Mateus 26
Owane Sitewi lo Peri Teꞌe Naneiyei Heꞌi (SNY) vs AAI
1 Sosu a'i pe Jisas peri lo au te'e tepa'asiye su, le lu disaipel lo ma'e apou eiye,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Wanure! Nowe mi hesi i tepa'asiyei su, Juda lo ta'uwe hereiyei tutawe iyape Pasova henerairowa. Nowe ape se lu tamo lai ane, meni hire ma'e itorai ape, kalabus wesi ma'e etiyei ne henetirowa. Lowe ane me tape'i sahe ti tawesirowawe, sosu aine tera'erowa.” [Kis 12:1-27; Mt 20:18]
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Sosu a'i pe au heseyei lu owane erasi a'i, ya'ariyei lu tamo, lowe au heseyei meni owane tutawe lo wesi au te'e tiyatiyei ne ta'uwerai. Meni ape lo iyape Kaiafas.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Lowe werese ta'uwerai su, lowe peri te'e tiyatiyei ne onuwe. Lowe Jisas ne te'e arearerowawe, ereti lowe lo wafei se ti tawesirowa. Sosu lowe fara'u aine tera'erowa.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Lowe apou te'e tiyatiteye, “Nomo ta'uwe hereiyei nomo lo le ereti wafei se ti tawesirowata. Ahowa, nomo le anite tawesiyei su, lu taune werese ai marepi nomo ne toterowa. Serai lowe nomo ma'e ai atu tiyatirowa.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Sosu a'i pe Jisas omo Betani sahe onuteye. Le Saimon lo wesi papu wi onuteye. Jisas tu naifa Saimon lo enite kairefi a'i au ta'ane niyemaiyeye.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Jisas Saimon lo wesi metei sahe onuteye su, menitani ta tapiye pa'are ta aniyewe, heneri sa'i wisere a'i ape Jisas lo mato hire au ani terosowe. Menitani ape heneri sa'i ape ma'aru tomu ne'ese eteye. [Lu 7:37-38]
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Ahowa, lu disaipel lo menitani ape siyeye su, lowe ai marepi menitani ma'e toteye. Lowe apou eiye, “Piyene sa'i heneri wisere a'i au ani terosowe awere? Yo seni ape luwaru a'i tene!
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Nomo fara'u sa'i ape etiri wesi ma'e fu irorowawe, ma'aru tomu ne'ese anirowa. Ma'aru ape lu tamo ma'aru ariye a'i ape aurowa.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Ahowa, Jisas lu disaipel lo peri wanuwe su, le lowe ma'e eiye, “Fene piyene menitani ape ne marepi luwaru a'i totesiya awere? Menitani ape ane ma'e wiyawi wisere a'i ta'ane tepa'asiye.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Fene mi mi werese lu taune ma'aru ariye a'i ne totesiya. Ahowa, ane fene mase nowe oso a'i se irorowa. Nowe me'iye su, ane fene aru po'utenatirowa. [Lo 15:11]
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Menitani ape sa'i heneri wisere a'i mato hire ano au ani terosowe su, le tahe pa'are ano fisiye yo sahe ta'uwe naneiye.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Ane fene ma'e peri pefine a'i eisiya! Wanure! Omo omo werese sahe peri ano au te'e fiyarirowa su, lu taune werese menitani lo wiyawi ape marepi tote anite tawesirowa. Lowe menitani ape tote i'anerowata.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Sosu a'i pe Jisas lo meni disaipel ta iyape Judas Iskariot, le Jisas arunatiyewe, Owane Sitewi lo wesi lu owane ma'e peri ta au te'eyei ne fi.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Le Owane Sitewi lo wesi lu owane ma'e heneri su, le lowe ma'e ei toweriye, “Ane meni Jisas fene ma'e henetirowa su, piye etiri ma'aru tamo ane ma'e aurowa awere?” Owane Sitewi lo wesi lu owane peri lo wanuwe su, lowe ma'aru tewi tamo au heseye, lowe ma'aru tau meni ta werese ereti hesi werese le ma'e au heseye. [Sek 11:12; Jo 11:57]
