Mateus 21
Owane Sitewi lo Peri Teꞌe Naneiyei Heꞌi (SNY) vs AAI
1 Sosu a'i pe Jisas lu disaipel lo aiwawe a'i, lowe omo Jerusalem ma'e ataheyeri. Lowe omo Betfage, Omo Oliv sahe iroteye ape heneri. Sosu lowe omo Betfage heneri su, le lu feni hesi lo ei aniye.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 Le lowesi ma'e eiye, “Fenesi omo ape feni yaro ma'e ire. Fenesi omo ape wiyei su, fenesi fe donki wesi sahe wafei se ti tawesi teiyei siyeri. Fe donki ape yene lo aiwawe a'i irosiya. Fenesi lowesi lo wafei ani eraure. Sosu fenesi lowesi ane ma'e hene aita.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Meni ta fenesi ma'e peri ta ei toweriyei su, ‘Fenesi piyene fe donki ani erausiya awere?’ Fenesi le ma'e apou itiya'u eire, ‘Meni owane notosi lo lai fe donki ape fa erau aiti ne eimawesai. Fe donki eite hire sahe onutiyei ne toteye.’ Serai witane a'i se meni ape fe donki hesi ape fenesi mase eimawesairowa.”
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Jisas peri ape au te'eye su, peri ta Owane Sitewi lo peri au te'e siye meni tu naifa weriyei leseye ape wiyeme a'i henerai. Le apou leseye,
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 “Fene lu taune, omo Jerusalem sahe irosiya ape, peri apou ape te'ere! Siyere. Meni owane tutawe fene lo fene ma'e aiyesiya. Le marepi fetane a'i se fe donki hire sahe onutai. Le fe donki lo yene hire sahe onutai.” Sek 9:9
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Sosu Jisas lo lu disaipel hesi ape lai peri lo ape wanu umasiti.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Lowesi fe donki sosu yene lo aiwawe a'i Jisas ma'e henetaiyewe, Jisas ma'e henerai su, lowesi lo ipari tahe lowesi lo fe donki lo yene lo me'iyeni hire ma'e fuwe. Sosu Jisas fe donki lo yene hire sahe onuti.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Lu taune tomu ne'ese ipari tahe lowe lo yo mai sahe fu arowewe, hesetiteye. Lu taune tere'e me nei tomu ne'ese aine touwewe, yo mai sahe fu arowewe, hesetiteye.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Lu taune tomu ne'ese omo Jerusalem ma'e tu iteye. Sosu Jisas fe donki me'iyeni hire sahe mo'o onutiteye. Lu taune tamo me'iye umasiti. Lowe werese peri kairefi erasi a'i apou uteye,
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Sosu Jisas omo Jerusalem papu wiri su, lu taune werese omo Jerusalem iroteye ape, marepi hepene se su'ariye. Lowe apou te'e toweriye, “Meni ape eiwerai pefine a'i awere?”
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Sosu lu taune werese lai lowe ma'e itiya'u uteye, “Meni ape Jisas. Le Owane Sitewi lo peri au te'e siye meni pefine a'i ne. Le omo Nasaret, pani tewi Galili irosiya ape, ma'e fai.”
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Sosu a'i pe Jisas omo Jerusalem papu wiye su, le Owane Sitewi lo wesi tutawe papu wiye. Le lu tomu ne'ese Owane Sitewi lo wesi ape sahe etiri eteteye ape, le lu werese ape siyeye su, le lowe ma'e ai marepi erasi a'i toteteyewe, Owane Sitewi lo wesi tutawe nowe ma'e hene au sasarisawi. Lu tamo ma'aru ani ereiteye ape le metei lowe lo ani apeti teroso fiyari sasariye. Lu ape mo irowe sapuwe eteteye ape, le me to'u lowe lo ani apeti teroso sasarisawi tepa'asiye.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Le lowe ma'e ai marepi se apou eiye, “Tu naifa weriyei Owane Sitewi lo peri au te'e siye meni apou leseye,
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Le lu werese Owane Sitewi lo wesi nowe ma'e au eimawe heneye su, lu taune tamo nihe pokoweyei se ape, le nihe lowe lo au ta'ane fara'uweye. Lu taune tamo lowe nono'oweteye ape, le ma'e fai. Le lowe lo lowe au ta'ane kairefiyeye.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Ahowa, Owane Sitewi lo wesi lu owane tutawe tamo, Owane Sitewi lo peri so'oruwe siye lu tamo, lowe Jisas lo wiyawi erasi pefine a'i siyeye. Lowe eimane tomu ne'ese apou wanuwe, “Devit lo meni eime, ne nomo ma'e au ferafereiyei ne fai. Nomo ne ne marepi wisere a'i totenamisiya.” Lu tewi ape mo peri lowe lo wanuwe su, lowe ai marepi erasi a'i totenamisiya.
