Atos 14

Sola NT (SOY_SIM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kɔ Ikoniyɔm-pɔ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee loni, ɑpi kɛ́yu kpɑ̃́iisɛ ɑpi símisi Pisuifi mɛyɑ̃ nɛ Pikirɛki mɛyɑ̃ ɑpi ŋmurɛi ɑpi Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé também foram à sinagoga judaica e falaram de tal modo que muitos creram, tanto judeus como gentios.
2 Amɑ́ Pisuifi picɔ pɛɛ ɑ́pi n ŋmurɛi pikɛ́ nɛ kɛfɑ u tɛnɛ ɑpi mpuri sɑnɛ pikɔ́ tɑ́lɑɑnkɛɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi kɛcɑ́ɑ́ simúŋɛ́ kópɛ wɑ.
2 Alguns dos judeus que não creram, porém, incitaram os gentios e envenenaram a mente deles contra Paulo e Barnabé.
3 Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, pɛ̃ nɛ Ikoniyɔm-i tónɛlɛ ɑi siyɑ́ɑ wɑi. Api itisi nɛ n símisi pin nɛ Upíimɑ tɑ́lɛ̃. Upíimɑ yɛ pɛɛ ńnɑŋɛ pi hɛlɛ pin nɛ mɛwɑisɑŋɑ nɛ mɛpíimɑ wɑpisi, ɑi yɛ nyísɛ rɛ mɛsei kɛ Upíimɑ uu pisoi ípɛɛlɛ́ɛ nyísɛ.
3 Ainda assim, os apóstolos passaram bastante tempo ali, falando corajosamente da graça do Senhor, que confirmava a mensagem deles concedendo-lhes poder para realizar sinais e maravilhas.
4 Kuyu pikɔ́ ɑpi kei nní kénɛ mɛtɛ́. Picɔ rɛ Pisuifi nkɔ́ mɛɛ wɑ, picɔ rɛ pitumɛ nkɔ́ mɛɛ wɑ.
4 Com isso, o povo da cidade ficou dividido: alguns tomaram partido dos judeus, e outros, dos apóstolos.
5 Pisuifi nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi pimɛcirɛ cɑ́pinɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi íwɛ wɑ pikɛ́ ɑpɑrɛ pi tɔ́ɔ́kɛɛ pikɛ́ pi kṍ.
5 Então um grupo de gentios, judeus e seus líderes resolveu atacá-los e apedrejá-los.
6 Kɑi lɛ̃ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi kutu-i n lompɔ, ɑpi músu tíḿḿ, ɑpi wuru ɑpí hɑ Likɑyonii kɛtẽ-pɔ Lisitiri nɛ Tɛripu ɑyu-i nɛ ɑkɛkúrí pékesi
6 Quando os apóstolos souberam disso, fugiram para a região da Licaônia, para as cidades de Listra e Derbe e seus arredores.
7 ɑpi kei Nsímɛ́ Kɛcirɛ n yóólɛ̃.
7 E ali anunciaram as boas-novas.
8 Lisitiri-pɔ kɛ utisi unyinɛ uú pɛɛ we. Hɑ́i kɑpí nɛ u m mɑ́ri úu píkɑi sɔ́nɛlɛ̃. U kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ lɛ, uu yɛ pɛɛ́ n tũ.
8 Enquanto estavam em Listra, Paulo e Barnabé encontraram um homem com os pés aleijados. Sofria desse problema desde o nascimento e, portanto, nunca tinha andado. Estava sentado
9 Uu pɛɛ Pɔɔli nsímɛ́ kutu n cɔlɛ̃. Kei kɛ Pɔɔli uu u nyɑ́nɛi ńsɔnɛ uu yɛ́nu rɛ nfɑtɛnɛ yɛ u tulɑɑlɛnlɛ un yɛ́ fe uu pélu.
9 e ouvia Paulo pregar. Paulo olhou diretamente para ele e, vendo que ele tinha fé para ser curado,
10 Pɔɔli uu rinɔ́ɔ cɑ́sɛ uu u mɑɑ rɛ: A yisi ɑɑ ɑpɔ́nɑ kɛcɑ́ɑ́ kɛcírɛ nyɛrɛ. Utisi uu yisi uu cuuni uu nsẽ́ kɑ́pɑ́ɑ́.
10 disse em alta voz: “Levante-se!”. O homem se levantou de um salto e começou a andar.