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Serai meni ape lai yo ta Jisas lowe ma'e henetiyei ne nehiteye. Le Jisas areareyei ne toteye.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Sosu a'i pe ta'uwe hereiyei, Pasova, lo nowe tutawe henerai su, Jisas lo lu feni le ma'e te'e toweriyei ne fai. “Ta'uwe hereiyei, Pasova, tutawe ape nomo eiwerou ma'e ene ayei awere? Nomo etiri werese au ta'uwe naneiyei.” [Kis 12:14-20]
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Sosu Jisas lowe ma'e itiya'u eiye, “Fene omo eire ma'e ire. Fene meni ta siyeyei. Le ma'e eire! ‘Atuatu siye meni ne ma'e eisiya. Nowe ape ane temeniyeyei ape ataheyeyei ne henerairowa. Ane lu feni ano mase ta'uwe hereiyei, Pasova, ape wesi no sahe ene ayei.’”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Sosu lu disaipel lo omo ape ma'e fi. Jisas lo peri umasiteye. Lowe ta'uwe hereiyei, Pasova, lo etiri werese au ta'uwe naneiye.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Sosu a'i pe nowe neriwei pasi su Jisas lu feni werese lo mase metei sahe ene ayei ne onuteye.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Lowe ene ateye su, Jisas lowe ma'e apou eiye, “Ane peri wiyeme a'i fene ma'e eisiya. Wanure! Meni ta'i fene mase irosiya ape, le ane lu owane tamo ma'e etiyei ne henetirowa.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Lu disaipel lo Jisas lo peri wanuwe su, lowe werese marepi orese a'i toteteye. Lowe ta'i ta'i a'i lai le ma'e apou ei toweriye. “Meni owane, Eiwerai awere? Ane se ta'ama awere?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Sosu Jisas lowe ma'e itiya'u apou eiye, “Meni ape ane mase ayei fi wisere siye auwe papu iroteye ape, ani teinamiyewe, meni ape lai ane lu owane ma'e henetirowa. [Sng 41:9]
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Owane Sitewi lo peri ane ne apou te'esiya, ‘Meni ape hire ma'e itorai ape, le temeniyerowa. Ahowa! Meni ape lai le lu owane ma'e henetirowa ape, meni ape weiyai! Meni ape lo mai le autei ta'ame su, etiri wisere a'i tene. Piyene etiri ape wisere a'i awere? Mai lo auteiye su, marepi lirewawe luwaru a'i papu le ma'e henerairowa.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Sosu meni ape, iyape Judas, le Jisas ne lu owane ma'e au te'e ariariyeye ape, le Jisas ma'e ei toweriye. “Atuatu siye meni. Pefine, ane lai awere?” Sosu Jisas le ma'e itiya'u eiye, “Ne lai peri wiyeme a'i au te'e tepa'asiye.”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Sosu a'i pe lowe ene ateye su, Jisas lai nau ta'ase ereti se aniteyewe, Owane Sitewi ma'e au te'e wisereyeteye. Sosu le nau ta'ase tewi pa tewi ani topotowewe, lu disaipel lo ma'e au noneye. Le lowe ma'e apou eiye, “Fene nau ta'ase ape ani ene. Nau ta'ase ape tahe pa'are ano wou a'i ne.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Lowe nau ta'ase ene a tepa'asiye su, le wain sa'i pa'are ereti aniteyewe, Owane Sitewi ma'e au te'e wisereyeye. Le wain sa'i pa'are lu disaipel lo ape ma'e au noneye. Le apou eiye, “Fene werese wain sa'i ape ene are.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Wain sa'i ape fisa'i ano wou a'i ne. Owane Sitewi lai peri he'i ariariye irowe. Lowe tahe ano aine tewi narowa. Fisa'i ano nowe ma'e tepi'o teroso arosairowa. Fisa'i ano lai yo seni luwaru a'i ape mo au ani sasari tepa'asiyei. Owane Sitewi tai ano, fisa'i ano siyeyei su, le yo seni luwaru a'i ape tote i'ane tepa'asiyei. [Kis 24:8; Jer 31:31-34; Sek 9:11; 1 Ko 10:16]
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Ahowa, ane fene ma'e peri ta eisiya. Ane wain sa'i ape a tepa'asiyei su, ane wain sa'i tere'e tame arowata. Ahowa, nowe ye'ewi su, ane hi awei ma'e si tame itorairowa su, ane fene mase fara'u wain sa'i tere'e arowa. Nowe ape se ane Tai ano lo lu tewi werese au noweinoweirowa.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Sosu a'i pe lowe Owane Sitewi lo omoyawi ahi ta irowe su, lowe wesi ape arunatiyewe, Omo Oliv hire ma'e yaneye. [Lu 22:39; Jo 18:1]
