Atos 14

Sola NT (SOY_SIM) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kɔ Ikoniyɔm-pɔ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee loni, ɑpi kɛ́yu kpɑ̃́iisɛ ɑpi símisi Pisuifi mɛyɑ̃ nɛ Pikirɛki mɛyɑ̃ ɑpi ŋmurɛi ɑpi Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé, segundo seu costume, entraram na sinagoga dos judeus e ali pregaram, de tal modo que uma grande multidão de judeus e de gregos se converteu à fé.
2 Amɑ́ Pisuifi picɔ pɛɛ ɑ́pi n ŋmurɛi pikɛ́ nɛ kɛfɑ u tɛnɛ ɑpi mpuri sɑnɛ pikɔ́ tɑ́lɑɑnkɛɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi kɛcɑ́ɑ́ simúŋɛ́ kópɛ wɑ.
2 Mas os judeus, que tinham permanecido incrédulos, excitaram os ânimos dos pagãos contra os irmãos.
3 Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, pɛ̃ nɛ Ikoniyɔm-i tónɛlɛ ɑi siyɑ́ɑ wɑi. Api itisi nɛ n símisi pin nɛ Upíimɑ tɑ́lɛ̃. Upíimɑ yɛ pɛɛ ńnɑŋɛ pi hɛlɛ pin nɛ mɛwɑisɑŋɑ nɛ mɛpíimɑ wɑpisi, ɑi yɛ nyísɛ rɛ mɛsei kɛ Upíimɑ uu pisoi ípɛɛlɛ́ɛ nyísɛ.
3 Não obstante, eles se demoraram ali por muito tempo, falando com desassombro e confiança no Senhor, que dava testemunho à palavra da sua graça pelos milagres e prodígios que ele operava por mãos dos apóstolos.
4 Kuyu pikɔ́ ɑpi kei nní kénɛ mɛtɛ́. Picɔ rɛ Pisuifi nkɔ́ mɛɛ wɑ, picɔ rɛ pitumɛ nkɔ́ mɛɛ wɑ.
4 A população da cidade achava-se dividida: uns eram pelos judeus, outros pelos apóstolos.
5 Pisuifi nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi pimɛcirɛ cɑ́pinɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi íwɛ wɑ pikɛ́ ɑpɑrɛ pi tɔ́ɔ́kɛɛ pikɛ́ pi kṍ.
5 Mas como se tivesse levantado um motim dos gentios e dos judeus, com os seus chefes, para os ultrajar e apedrejar,
6 Kɑi lɛ̃ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi kutu-i n lompɔ, ɑpi músu tíḿḿ, ɑpi wuru ɑpí hɑ Likɑyonii kɛtẽ-pɔ Lisitiri nɛ Tɛripu ɑyu-i nɛ ɑkɛkúrí pékesi
6 ao saberem disso, fugiram para as cidades da Licaônia, Listra e Derbe e suas circunvizinhanças.
7 ɑpi kei Nsímɛ́ Kɛcirɛ n yóólɛ̃.
7 Ali pregaram o Evangelho.
8 Lisitiri-pɔ kɛ utisi unyinɛ uú pɛɛ we. Hɑ́i kɑpí nɛ u m mɑ́ri úu píkɑi sɔ́nɛlɛ̃. U kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ lɛ, uu yɛ pɛɛ́ n tũ.
8 Em Listra vivia um homem aleijado das pernas, coxo de nascença, que nunca tinha andado.
9 Uu pɛɛ Pɔɔli nsímɛ́ kutu n cɔlɛ̃. Kei kɛ Pɔɔli uu u nyɑ́nɛi ńsɔnɛ uu yɛ́nu rɛ nfɑtɛnɛ yɛ u tulɑɑlɛnlɛ un yɛ́ fe uu pélu.
9 Sentado, ele ouvia Paulo pregar. Este, fixando nele os olhos e vendo que tinha fé para ser curado,
10 Pɔɔli uu rinɔ́ɔ cɑ́sɛ uu u mɑɑ rɛ: A yisi ɑɑ ɑpɔ́nɑ kɛcɑ́ɑ́ kɛcírɛ nyɛrɛ. Utisi uu yisi uu cuuni uu nsẽ́ kɑ́pɑ́ɑ́.
10 disse em alta voz: Levanta-te direito sobre os teus pés! Ele deu um salto e pôs-se a andar.