11 Kɛ pisoi ɑpi Pɔɔli mɛwɑi mɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi kei pikɔ́ mɛyu, Mɛ́likɑyoniyɛɛ nɛ pupɛi rɛ: Piléé yɛ mɛsoi sɔ́nɛmɛ ɑpí nɛ rɔ́ lɛɛri.
11 A multidão, vendo o que Paulo havia feito, gritou no dialeto local: “Os deuses vieram até nós em forma de homens!”.
12 Api rɛ Pɑrinɑpɑsi yɛɛ Seusi. Kɑi nní Pɔɔli yɛɛ pɛɛ símisi nnyɑ ɑpi rɛ uyɛɛ Hɛrimɛɛsi.
12 Concluíram que Barnabé era o deus grego Zeus, e Paulo, o deus Hermes, pois era ele quem proclamava a mensagem.
13 Piléé pɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Seusi kɛyɔ yɛ pɛɛ welɛ kuyu ritimɛ-pɔ. Uléékɔɔ́ yɛɛ kei pi n nyɔ́ɔnsɛ uu ɑnɑ́ɑlɑ mɛfɛlɛ torɑɑnkɛɛ uu tɔ́rikɛɛ uú nɛ kɛ́yɔ kɛ̃ tinɔnɔɔ-i hɑpɔ, u nɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpí n nɑ́ɑ́si pikɛ́ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli nyɔ́ɔnsɛ.
13 O sacerdote do templo de Zeus, que ficava na entrada da cidade, trouxe touros e coroas de flores até as portas da cidade, pois ele e a multidão queriam oferecer sacrifícios aos apóstolos.
14 Kɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑpi pisitukɑnkɑ cɛ́ɛ́rii ɑi nyísɛ rɛ ɑ́i nɛ pi risɑ́, ɑpi pɛɛ riwúí tɛ̃ kɛcɔpɛ sɔɔpɔ pin cɛ́si rɛ:
14 Quando Barnabé e Paulo ouviram o que estava acontecendo, rasgaram as roupas e correram para o meio do povo, gritando:
15 Nɔ́ pisoi mpí, yo kɑni lɛ̃ wɑi? Tɔ̃́ nɛ kɔ nɔ́mɛnɛ́cɔ sisoipipi lɛ. Nsímɛ́ kɛcirɛ kɑrí nɛ nɔ́ kɑ tɔn nɔ́ tee rɛ ɑ́ni lisɛ́rɛ́-sɛrɛ́ nní nkɔ́ riyɑ́. Líwookɔɔ́ yɛ ni. Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ Uléécɑɑ yɛɛ nfɑ́ɑ n te pɑ. Uyɛɛ kɛtẽ nɛ kɛyómɛ nɛ mínimɑɑ nɛ likɛmɛɛ likɔ́ wɑ.
15 “Amigos, por que vocês estão fazendo isso? Somos homens como vocês! Viemos lhes anunciar as boas-novas, para que abandonem estas coisas sem valor e se voltem para o Deus vivo, que fez os céus e a terra, o mar e tudo que neles há.
16 U mɛkɛɛ-mɛ pirɔ́kpurɛ kɛ́mɛɛ-pɔ pisoi nnɛ́í riyɑ́lɛ rɛ pikɛ́ pimɛpɔɔlɑ n wɑi,
16 No passado, ele permitiu que as nações seguissem seus próprios caminhos,
17 ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, mɛsɛ́rɛ kuu pɛɛ mɛwɑi sɔnɛ nɔ́ wɑi rɛ ɑni nɛ kei u n nyɑ́ni. Uu yɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ikónɛ nɔ́ hɛri, liituŋɛ in kɔ n tu, uu ilukɛ nɔ́ hɛ. Uu yɛ kɔ lilukɛ-lukɛ nɔ́ hɛ uu kɔ tíyɛsɛ ɑni mpɔ́ɔnɑrɛ yɛnu.
17 mas nunca as deixou sem evidências de sua existência e de sua bondade. Ele lhes concede chuvas e boas colheitas, e também alimento e um coração alegre”.
18 Ḿpɑ́ kɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi lɛ̃ ḿ mɑ, li nɛ pi pɑpisilɛ ɑpi kɛlenɛ fe ɑpi inyɔ́ɔnsɛ iyɛ̃ yulu.
