Atos 13

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Antepuyɛ nɛ pisoi pɛɛ Nléécɑɑsimɛ́ n céési yɛ pɛɛ Antiyɔɔsi-pɔ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ-i welɛ. Pɛpɛɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Simeyɔɔ kɑpi yɛ kɔ n sée rɛ Uŋmɔ́hɔ nɛ Sirɛɛni ukɔ́ Lusiyuusi nɛ Mɑnɑyɛɛni nɛ Sɔɔli. Mɑnɑyɛɛni nɛ Kɑlilee uyɔɔpi Erooti pɛɛ kɛsẽ́ iwɑ̃́ li.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɑpi ɑnɔ́ɔ pɑɑsi pin Upíimɑ nɛ welu. Nfɑ́ɑsɔnɛ nn pi mɑɑ rɛ: Ani Pɑrinɑpɑsi nɛ Sɔɔli iyɑɑ lesɛ pikɛ́ pikɛi pɛ̃ kɑm pi ḿ pɑ wɑ.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Kɑpi pinɔ́ɔpɑhɑɑ nɛ piwelɛ ḿ mɑsí, ɑpi ɑnípɛ pikɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑ ɑpí nɛ pi tum, ɑpi tɔ́mpɔ.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Nfɑ́ɑsɔnɛ nn Pɑrinɑpɑsi nɛ Sɔɔli tum, ɑpi Selesii-pɔ sĩ ɑpi kei kúninɔi loni ɑpí nɛ míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ kɛtẽ kɑpi yɛ n sée rɛ Siipuru sĩ.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Kɑpi Sɑlɑmini n tu ɑpi Pisuifi ɑyomɛyɑ́hɑɑlee-i Nléécɑɑsimɛ́ piyóó kɑ́pɑ́ɑ́. Yohɑni yɛ pɛɛ pikɛmɛɛ́ welɛ un pi lɛ́ni.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Api míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ kɛtẽ kɛ̃ kɔ́ɔ́nú ɑpi tɛnɛ ɑpí hɑ Pɑfoosi tulu. Kei kɑpí pɛɛ́ nɛ Usuifi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Pɑɑri-Yeesu risɑ́nɛ. Uyɛ̃ nɛ mɛtɑrɛwɑi ukɔ́ nɛ ɑntepu nɔɔmɛ lɛ.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Siipuru kɛtẽ uyɔɔpi Sɛrikiyuusi Pɔɔlusi kɛyɔ-i kuú pɛɛ́ we. Uyɛ̃ nɛ usɔhɔɔ píimɑ lɛ. Uu tíyɛsɛ ɑpi Pɑrinɑpɑsi nɛ Sɔɔli u séipɔ rɛ li ripɔ́ɔ u wɑ rɛ ukɛ́ Nléécɑɑsimɛ́ kṍ.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Mɛtɑrɛwɑi ukɔ́ uyɛ̃ uu pi m púnɛisɛntɛ un nɑ́ɑ́si rɛ úyukɔɔ́ uyɛ̃ úu kɑpɛ nɛ Yeesu kɛfɑ tɛnɛ. Pi yɛ Mɛ́kirɛki nɛ urinyiri tuisɛ rɛ Elimɑɑsi, lɛlɛɛ rɛ mɛtɑrɛwɑi ukɔ́.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ pɛɛ Sɔɔli kɑpi yɛ kɔ n sée rɛ Pɔɔli yipɑɑlɛnlɛ. Kei kuu pɛɛ Elimɑɑsi uyɛ̃ ńsɔnɛ riwii
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 uu u mɑɑ rɛ: Pɔ́ unɔ́ɔmɛ nɛ uyɑɑlukɛ nkó. Kuníri kɛpipi nkɛ́, pɔ́ɔ ḿpɑ́ lisɔnɛ líye n ŋmɛ́lu. Pɔ nɛ welɛ pɔn Upíimɑ simúŋɛ́ cirɛ-cirɛ hɑ́rɛsi, nɛ́ɛ yo?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 A nkpéni kutu ricɔ ɑɑ kóm. Upíimɑ yɛ́ pɔ́ pi ɑɑ nyíini ɑɑ kɔ ntuŋɛ mɛtɛ́í pɑɑ siyɑ́ɑ sinyinɛ. Kei nní lɛ̃, kuŋmɑhɑ ɑku Elimɑɑsi hilɑ, uu yɛ toóri toóri un unyinɛ wɛ́ɛ́si yɛɛ yɛ́ u n tɔ́rɔi.