Mateus 27
Owane Sitewi lo Peri Teꞌe Naneiyei Heꞌi (SNY) vs AAI
1 Sosu a'i pe nowe esi mitaiyeye henerai su, Owane Sitewi lo wesi lu owane werese, ya'ariyei lu tamo wesi papu Jisas ne te'e tiyatiyei ne ta'uwerai. Lowe Jisas aine tera'eyei ne toteye.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Sosu lowe Jisas ereti wafei se ti tawesiyewe, awei meni owane, iyape Pailat, ma'e heneti.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Meni ape Judas Jisas lo etiyei siyeye su, le marepi orese a'i teriteteye. Serai le ma'aru tau meni ta werese ereti hesi werese au heseyei lu owane ya'ariyei lu owane ma'e si tame aiti. Judas Jisas Owane Sitewi lo wesi lu owane ma'e heneti.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Le lowe ma'e eiye, “Ane Owane Sitewi ma'e yo seni luwaru a'i irowe. Meni ape yo seni werese lo wara'i a'i ne.” Ahowa, lowe le ma'e itiya'u eiye, “Etiri ape ne irowe ape, ne lai marepi no umasi tepa'asiye. Nomo ne ma'e yo seni ape irowei ne te'eye. Marepi nomo lo yahowa'i totesiya. Etiri ape ne ewiteyei no a'i lai.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Judas peri lowe lo wanuwe su, le ma'aru werese fiyafe ma'e ani fu arowewe, wesi nowe ma'e fi. Nowe me'iye su, Judas lai wafei se pere'i topo lo sahe ti tawesiyewe, me nei sahe heri tera'eye. [Ap 1:18-19; Mt 26:14-15]
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Judas ta'uwe wesi nowe ma'e fi su, Owane Sitewi lo wesi lu owane ma'aru werese ani ta'uwe fuwe. Sosu lowe apou eiye, “Nomo ma'aru eite Owane Sitewi lo wesi lo pa'are papu au furowata. Ma'aru eite nomo meni ta lo temeniyeyei ape, ete tepa'asiye. Ma'aru eito eite nomo Owane Sitewi ma'e siye ma'aru pa'are papu au furowata.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Serai lowe peri ta te'e tiyatiteye. Te'e tepa'asiye su, lowe ma'aru ape ta'aneyei awei ta eteye. Ta'aneyei awei ape meni topo peperi pa'are ta'aneteye ape. Piyene lowe awei tewi ape eteye awere? Lowe lu taune pani eyeri ma'e fai ape, temeniyeyei su, lowe tahe pa'are lowe lo fisiye yo ma'e funarirowa.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Serai lowe awei tewi ape eteye su, lowe iyape tere'e au papowe, “Fisa'i lo Awei Tewi.” Iyape ape mi mi werese ironamitorowa.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 — ausente —
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 — ausente —
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Sosu a'i pe Owane Sitewi lo wesi lu owane lai Jisas awei meni owane tutawe ma'e au teiyei ne heneti. Meni owane ape Jisas ma'e peri ta ei toweriye. Le apou ei toweriye, “Ne Juda lo meni owane tutawe awere?” Jisas le ma'e itiya'u eiye, “Ei! Ne peri wiyeme a'i au te'eye.”
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Sosu au heseyei lu owane tamo awei lu owane tamo peri luwaru a'i Jisas ma'e au te'eteye. Ahowa, Jisas peri ta itiya'u te'e ta'ame. [Ais 53:7]
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Sosu Pailat le ma'e eiye, “Ne lowe lo peri werese wanu ta'ame awere? Lowe etiri luwaru a'i tomu ne'ese ne ma'e au fu te'eteye.”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Ahowa, Jisas peri werese lowe lo itiya'u te'e ta'ame. Serai Pailat Jisas ne hepene se su'ariye.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Ta'uwe hereiyei iyape Pasova, iyu menei weriyei weriyei sahe awei meni owane lai meni ta, kalabus wesi sahe iroteye ape, nowe ma'e hene arosairowa. Meni ape Israel lo lu taune lai ariariyerowa.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Meni luwaru a'i ta kalabus wesi papu ironamiteye, iyape Barabas. Meni ape yo seni luwaru a'i ironamiteye.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Serai lu taune tomu ne'ese meni Pailat ma'e ta'uwerai. Sosu le lowe ma'e apou ei toweriye. “Ane meni ta'i, kalabus wesi papu iroteye ape, nowe ma'e henerowa. Fene eiwerai ane nowe ma'e fa henerowa awere? Fene eiwerou totesiya awere? Ane meni Barabas nowe ma'e henerowa awere? Jisas nowe ma'e henerowa awere? Meni ape Jisas Owane Sitewi lai hi awei ma'e eimawe arosai.”
