rinɔ́ɔ hɛ rɛ ukɛ́ pi m mɛ̃́ ńsɔnɛ.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Kɑpi lɛ̃ uyɛ̃ ḿ mɑ, uyɛ̃ uu kɛ́mɛɛ-mɛmpɔ kɛleepi kɛnyinɛ-i pi wɑi uu piɑnɑ nɛ ɑnɑkulɛ torɑɑnkɛɛ.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Kɑi kɛsinɛcɔ kumúŋɛ́ n tu, Pɔɔli nɛ Silɑsi ɑpi yisi ɑpi kɛyómɛ n yɑ́ɑsi pin yom pin Uléécɑɑ pɑkɑrɛntɛ, pikpɑniikɔ́ picɔ pin kutu pi cɔlɛ̃.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Kei nní, kɛtẽ ɑkɛ piyéŋɑɑ loni, ɑi kukpɑniilee rikui tiŋɑ-tiŋɑ. Ai ihɑ́nɑɑ nnɛ́í mɛsɛ nɛ mɛsɛ hɑ́nnɛntɛ ɑi pikpɑniikɔ́ ɑkpɑnii nnɛ́í fénnɛntɛ.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Kɛ umɛ́rɛ́ uú hɑ n yisi uu yɛ́nu rɛ kukpɑniilee ihɑ́nɑɑ nnɛ́í yɛ hɑ́nnɛntɛlɛnlɛ, uu ritɛ́hɛ kpeéumɛ ukɛ́ umɛcirɛ kpu, un músu rɛ pikpɑniikɔ́ yɛ ŋmɛ́hɛrɛɛlɛ ɑpi wúrunkɛɛ.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Pɔɔli uu pɛɛ unnɑŋɛ nnɛ́í nɛ cɑ́ɑ́i rɛ: Kɑpɛ líkɑ mɛpɔ́círɛ wɑ, tɔ́ɔ mpí nté ntɔ́nɛ́í.
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Kei kɛ umɛ́rɛ́ uu pɛɛ rɛ pikɛ́ nnɑ u ritɛɛ́lɛ. Kɑpi u rińtɛɛ́lɛ, uú nɛ kɛleepi kɛmɛɛ-pɔ n tɔ́su, uú nɛ iwɑmɛ n tɛrii uú hɑ nɛ Pɔɔli nɛ Silɑsi kɛyu-i wúlɑ.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Uu pi lesɛpɔ uu pi pisɛ rɛ: Yo kɑi pisɛ rɛ kɛ́ wɑ kɛ́ nɛ píyulɑlɛ yɛ̃, pinɛ́sɑ́ɑ?
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Api u pɛsɛ rɛ: A Upíimɑ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ, pɔ́ píyulɑlɛ yɛ̃, nɔ́ nɛ kɛpɔ́yɔ pikɔ́.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Api pɛɛ u nɛ ukɛyɔ pikɔ́ nnɛ́í Upíimɑ nsímɛ́ yóó.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Umɛ́rɛ́ uyɛ̃ uu kɛsinɛ kɛ̃ cirɛ pi kpísi uú hɑ piitoi pi hɛɛrɛ. Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Pɔɔli nɛ Silɑsi ɑpi u nɛ ukɛyɔ pikɔ́ nnɛ́í míni wolɛ.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Uú nɛ Pɔɔli nɛ Silɑsi ukɛyɔ sĩ uú hɑ kusɑ́nɛ pi wɑi. U nɛ ukɛyɔ pikɔ́ nnɛ́í ɑkiŋ ɑɑ níŋɛsi rɛ pi nɛ Uléécɑɑ kɛfɑ tɛnɛ nnyɑ.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Kɑi n weesi, Rɔm pikɔ́ pitúhɑɑnɛ ɑpi pikɑwe tum tɛ pikɛ́ hɑ umɛ́rɛ́ mɑɑ rɛ ukɛ́ Pɔɔli nɛ Silɑsi riyɑ́pɔ.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Uyɛ̃ uu yisi uú hɑ Pɔɔli símisi rɛ Rɔm pikɔ́ pitúhɑɑnɛ yɛ mɑɑ rɛ ukɛ́ ɑkpɑnii kɛ́mɛɛ pi lesɛ. Lɛ̃ nnyɑ, pikɛ́ nkpéni léépɔ pikɛ́ nkíŋniŋɛ-i ń we.
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Kei kɛ Pɔɔli uu pikɑwe pɛ̃ mɑɑ rɛ: Kutúhɑɑnɛcirɛ́ kɑpi riwúí kɛ́mɛɛ nɛ isɛ́í rɔ́ kɑ́ii ɑpí hɑ rɔ́ hɑ́nɛsi, tɔn kɔ nɛ pimɛcɔ Rɔm pikɔ́. Pi nkpéni lɑlɛ pikɛ́ kɔ mɛyɑɑ tɔ́ riyɑ́pɔ, nɛ́ɛ íye? Ái yɛ́ lɛ̃ wɑ! Pikɛ́ piricuruu kɑm pikɛ́ rɔ́ lésɛpɔ.
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Pikɑwe pɛ̃ ɑpí nɛ ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ pɛlɛ ɑpí hɑ Rɔm pikɔ́ pitúhɑɑnɛ símisi. Kɑpi n kṍ tɛ Pɔɔli nɛ Silɑsi yɛ Rɔm kɛtẽ pikɔ́ lɛ, iwɑmɛ ii pi loni.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Api pɛɛ piricuruu sĩ, ɑpí hɑ rɛ pɛ̃ kɑí nɛ kpu. Api kukpɑniilee-i Pɔɔli nɛ Silɑsi lesɛpɔ ɑpi pi suúlusɛ rɛ pikɛ́ kuyu-i le.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Kɛ Pɔɔli nɛ Silɑsi ɑpi kukpɑniilee kpɛ-i n léepɔ, Liiti kɛyɔ kɑpí hɑ kɛlenɛ. Kɑpi kei Yeesu pikɔ́ n yɛ̃́, ɑpi kɔ ikɑri pɛ̃ kpɑ́sɛ ɑpi pɛɛ yisi ɑpi ncée kpísi ɑpi tɔ́mpɔ.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.