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Kɛ uyɔ́ɔpi uyɛ̃ uu lɛ̃ n yɛ̃́, uú nɛ Upíimɑ kɛfɑ tɛnɛ. Li we rɛ Upíimɑ kɛcɑ́ɑ́ icélɑɑ iyɛ̃ nɛ u lonnɛ ńsɔnɛ.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pɔɔli nɛ upisencɔ ɑpi Pɑfoosi-i kúninɔi loni ɑpí nɛ Pɑmfilii kɛtẽ-pɔ Pɛriki kuyu sĩ. Yohɑni uu kei pi yɑ́ uu Yerusɑlɛm pɛlɛ.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi pɔ́ɔ pikɛtɛ́ kei yisi ɑpi sɔ́nɛ ɑpi Pisitii kɛtẽ-pɔ Antiyɔɔsi kuyu sĩ. Api kɛwéntɛyɑɑ tuŋɛ́ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee-i lompɔ ɑpí tonɛ.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Unyinɛ uu isé ɑtɛlɛ́ nɛ ɑntepuyɛ ɑkɔ́ pisoi inipɛɛ-i kɛ́ɛ́ni. Kuu pikɛ́ɛ̃ ḿ mɑsí, kuyómɛyɑ́hɑɑlee piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi kɛ́mɛɛ tum ɑpí hɑ pi mɑɑ rɛ: Pimɑ́rɛcɔ, nɔn nnyinɛ m mɑ́ nɔkɛ́ nɛ pisoi ikɑri rikpɑ́sɛ, nɔ́ fe ɑni nkpéni símisi.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Kei kɛ Pɔɔli uu yisi uu kunípɛ síkɑ uu pisoi sɛ́ɛ́sɛ uu rɛ: Nɔ̃́ Isirɑyɛɛli pikɔ́ nɛ nɔ́ pitɔ́rɔɔ mpí nɔ́ɔ Uléécɑɑ n wuru, ɑni kutu ricɔ ɑni kóm!
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Isirɑyɛɛli Uleecɑɑ yɛ pɛɛ pirɔ́kpurɛ wɛ́ɛlɛ, uu tíyɛsɛ ɑpi kulúi wɑi, pɛɛ́ uyɛ-i kɑpí pɛɛ Esipiti kɛteni-i ilɑ́si n tṹ. Uu pɛɛ́ nɛ unnɑŋɛ kei pi yukusɛ.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Uu kucɛsi kóimɑ-i pikɛcɑ́ɑ́ pɑí iŋmɛ̃ ɑfɛɛnɑ.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Uu limɛmɑ́ɑ́ mpuri nsɛɛi Kɑnɑɑ kɛteni-i kópu uu nsitẽ cɑ́pinɛ uu upisoi pɑ rɛ pikɛ́ n te.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Ai lɛ̃ n we ɑí nɛ tulu iŋmɛ̃ pílɛ pílɛ mɛnɑ nɛ iŋmɛ̃ kuwóó kumúŋɛ́. Uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pikpéenwɑi pi hɛ, ɑi kpísi ɑí hɑ nɛ ɑntepu Sɑmuyɛɛli ituŋɛ tulu.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, ɑpi Uléécɑɑ pisɛ rɛ ukɛ́ uyɔ́ɔpi pi tĩ. Kei kuu pɛɛ Pɛnyɑmɛɛ kumɑrɛ ukɔ́, Kiisi uŋmɑ́nɛ Sɑuuli iyɔ́ɔpi tonsɛ iŋmɛ̃ ɑfɛɛnɑ.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Kuu Sɑuuli iyɔ́ɔpi n lɑpilɛ, uu Yesee uŋmɑ́nɛ Tɑfiti i pɑ uu rɛ:
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 — ausente —
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 — ausente —
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 — ausente —