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Awei meni owane ape peri ape au te'eye su, le apou toteye. “Juda lo lu tewi ape Jisas ma'e marepi luwaru a'i totenamiteye. Lowe le ne marepi afofo a'i totenamisiya. Serene lowe lai Jisas ane ma'e etiyei ne henetai.” [Jo 11:47-48; 12:19]
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Awei meni owane ape etiyei lo me to'u onuteye su, tani lo le ma'e peri ta le ma'e apou te'esai, “Meni ape wara'i wisere a'i tene! Ne etiri luwaru a'i ta le ma'e owe ape irore! Liyewe pasi ane le ne suwou ta siyeye. Ane marepi orese erasi a'i teriteteye.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Ahowa, au heseyei lu owane tamo, awei ya'ariyei lu tamo, lowe lu taune werese ma'e peri kairefi a'i au te'eye, “Fene meni Barabas kalabus wesi nowe ma'e ei ani heneraire! Fene awei meni owane ma'e Jisas aine tera'eyei ne au te'ere.”
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Awei meni owane lowe ma'e itiya'u eiye, “Fene eiwerou a'i lu hesi ape ne totesiya awere? Jisas nowe ma'e ani arosaiyei awere? Barabas ani arosaiyei awere?” Lowe le ma'e itiya'u eiye, “Ne meni Barabas ani arosaire!”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Sosu Pailat lowe ma'e ei toweriye. “Meni Jisas, Owane Sitewi lai eimawe arosai ape, ane le ma'e eiwerou irowei awere?” Lowe le ma'e itiya'u eiye, “Meni eite me tape'i sahe aine tera'ere!”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Sosu Pailat lowe ma'e itiya'u eiye, “Piyene awere? Meni ape yo seni luwaru a'i iro ta'ame.” Ahowa, lu taune werese peri kairefi erasi a'i uteye, “Meni eite me tape'i sahe aine tera'ere.”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Meni ape, Pailat peri lowe lo wanuwe su, le apou toteye. Lu taune ape mo marepi luwaru a'i toteteye. Lowe ai atuwei lo marepi toteye. Serai le sa'i tewi ta ei aniteye. Sa'i tewi ta aitai su, le ereti aiyawe lo sa'i au huwewe, lowe ma'e eiye, “Ereti hesi ano sa'i se au huwe su, ane fene ma'e apou au atuatusiya, ane yo seni luwaru a'i siye ta'ame. Ane le ma'e aine tera'erowata. Fene le ma'e aine tera'ereme su, fene a'i lai le me tape'i sahe aine tera'ere.” [Lo 21:6-9]
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Sosu lu taune werese le ma'e apou uteye. “Ei, nomo meni ape me tape'i sahe aine tera'erowa. Nomo orese a'i eite teriterowa. Eimane nomo lo aiwawe a'i orese a'i eite teriterowa.” [Ap 5:28]
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Sosu Pailat peri lowe lo wanuwe su, le meni Barabas kalabus wesi papu irote ape, nowe ma'e ani arosaiyewe, lu taune ma'e heneti. Sosu mo'o le ai lu tamo Jisas lo me'iyeni ma'e wafei se aineyei ne eimawesawi. Sosu lowe ma'e me tape'i sahe aine tera'eyei ne heneti.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Sosu a'i pe awei meni owane lo ai lu tamo Jisas ta'uweyei wesi erasi papu hene wiye. Lowe ai lu werese Jisas ma'e ei ta'uwerai.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Sosu lowe ipari tahe werese lo ani erauwewe, sosu lowe ipari tahe lo'u a'i ape se au ani asiye. [Lu 23:11]
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Lowe wafei tohu ni'ari ape se tuhe wou ani ape'iye ta'aneyewe, Jisas lo mato sahe au ti atati asi arowe. Lowe me epi ta ereti sa'onare eyate feni lo se au aniteye. Lowe le ma'e lowe uporo ape'i onuwewe, lowe le ma'e peri ta apou te'e naruteye. Lowe apou te'eye, “Siyere! Juda lo meni owane tutawe.”
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Lowe pisa'i le ma'e sene'iye. Lowe me epi lo aniyewe, mato lo ma'e aineye. [Ais 50:6]
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Lowe le ma'e peri te'e naru tepa'asiye su, lowe ipari tahe lo'u a'i le ani asiteye ape si tame au ani erauwewe, sosu ipari tahe lo, tu tame ani asiye ape, le ma'e si tame au ani asiye. Lowe ta'uwe wesi nowe ma'e me tape'i aine tera'e ti tawesiyei ne heneti.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Sosu a'i pe lowe ta'uwe wesi erasi nowe ma'e heneye su, lowe meni ta iyape Saimon omo Sairini ma'e fai ape, lowe meni ape ma'e eiye, “Ne Jisas lo me tape'i omo hire ma'e sute yanere!”