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Sosu a'i pe Jisas lowe ma'e eiye, “Wanure! Nowe pasi eite se lu owane lai ane ereti aniteye su, fene werese ane ne me'iyeni ma'e atati arunatirowa. Owane Sitewi lo peri tu naifa weriyei apou te'eye,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Ahowa! Ane si tame sinerowa su, ane omo pani Galili ma'e tu irowa. Yaro ahe ane fene tame siyerowa.” [Mt 28:7,16]
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Ahowa, Pita le ma'e itiya'u eiye, “Wanure! Lu feni tere'e no lowe ne ne me'iyeni ma'e atati arunatirowa su, ane lai mi mi werese ne ne me'iyeni ma'e atati arunatirowata.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Sosu Jisas le ma'e eiye, “Ane peri wiyeme a'i ne ma'e eisiya. Wanure! Pasi eite se ne nowe hesi heta ane ne me'iyeni ma'e atati arunatirowa. Ne yo seni iro tepa'asirowa su, ne irowe kakaruk aite peri uterowa ape, wanurowa.” [Mt 26:69-75]
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Pita le ma'e itiya'u eiye, “Ahowa! Ane ne ne au temeniyerowa. Ane mi mi weriyei ne ne me'iyeni ma'e atati arunatirowata.” Lu disaipel lo ape werese peri aiwawe a'i le ma'e au te'eye.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Sosu a'i pe Jisas lu disaipel lo mase awei Getsemani ma'e henerai. Sosu Jisas lu feni lo ma'e apou eiye, “Fene saro ahe onure. Ane hire yaro ma'e Owane Sitewi se au te'e tiyatiyei ne irowa.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Sosu Pita, Sebedi lo eimane hesi, iyape Jems, Jon, Jisas lai lowe hene yaneye. Jisas marepi orese erasi a'i teriteye. Le fofowei erasi lirewawe papu teriteye.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Sosu Jisas lowe ma'e eiye, “Marepi lirewawe ano orese a'i irosiya. Ane apou toteye. Ane orese a'i ape suterowata. Ane tote temeniyereme. Fene sato onuwewe, etiri siye noweinowei etire. Owane Sitewi ma'e ane ne au ferafereiyei ne te'e towerire.” [Jo 12:27]
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Sosu le lowe arunatiyewe, omo hire oso a'i yaneye. Le lowe lo ape'i onuwewe, ereme se awei ma'e winetaiteye. Sosu Owane Sitewi ma'e ei toweriye. “Tai ano, marepi ano orese a'i ne. Ane temeniye wou ta'ama. Ne yo tere'e fara'u siye nehire. Ahowa, ane lai marepi ano awera'iyenatirowa. Ane lai marepi no umasirowawe, peri no umasirowa.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Nowe oso a'i su, le si tame itorai. Lu feni hesi heta lo nihe howeiteye. Sosu le Pita ma'e eiye, “Fene nowe tewi ta'i a'i ane aiwawe a'i tei ninaweteye awere?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Fene etiri werese tei siye etinamire. Owane Sitewi ma'e au te'ere. Serai fene yo seni luwaru a'i irowei ne toterowata. Yo aseyaro ne hepene fene lo marepi kairefi a'i tote umasisiya. Ahowa, tahe pa'are fene lo yo luwaru a'i umasiyei ne totenamisiya.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Sosu Jisas lowe hesi heta arunatiyewe, omo hire ma'e si tame yaneye. Le aite lo ma'e au te'e tiyatiyei ne fi. Le apou eiye. “Tai ano, ane fara'u marepi orese a'i ape awera'iyenatiyei awere? Ahowa, ane marepi no umasirowa.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Jisas peri te'e tepa'asiye su, le si tame itorai. Le lu feni hesi heta aiwawe a'i nihe howeiteyei siyeye. Nihe lowe lo orese a'i ne.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Sosu Jisas lowe arunatiyewe, omo hire ma'e si tame yaneye. Le aite lo ma'e peri aiwawe a'i au te'eteye. “Tai ano, ane fara'u wiyawi no ne ane ma'e auwe ape, awera'iyenatirowa awere? Ahowa, ane marepi ano ani fu ararorowa. Ane marepi no umasirowa.”