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Pɔɔli uu kɔ kpɑ́ rɛ: Pimɑ́rɛcɔ, ntɔ́nɛ́í kɛ Uléécɑɑ uu nsímɛ́ mmú pɑ́lɛ̃ ukɛ́ nɛ rɔ́ yóriyɛ, nɔ̃́ Apirɑhɑm sipirɛ̃ nɛ nɔ́ pitɔ́rɔɔ mpí nɔ́ɔ nní Uléécɑɑ n wuru.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Mɛsei kɛ Yerusɑlɛm pikɔ́ nɛ pipiyɔɔpi ɑpi Yeesu yɛ̀, ɑ́pi kɔ ɑntepuyɛ nsímɛ́ kɑpi ḿpɑ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛ́ye n kɛ́ɛ́ni riyíkí kṍ. Amɑ́ kɑpi Yeesu ń kpu, lɛlɛɛ nsímɛ́ mmɛ̃ kɛ́mɛɛ ń we kɑpi lɛ̃ wɑ.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Ápi kɔ ńkɑ yɛ̃, mmɛ̃ nnyɑ kɑpi yɛ́ u ń kpu, ɑmɑ́ pi pɛɛ Pilɑti pisɛ rɛ ukɛ́ u kpu.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Lɛ̃ kɑi Nléécɑɑsimɛ́ kɛ́mɛɛ Yeesu kɛcɑ́ɑ́ n wɔ́lɑɑlɛ̃ kɑpi lɛ̃ wɑ. Api pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ u súisɛ ɑpi u kpísi ɑpi nhórɛ-i wɑi.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Amɑ́ Uléécɑɑ uu pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ u yukusɛ.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Pɛpɛɛ hɑ́i Kɑlilee-pɔ u n sɑ́rũ ɑpí nɛ Yerusɑlɛm sĩ kuu siyɑ́ɑ kulúi umɛcirɛ nyísɛ. Pɛpɛɛ kɔ nɛni nní upiseérɑkɔɔ́ Isirɑyɛɛli pikɔ́ inipɛɛ-i.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Nsímɛ́ Kɛcirɛ mmú kɛ Uléécɑɑ uú pɛɛ yekei rɛ u yɛ́ pirɔ́kpurɛ pɑ. Mmɛ̃ kɑrí nɛ nɔ́ kɑ.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Mmɛ̃ kuu nní nkpéni tɔ̃́ pipipirɛ̃ wɑ. Li we rɛ u Yeesu nkpɔ kɛ́mɛɛ yukusɛlɛ yɑrɛ kɑi Ipɑkɑrɛ Siyomɛ ritɛlɛ́ lírũ kɛ́mɛɛ n wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ:
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Uléécɑɑ yɛ pɛɛ mɛkɛɛ-mɛ mɑɑ rɛ u yɛ́ pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ u yukusɛ úu kɑpɛ nɛ píkɑi n fɔ́ni nnyɑ. Lɛ̃ kuu Tɑfiti mɑɑ rɛ: Nɛ́ lisɔnɛ kɛcirɛ lɛɛ ɑ́i n fɔ́nunɛ nɔ́ pɑ. Tinɔ́ɔ sɔnɛ kɑḿ pɛɛ Tɑfiti n yekei yɛ tɛ̃.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 — ausente —
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Tɑfiti uyɛ̃ yɛ pɛɛ uisoi kɛ́mɛɛ Uléécɑɑ mɛlɑ wɑlɛ. Kuu n kpu, ɑpi upisɑɑyɑhɑ kɛ́mɛɛ u kulɛsi uu fɔ́nu.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Amɑ́ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ n yukusɛ úu fɔni.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Pimɑ́rɛcɔ, li tu rɛ ɑni ńsɔnɛ kõ tɛ uyɛɛ tíyɛsɛ kɑpí nɛ nɛni ɑkópɛ pisɑ́rɛi nsímɛ́ nɔ́ símisi.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Uyɛɛ tíyɛsɛ kɛ úye uu yɛ un nɛ kɛfɑ u n tɛnɛ, Uléécɑɑ uu liute ɑkópɛ u sɑ́rɛi. Moisi isé íi fe ikɛ́ usoi ɑkópɛ sɑ́rɛi.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Lɛ̃ nnyɑ, ɑni nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ, ɑ́ni kɑpɛ tíyɛ lɛ̃ kɛ ɑntepuyɛ ɑpi piɑtɛlɛ́-i n wɔ́i likɛ́ nɔ́ wɑ. Lɛlɛɛ rɛ:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 — ausente —