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Lowe omo ta iyape Golgota Jisas hene yaneye. Omo ape lo peri sitewi apou ne. “Mato Pa'are lo Omo.”
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Sosu lowe Jisas ma'e wain sa'i horuse luwaru a'i ape Jisas au aye. Ahowa, Jisas sa'i tewi a'i asiyei irowewe, sosu sa'i ape a ta'ame. [Sng 69:21]
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Sosu lowe Jisas me tape'i sahe aine tera'e ti tawesi heriye su, lowe tapiye tamo ipari tahe lo aniyei ne ani fu arosawi. Tapiye ape mo ai lu ta ipari tahe lo aniyei ne ariariyeye. Serai ai lu ape tapiye ariariyeye ape, le lai Jisas lo ipari tahe anirowa. [Sng 22:18]
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Sosu lowe pa'eye tepa'asiye su, lowe senarepe sahe onuwewe, le ma'e siye ninaweteye.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Sosu lowe metei sahe apou leseye,
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Nowe ape se ta'arei lu hesi Jisas mase me tape'i sahe aine ti tawesiye. Ta'arei meni ta Jisas lo eyate feni ma'e au ti tawesiye. Ta'arei meni tere'e ta opi feni ma'e au ti tawesiye. [Ais 53:12]
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Sosu a'i ape lu tamo Jisas ma'e atahe a'i teiteye su, lowe peri luwaru a'i le ma'e au te'e naruwe. Lowe le se niyeyeiteye. [Sng 22:7; 109:25]
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 Lowe le ma'e eiye, “Ne tu apou eiye, ‘Ane Owane Sitewi lo wesi tutawe aine tapeti fiyariyei. Sosu nowe hesi heta ane si tame ta'anerowa.’ Ne iyape no ei ani aroweye. Serai ne Owane Sitewi lo meni eime su, ne fara'u topo ne au si anire! Ne me tape'i hire saro arunatirowawe, hi eito itora!” [Mt 26:61; Jo 2:19]
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Owane Sitewi lo wesi lu owane tamo, Owane Sitewi lo peri ani so'oruwe siye lu tamo, lowe aiwawe a'i Jisas ma'e peri luwaru a'i te'e naru niyeyeiteye. Lowe le ne eiye,
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Meni ape lu taune tere'e tamo ma'e si tame au hene aniteye. Ahowa, le topo a'i lai si anirowata. Le Juda lo meni owane tutawe pefine su, le fara'u me tape'i hire arunatirowawe, hi awei ma'e itorairowa. Le hi awei ma'e itoraiyei su, nomo fara'u le ne a'i tote tawesinamirowa.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Meni ape Owane Sitewi pefine a'i ne tote tawesiyei su, sosu Owane Sitewi le ne marepi erasi a'i totenamisiya su, Owane Sitewi le ma'e au ferafereirowa. Meni ape topo le ne apou eiye, ‘Ane a'i lai Owane Sitewi lo meni eime pefine a'i ne!’” [Sng 22:8]
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Ta'arei lu hesi me tape'i sahe le mase ti tawesiteye ape, lowesi le ma'e au te'e naru niyeyeiteye.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Sosu a'i pe poweiye ponei se nowe pasi a'i ito henerai, awei pani werese napetuwe. Sosu poweiye neriwei aiwawe a'i se pasi po'uteye. Nowe neriwei aiwawe a'i poweiye si tame tewi mitaiye fiyarirai.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Sosu nowe neriwei (3 klok) Jisas peri kairefi erasi a'i apou uteye,
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Sosu lu tamo me tape'i atahe sahe teiteye ape peri lo ape wanuwe su, lowe apou te'eye, “Meni Elaija ute anisiya awere?”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Sosu meni ta witane a'i se ipari tahe aniyewe, me pite ta pihatu sahe ipari tahe ape tiye su, Jisas ma'e wain sa'i luwaru a'i ape au aye. [Sng 69:21]
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Ahowa, lu tere'e tamo apou eiye, “Weiya! Aru! Nomo pei siyere! Meni Elaija lai meni ape fara'u si tame hene anirowa awere? Piyete awere? Nomo pei ninawere!”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Sosu Jisas peri kairefi erasi a'i tame uteye. Sosu hepene lo fi. Le temeniyeye.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Ipari tahe erasi a'i Owane Sitewi lo wesi tutawe, papu hire heriteye ape, hire ma'e ani erauwiye. Owane Sitewi lai ipari tahe ape hire ma'e ponei ani tou apeti itorai. Auwe erasi a'i awei pani werese tei auseriyeye. Tapiye erasi a'i tamo aine erauwiye. [Kis 26:31-33; Hi 10:19-20]
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Fisiye yo werese toso tepa'asiye. Lu taune tomu ne'ese, Owane Sitewi lo yo umasinamiteye ape, tu temeniyeye ape, Owane Sitewi lai lowe fisiye yo sahe si tame au norohuwe sineye.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Nowe me'iye se Owane Sitewi lo kairefi se Jisas fisiye sahe si tame au norohuwe sineye su, lu taune ape mo Owane Sitewi lo omo wara'i a'i wiri. Lu taune tomu ne'ese lowe siyeye.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Sosu ai lu lo meni owane, ai lu tamo le mase iroteye ape, lowe Jisas au tei siyeteye ape, lowe auwe lo etiri werese auwe erasi tei auseriyeyei erasi teriteyei siyeteye. Lowe marepi atoweiye erasi a'i toteye. Lowe apou eiye, “Wanure! Wiyeme a'i, meni ape Owane Sitewi lo meni eime tene!”