18 Apesar dessas palavras, Paulo e Barnabé tiveram dificuldade para impedir que o povo lhes oferecesse sacrifícios.
19 Pisuifi pinyinɛ ɑpi Antiyɔɔsi yɛɛ Pisitii-pɔ ń we nɛ Ikoniyɔm-i yisi ɑpi sĩ́, pi nɛ pisoi kulúi ɑpí hɑ kómɛinɛ. Api Pɔɔli ɑpɑrɛ tɔ́ɔ́kɛɛ rɛ pikɛ́ u kpu. Api pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ u pulu ɑpí nɛ kuyu ilúkɛ́ léépɔ, pin músu rɛ u kpulɛ.
19 Então alguns judeus chegaram de Antioquia e Icônio e instigaram a multidão. Apedrejaram Paulo e o arrastaram para fora da cidade, pensando que ele estivesse morto.
20 Amɑ́ kɛ Yeesu pipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí ń cɑ́pinɛpɔ, uu yisi uu kuyu sĩ. Kɑi kóso n weesi, u nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Tɛripu kuyu tɔ́mpɔ.
20 No entanto, quando os discípulos o rodearam, ele se levantou e entrou novamente na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Tɛripu kuyu-i Nsímɛ́ Kɛcirɛ yóó, pisoi mɛyɑ̃ ɑpi Yeesu tiki. Api pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ yisi ɑpi Lisitiri nɛ Ikoniyɔm nɛ Antiyɔɔsi yɛɛ Pisitii-pɔ ń we pɛlɛ.
21 Depois de terem anunciado as boas-novas em Derbe e feito muitos discípulos, Paulo e Barnabé voltaram a Listra, Icônio e Antioquia da Pisídia,
22 Kɑpi kei n tuipɔ, ɑpi Yeesu pipirɛtiki pɛɛ kei ń we ikɑri kpɑ́sɛ rɛ pikɛ́ n ŋmɔ́ɔ́púlɛ̃. Api yɛ kɔ pi mɑɑ rɛ pi yɛ́ íwɛ píimɑ li pikɛ́ kɛlenɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lompɔ.
22 onde fortaleceram os discípulos. Eles os encorajaram a permanecer na fé, lembrando-os de que é necessário passar por muitos sofrimentos até entrar no reino de Deus.
23 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi ḿpɑ́ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ íye-i piwɛ́ɛ́sɛ tonsɛntɛ. Pi nɛ pɛ̃ ɑpi ɑnɔ́ɔ pɑɑsi ɑpi kɛyómɛ yɑ́ɑ́si ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pi kpísi ɑpi Upíimɑ kɑpí nɛ kɛfɑ n tɛnɛ ɑnipɛ-i wɑi.
23 Paulo e Barnabé também escolheram presbíteros em cada igreja e, com orações e jejuns, os entregaram aos cuidados do Senhor, em quem haviam crido.
24 Kɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kei Pisitii kɛtẽ kɛ-i n yisi, ɑpi Pɑmfilii kɛkɔ́-mɛ̃ loni.
24 Então viajaram de volta pela Pisídia até a Panfília.
25 Api Pɛriki-pɔ Nléécɑɑsimɛ́ pisoi símisi, ɑpi kei yisi ɑpi Atɑlii tɔ́mpɔ.
25 Pregaram a palavra em Perge e desceram para Atália.
26 Kei kɑpi pɛɛ kúninɔi lõ ɑpí nɛ Sirii kɛtẽ-pɔ Antiyɔɔsi sĩ. Kei kɑpi pɛɛ Uléécɑɑ ɑnipɛ-i pi wɑ ɑpi u welu rɛ ukɛ́ ípɛɛlɛ́ɛ pi nyísɛ pikɛ́ fe pikɛ́ pipikɛi wɑ yɑrɛ kɑpi nní n wɑ.
26 Por fim, voltaram de navio para Antioquia, onde sua viagem tinha começado e onde haviam sido entregues à graça de Deus para realizar o trabalho que agora completavam.
27 Kɑpi Antiyɔɔsi kei n tuipɔ, ɑpi Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ cɑ́pinɛ, ɑpi lɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pɛ̃ tintiki uu wɑi pi kɛɛni, nɛ lɛ̃ kuu n tíyɛsɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɔ́ɔ kɔ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ.
27 Quando chegaram a Antioquia, reuniram a igreja e relataram tudo que Deus tinha feito por meio deles e como tinha aberto a porta da fé também para os gentios.
28 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Yeesu pipirɛtiki kɛ́mɛɛ tonɛ siyɑ́ɑ kulúi.
28 E permaneceram ali com os discípulos por muito tempo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.