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Sosu le aite lo peri te'e tepa'asiye su, le lu disaipel lo ma'e si tame itorai. Le lowe ma'e eiye, “Fene nihe howeisiya awere? Fene tahe fetane a'i teritesiya awere? Siyere! Nowe ano ataheyerai tepa'asiye. Meni ape ane lu luwaru a'i ma'e henetiyei.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Fene sinere! Nomo iyei ne! Meni ape ane ai lu owane ma'e henetiyei ape fai.” [Jo 14:31]
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Sosu a'i pe le peri ape te'eye su, siyere! Meni Judas Jisas ma'e henerai. Le lu disaipel lo (12 disaipel) ta'i a'i ne. Au heseyei lu owane lu tamo, lu owane tere'e tamo, lowe lai ai lu tomu ne'ese, lu taune tomu ne'ese Judas mase eimawesawi. Lowe eine inapi, ti, me au aiwawe a'i anitetai.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Sosu meni Judas Jisas henerai su, le yaru ta lowe ma'e ariariyeyei au te'eye. Le apou eiye, “Ane meni ta ya'ore erite wisereyeyei su, fene meni ape ereti lo ma'e anitere.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Sosu Judas Jisas henerai su, le Jisas ma'e eiye, “Atuatu siye meni, Pasi a'i.” Sosu le Jisas ya'ore erite wisereyeye.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Sosu Jisas le ma'e eiye, “Kaiyemo, Ne ane lu owane ma'e henetiyei ne fai. Ne witane se a'i irore.” Sosu ai lu tamo Jisas lo ereti anite tawesirai.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Sosu siyere! Meni ta'i Jisas mase iroteye ape, le ipari mene'e ereti se aniyewe, au heseyei meni owane tutawe lo wiyawi yahowa'i siye meni lo apaniye aine tou la'eye. [Jo 18:26]
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Sosu Jisas le ma'e eiye, “Ne ipari mene'e no ape si tame fure. Lu werese ipari mene'e se ai atu irowei su, lowe lai ipari mene'e se aiwawe a'i temeniyerowa. [Stt 9:6; KTH 13:10]
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Piyene ne yo seni ape irowe awere? Ne apou totere. Ane tai ano ma'e fara'u au pati aniyei ne uterowa. Serai le a'i lai fara'u ipari wisere a'i (ensel) tomu ne'ese lo ane ma'e au ferafereiyei ne eimawe arosairowa.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Wanure! Ane Owane Sitewi lo ipari wisere a'i (ensel) ape ane fa ferafereiyei ne ute aniyei su, Owane Sitewi lo peri, tu naifa leseye ape, pefine henerairowata.”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Sosu Jisas lu werese ape ma'e apou eiye, “Fene ane ne totesiya awere? Ane ta'arei siye meni awere? Fene piyene eine inapi, me au, ipari mene'e aitaisiya awere? Mi mi werese ane Owane Sitewi lo wesi fene lo ma'e au te'e atuatuwei ne onuteye. Ane sato onuteye su, fene ereti ano anite tawesiye ta'ama. [Lu 19:47; 21:37]
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Tu naifa weriyei Owane Sitewi lo peri au te'e siye lu fene ne leseye. Serai yo seni fene lo fene irowe ape, wiyeme henerai tepa'asiye.” Sosu Jisas peri te'e tepa'asiye su, lu feni werese lo Jisas arunatiyewe, atoweiye iteroti.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Sosu a'i pe ai lu werese Jisas lo ereti anite tawesiye ape, lowe meni Kaiafas ma'e heneti. Lu owane tere'e Kaiafas lo wesi ma'e ta'uweyei.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Ahowa, Pita lu werese eyeri ma'e mo'o umasiteye. Lowe Jisas Kaiafas lo wesi papu hene wiye su, Pita Kaiafas lo wesi nowe taire ma'e hene onuri. Ai lu tamo mase onuteye. Le Jisas lo peri etiyei ape siyeyei ne.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Kaiafas lo wesi papu, au heseyei lu owane tamo, lu owane tere'e tamo, wesi papu ta'uweye ape, lowe peri wawero au te'eteye. Lowe Jisas aine tera'eyei ne toteye.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Ahowa, lowe yo seni luwaru a'i nehirowata. Lu tomu ne'ese Jisas ne peri wawero au te'eye. Ahowa, peri werese lowe lo Jisas etirowata. Nowe me'iye su, lu hesi ponei sahe au te'eyei ne teiteye.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Lowesi apou eiye, “Meni ape apou au te'eye. Nomo wanuwe. Le apou eiye, ‘Ane fara'u Owane Sitewi lo wesi tutawe aine tapeti po'uterowa. Sosu nowe hesi heta i tepa'asiyei su, ane Owane Sitewi lo wesi eite si tame ta'anerowa.’” [Jo 2:19-21]