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Taune tomu ne'ese Jisas lo me tape'i eyeri sahe tei ninaweteye. Lowe tu pani Galili sahe Jisas mase iroteyewe, le ma'e au noweinoweiteye. [Lu 8:2-3]
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Menitani ta iyape Maria, omo pani Makdala ma'e fai. Menitani tere'e ta iyape Maria. Menitani ape Jems, Josep lo mai. Sosu menitani tere'e ta, Jems, Jon lo mai, Sebedi lo eimane hesi.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Nowe neriwei pasi se meni ta ma'aru tomu ne'ese iroteye ape, iyape Josep, omo Arimatea ma'e fai. Le tu naifa Jisas lo peri tote tawesi umasinamiteye.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Le Pailat, awei meni owane, ma'e ei toweriyei ne henerai. Le apou ei toweriyei, “Ane fara'u Jisas lo tahe pa'are ani itorairowawe, fisiye yo papu ma'e furowa awere?” Sosu Pailat ai lu lo ma'e eiye, “Ne Jisas lo tahe pa'are ape ani itorowawe, Josep ma'e aure!” [Lo 21:22-23]
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Sosu Josep lai Jisas lo tahe pa'are aniye. Sosu le ipari tahe aseyaro a'i aniyewe, tahe pa'are lo sahe au napetu ti tawesiye.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Le Jisas lo tahe pa'are au napetu ti tawesi tepa'asiye su, le fisiye yo he'i a'i topo lo papu ma'e fuwe. Fisiye yo ape tapiye erasi a'i papu horuseye. Jisas lo tahe pa'are fisiye yo papu ma'e fuwe su, le tapiye erasi ta fisiye yo hire au onu tawesiye. Le tapiye erasi fisiye yo hire noweri onuwe su, le wesi topo lo ma'e fi. [Ais 53:9]
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Sosu taune hesi iyape Maria omo Makdala ma'e fai ape, sosu Maria tere'e lowesi fisiye atahe a'i yo sahe onuteye.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Sosu a'i pe nowe mo'o se ta'uwe hereiyei lo etiri ta'uwe tepa'asiye su, au heseyei lu owane tamo, Farisi lu tamo, lowe awei meni owane tutawe Pailat ma'e ta'uwerai.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Lowe le ma'e eiye, “Meni owane Jisas lai peri wawero te'enamiteye. Nomo peri lo wanuwe. Sosu nomo peri lo ape tote tawesiye. Le sato iroteye su, le apou eiye, ‘Ane temeniyeyei su, nowe hesi heta ane si tame norohuwe sinerowa.’ [Mt 12:40; 16:21; Mk 9:31; 10:33-34; Lu 9:22; 18:31-33; Jo 2:19-21]
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Serai ne ai lu ma'e apou au te'ere, ‘Fene Jisas lo fisiye yo tei siyete.’ Serai lu tamo Jisas lo tahe pa'are ta'arei ani tahe anirowata. Nowe hesi heta i tepa'asiyei su, ai lu werese fara'u wesi towafi lo ma'e irowa. Jisas lo lu disaipel lai tahe pa'are lo ta'arei ani tahe aniyei su, lowe lu taune werese ma'e apou eiyei, ‘Jisas si tame norohuwe sineye.’ Lowe lu taune ma'e au te'e fiyariyei su, peri wawero ape lai peri wawero tere'e ape ani fu ararorowa.”
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Sosu Pailat lowe ma'e itiya'u eiye, “Ane ai lu tamo fene ma'e auwei. Fene ire! Ai lu werese fisiye yo ma'e henetire! Lowe fara'u fisiye yo ape sahe tei siyeterowa. Fene fisiye yo ape au kairefiyere!”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Sosu lowe ai lu ape mo fisiye yo ma'e tei siyeyei ne heneti. Lowe fisiye yo sahe wafei tepi ani ti tawesirowawe, owe meni ta wafei ape owe ape ani eraure. Sosu lowe fisiye arunatiyewe, omo towafi lowe lo fi.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.