11 Kɛ pisoi ɑpi Pɔɔli mɛwɑi mɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi kei pikɔ́ mɛyu, Mɛ́likɑyoniyɛɛ nɛ pupɛi rɛ: Piléé yɛ mɛsoi sɔ́nɛmɛ ɑpí nɛ rɔ́ lɛɛri.
11 Vendo a multidão o que Paulo fizera, levantou a voz, gritando em língua licaônica: Deuses em figura de homens baixaram a nós!
12 Api rɛ Pɑrinɑpɑsi yɛɛ Seusi. Kɑi nní Pɔɔli yɛɛ pɛɛ símisi nnyɑ ɑpi rɛ uyɛɛ Hɛrimɛɛsi.
12 Chamavam a Barnabé Zeus e a Paulo Hermes, porque era este quem dirigia a palavra.
13 Piléé pɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Seusi kɛyɔ yɛ pɛɛ welɛ kuyu ritimɛ-pɔ. Uléékɔɔ́ yɛɛ kei pi n nyɔ́ɔnsɛ uu ɑnɑ́ɑlɑ mɛfɛlɛ torɑɑnkɛɛ uu tɔ́rikɛɛ uú nɛ kɛ́yɔ kɛ̃ tinɔnɔɔ-i hɑpɔ, u nɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpí n nɑ́ɑ́si pikɛ́ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli nyɔ́ɔnsɛ.
13 Um sacerdote de Zeus Propóleos trouxe para as portas touros ornados de grinaldas, querendo, de acordo com todo o povo, sacrificar-lhos.
14 Kɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑpi pisitukɑnkɑ cɛ́ɛ́rii ɑi nyísɛ rɛ ɑ́i nɛ pi risɑ́, ɑpi pɛɛ riwúí tɛ̃ kɛcɔpɛ sɔɔpɔ pin cɛ́si rɛ:
14 Mas os apóstolos Barnabé e Paulo, ao perceberem isso, rasgaram as suas vestes e saltaram no meio da multidão:
15 Nɔ́ pisoi mpí, yo kɑni lɛ̃ wɑi? Tɔ̃́ nɛ kɔ nɔ́mɛnɛ́cɔ sisoipipi lɛ. Nsímɛ́ kɛcirɛ kɑrí nɛ nɔ́ kɑ tɔn nɔ́ tee rɛ ɑ́ni lisɛ́rɛ́-sɛrɛ́ nní nkɔ́ riyɑ́. Líwookɔɔ́ yɛ ni. Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ Uléécɑɑ yɛɛ nfɑ́ɑ n te pɑ. Uyɛɛ kɛtẽ nɛ kɛyómɛ nɛ mínimɑɑ nɛ likɛmɛɛ likɔ́ wɑ.
15 Homens, clamavam eles, por que fazeis isso? Também nós somos homens, da mesma condição que vós, e pregamos justamente para que vos convertais das coisas vãs ao Deus vivo, que fez o céu, a terra, o mar e tudo quanto neles há.
16 U mɛkɛɛ-mɛ pirɔ́kpurɛ kɛ́mɛɛ-pɔ pisoi nnɛ́í riyɑ́lɛ rɛ pikɛ́ pimɛpɔɔlɑ n wɑi,
16 Ele permitiu nos tempos passados que todas as nações seguissem os seus caminhos.
17 ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, mɛsɛ́rɛ kuu pɛɛ mɛwɑi sɔnɛ nɔ́ wɑi rɛ ɑni nɛ kei u n nyɑ́ni. Uu yɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ikónɛ nɔ́ hɛri, liituŋɛ in kɔ n tu, uu ilukɛ nɔ́ hɛ. Uu yɛ kɔ lilukɛ-lukɛ nɔ́ hɛ uu kɔ tíyɛsɛ ɑni mpɔ́ɔnɑrɛ yɛnu.
17 Contudo, nunca deixou de dar testemunho de si mesmo, por seus benefícios: dando-vos do céu as chuvas e os tempos férteis, concedendo abundante alimento e enchendo os vossos corações de alegria.
18 Ḿpɑ́ kɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi lɛ̃ ḿ mɑ, li nɛ pi pɑpisilɛ ɑpi kɛlenɛ fe ɑpi inyɔ́ɔnsɛ iyɛ̃ yulu.