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Sosu Owane Sitewi lo meni owane tutawe sine teiyewe, Jisas ma'e eiye, “Ne lu hesi lo peri wanuwe awere? Ne peri ta itiya'u au te'erowata awere? Lu hesi piye peri eti ne ma'e au fu te'eye awere?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Ahowa, Jisas peri se ta'ama. Sosu au heseyei meni Owane tutawe le ma'e ei toweriye, “Ane ne ma'e ei toweriye. Owane Sitewi norohuwe ironamisiya ape, lo nihe se ne peri pefine nomo ma'e au te'ere. Ne Krais awere? Ne meni Owane Sitewi lai, hi awei ma'e eimawe arosai awere? Ne Owane Sitewi lo meni eime awere?” [Ais 53:7; Mt 27:12]
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Sosu Jisas le ma'e eiye, “Peri no wiyeme a'i tene! Weiya! Nowe me'iye su, ane, meni ape, omo hire ma'e itorai ape, ane Owane Sitewi kairefiyeyei pefine a'i lo ereti eyate feni ma'e onunamitorowa. Nowe ye'ewi su, ane ni'arawe papu itorairowa. Fene werese ane ni'arawe hire ma'e siye anirowa.” [Sng 110:1; Dan 7:13; Mt 24:30]
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Sosu a'i pe au heseyei meni owane tutawe Jisas lo peri wanuwe su, le ipari tahe lo ani erauwiye. Sosu eiye, “Le Owane Sitewi Pefine ne te'e naruwe. Nomo lu tere'e au te'eyei ne ei anirowata. Siyere! Fene werese peri lo ape wanu tepa'asiye. Peri lo ape Owane Sitewi ne te'e naru tepa'asiye. [Mt 9:3; Jo 10:33]
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Fene piye totesiya awere?” Sosu lowe werese itiya'u uteye. “Le Owane Sitewi ma'e te'e naru tepa'asiye. Serai nomo le aine tera'erowa.” [Wkp 24:16; Jo 19:7]
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Sosu lu tamo Jisas lo nihari sahe pisa'i sine'iye. Lowe le ma'e nihari ma'e ereti mokumoku se aineye. Lu tamo tere'e ereti se aine apasiye. [Ais 50:6; 53:5]
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Lowe le ma'e eiye, “Ne meni ape Krais Owane Sitewi lai, hi awei ma'e eimawe arosai ape, ne nomo ma'e au te'ere. Eiwerai ne ereti mokumoku se aineye awere?”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Sosu a'i pe Pita wesi nowe ma'e wesi taire onu ninaweteye. Nowe oso a'i su, wiyawi yahowa'i siye menitani lai Pita ma'e ei toweriyei ne henerai. Le ma'e eiye, “Siyere! Ne Jisas mase, Pani Galili ma'e fai ape, aiwawe a'i iroteye.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Ahowa, Pita lowe ma'e itiya'u eiye, “Wawero a'i ne! Ane meni ape mase aiwawe iro ta'ame. Ane peri no so'oru ta'ama.”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Sosu Pita wesi taire arunatiyewe, nowe ma'e fi. Sosu Wiyawi yahowa'i ani siye menitani tere'e ta Pita siyeye. Le lu taune ma'e eiye, “Meni ape le Jisas omo Nasaret lo meni aiwawe iroteye.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Pita peri lo wanuwe su, le peri kairefi a'i se eiye, “Ahowa, ane meni ape so'oru ta'ama.”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Nowe oso a'i su, lu tamo Pita ma'e te'eyei ne henerai. “Pefine a'i ne Jisas aiwawe a'i iroteye. Ne Jisas lo peri wou a'i te'esiya.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Sosu Pita peri luwaru a'i lowe ma'e au te'eye. “Ahowa! Ane meni ape so'oru ta'ama.” Sosu Pita peri ape te'e tepa'asiye su, irowe kakaruk aite peri erasi uteye.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Sosu Pita irowe kakaruk aite lo peri wanuwe su, le Jisas lo peri ne toteye. Jisas nowe tu se apou au te'eye, “Ne nowe hesi heta ane ne me'iyeni ma'e atati arurowa. Serai irowe kakaruk aite uterowa su, ne yo seni ape iro tepa'asirowa.” Sosu le nowe ma'e fiyewe, luwei erasi irowe. [Mt 26:34]
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.