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 — ausente —
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 — ausente —
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Kɑi kɛwéntɛyɑɑ kɛcɔ kɛ̃ n tu, li wɑ yɑrɛ Antiyɔɔsi kuyu pisoi nnɛ́í pɛɛ cɑ́pinɛ pikɛ́ Nléécɑɑsimɛ́ kṍ.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Kɛ Pisuifi ɑpi riwúí tɛ̃ n yɛ̃́, pikɛfɑ ɑkɛ tóósi ɑpi pɛɛ lɛ̃ kɛ Pɔɔli uu n símisi n kɛsu pin kɔ u lɑ́misi.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kɛ́yu kpɑ̃́iisɛ ɑpi pi símisi rɛ: Nɔ̃́ kɑí nɛ sɑ́ rɛ Nléécɑɑsimɛ́ nkɛ́ mɛfoí tu kɛlenɛ. Kɑni nní n n kɛ́su nɔn kɔ nɔ́mɛnɛ́círɛ nɛ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ lómiisɛ nnyɑ, tɔ́ mɛsɛ nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́-mɛ̃ m pɛlɛ.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Lɛ̃ kɛ Upíimɑ uu rɔ́ n forii rɛ tɔkɛ́ wɑ yɛ nní:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Kɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ ɑpi ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ n kṍ, ɑi pi lɑrisi ɑpi Upíimɑ nsímɛ́ pɑkɑrɛ. Pɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uú nɛ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ n sée, ɑpí nɛ Yeesu kɛfɑ tɛnɛ.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Upíimɑ nsímɛ́ yɛ pɛɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛtẽ kɛ̃ nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ kɔ́ɔ́núlɛnlɛ.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Amɑ́ Pisuifi ɑpi pinɔ́si yukɔɔ́ pɛɛ Uléécɑɑ n yɑ́ɑ́si nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ tɑ́lɑɑnkɛɛ ɑpi yisi ɑpi Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi piwéékusɛ kɑ́pɑ́ɑ́, ɑpi pikɛteni-i pi lɑkɑsɛ.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi yisi ɑpí hɑ kuyu ripoo-pɔ pinnɑtɑɑi péi-péi ɑpi pikuwɛ́ɛ́-mɛ̃ yɑɑpɔ, ɑi wɑi rɛ piɑkópɛ ɑkɛ́ nɛ pi risɛ́ɛ́. Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi yɑ́ ɑpi Ikoniyɔm kuyu-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Nfɑ́ɑsɔnɛ nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ pɔ́ɔn pɛɛ Yeesu pipirɛtiki pɛɛ Antiyɔɔsi-i ń we yipɑɑlɛ̃ ńsɔnɛ.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.