18 Apesar dessas palavras, não foi sem dificuldade que contiveram a multidão de sacrificar a eles.
19 Pisuifi pinyinɛ ɑpi Antiyɔɔsi yɛɛ Pisitii-pɔ ń we nɛ Ikoniyɔm-i yisi ɑpi sĩ́, pi nɛ pisoi kulúi ɑpí hɑ kómɛinɛ. Api Pɔɔli ɑpɑrɛ tɔ́ɔ́kɛɛ rɛ pikɛ́ u kpu. Api pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ u pulu ɑpí nɛ kuyu ilúkɛ́ léépɔ, pin músu rɛ u kpulɛ.
19 Sobrevieram, porém, alguns judeus de Antioquia e de Icônio que persuadiram a multidão. Apedrejaram Paulo e, dando-o por morto, arrastaram-no para fora da cidade.
20 Amɑ́ kɛ Yeesu pipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí ń cɑ́pinɛpɔ, uu yisi uu kuyu sĩ. Kɑi kóso n weesi, u nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Tɛripu kuyu tɔ́mpɔ.
20 Os discípulos o rodearam. Ele se levantou e entrou na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Tɛripu kuyu-i Nsímɛ́ Kɛcirɛ yóó, pisoi mɛyɑ̃ ɑpi Yeesu tiki. Api pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ yisi ɑpi Lisitiri nɛ Ikoniyɔm nɛ Antiyɔɔsi yɛɛ Pisitii-pɔ ń we pɛlɛ.
21 Depois de ter pregado o Evangelho à cidade de Derbe, onde ganharam muitos discípulos, voltaram para Listra, Icônio e Antioquia {da Pisídia}.
22 Kɑpi kei n tuipɔ, ɑpi Yeesu pipirɛtiki pɛɛ kei ń we ikɑri kpɑ́sɛ rɛ pikɛ́ n ŋmɔ́ɔ́púlɛ̃. Api yɛ kɔ pi mɑɑ rɛ pi yɛ́ íwɛ píimɑ li pikɛ́ kɛlenɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lompɔ.
22 Confirmavam as almas dos discípulos e exortavam-nos a perseverar na fé, dizendo que é necessário entrarmos no Reino de Deus por meio de muitas tribulações.
23 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi ḿpɑ́ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ íye-i piwɛ́ɛ́sɛ tonsɛntɛ. Pi nɛ pɛ̃ ɑpi ɑnɔ́ɔ pɑɑsi ɑpi kɛyómɛ yɑ́ɑ́si ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pi kpísi ɑpi Upíimɑ kɑpí nɛ kɛfɑ n tɛnɛ ɑnipɛ-i wɑi.
23 Em cada igreja instituíram anciãos e, após orações com jejuns, encomendaram-nos ao Senhor, em quem tinham confiado.
24 Kɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kei Pisitii kɛtẽ kɛ-i n yisi, ɑpi Pɑmfilii kɛkɔ́-mɛ̃ loni.
24 Atravessaram a Pisídia e chegaram a Panfília.
25 Api Pɛriki-pɔ Nléécɑɑsimɛ́ pisoi símisi, ɑpi kei yisi ɑpi Atɑlii tɔ́mpɔ.
25 Depois de ter anunciado a palavra do Senhor em Perge, desceram a Atália.
26 Kei kɑpi pɛɛ kúninɔi lõ ɑpí nɛ Sirii kɛtẽ-pɔ Antiyɔɔsi sĩ. Kei kɑpi pɛɛ Uléécɑɑ ɑnipɛ-i pi wɑ ɑpi u welu rɛ ukɛ́ ípɛɛlɛ́ɛ pi nyísɛ pikɛ́ fe pikɛ́ pipikɛi wɑ yɑrɛ kɑpi nní n wɑ.
26 Dali navegaram para Antioquia {da Síria}, de onde tinham partido, encomendados à graça de Deus para a obra que estavam a completar.
27 Kɑpi Antiyɔɔsi kei n tuipɔ, ɑpi Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ cɑ́pinɛ, ɑpi lɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pɛ̃ tintiki uu wɑi pi kɛɛni, nɛ lɛ̃ kuu n tíyɛsɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɔ́ɔ kɔ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
27 Ali chegados, reuniram a igreja e contaram quão grandes coisas Deus fizera com eles, e como abrira a porta da fé aos gentios.
28 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Yeesu pipirɛtiki kɛ́mɛɛ tonɛ siyɑ́ɑ kulúi.
28 Demoraram-se com os discípulos longo tempo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.