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Lowe le ma'e te'e toweriye, “Ne peri ape eimane uteteye ape, wanusiya awere?” Sosu Jisas lowe ma'e itiya'u eiye, “Ei, fene Owane Sitewi lo peri one towe lo sahe peri ape apou siye te'eye awere? Owane Sitewi lo peri apou te'esiya,
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Sosu le peri ape au te'e tepa'asiye su le lowe arunatiyewe, omo Jerusalem ma'e heneye. Le omo Betani pasi ta howeiri.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Sosu a'i pe Jisas omo Betani sahe pasi ta howei mitaiyeyewe, sosu esi su le omo Jerusalem ma'e si tame wiri. Le lau erasi iroteye,
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Le yo mai sahe iteye su, le me owarape ta'i a'i, yo mai tewiye sahe teiteye ape, siyeye. Le me owarape ape so ani ta'eyei ne toteye su, le me owarape ma'e heneri. Me owarape henerai su, owarape so werese ariye. Towe nei a'i iroteye. Serai le me ape ma'e eiye, “Me owarape ne mi mi werese so owe ape ta'ere.” Jisas peri ape te'e tepa'asiye su, witane a'i me owarape ape foro'owe po'uteye.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Sosu Jisas lo lu disaipel hepene se su'ariye. Sosu te'e toweriye, “Piyene me owarape witane a'i foro'oweye awere?”
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Sosu Jisas lowe ma'e itiya'u eiye, “Ane peri pefine a'i fene ma'e te'esiya. Wanure! Fene Owane Sitewi ne tote tawesisiya su, sosu marepi hesi a'i owe ape totete su, fene me owarape tere'e aiwawe a'i au ta'anerowa. Sosu aiwawe a'i fene omo ape ma'e apou te'eyei su, ‘Omo, ne sinere yaru no arunatirowawe, sa'i erasi papu onurire.’ Fene apou ape tote tawesiyei su, wiyawi erasi pefine a'i ape henerairowa. [Mt 17:20; Lu 17:6; 1 Ko 13:2; Jo 14:12]
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Etiri werese, fene lai Owane Sitewi ma'e te'e toweriyei ape, Owane Sitewi lai peri no wanurowa. Fene le ne tote tawesiyei su, etiri werese fene te'e toweriyei ape, fene anirowa.” [Mt 7:7-11; 18:19]
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Sosu a'i pe Jisas omo Jerusalem ma'e heneri su, Owane Sitewi lo wesi tutawe papu lu taune ma'e au atuatuwei ne wiri. Le lu taune peri lo au atuatuteye su, au heseyei lu owane tutawe tamo, awei lo lu owane tamo Jisas ma'e peri ta te'e toweriyei ne fai. Lowe le ma'e te'e toweriye, “Wiyawi erasi pefine a'i no ne, ne etiri ape mo ne iroteye ape, eiwerai ne irowei ne eimawesai awere? Eiwerai kairefi no auwe awere?”
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Ahowa, Jisas lu ape mo ma'e peri ta apou eiye, “Ane peri ta fene ma'e ei towerisiya. Fene peri ano wiyeme a'i itiya'u te'eyei su, ane fara'u te'e toweriyei fene lo itiya'u te'erowa. Apou a'i eiwerai etiri ape mo irowei ne eimawesai awere?
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Jon sa'i au hu siye meni ne. Jon lu taune sa'i au huwe su, wiyawi lo ape Owane Sitewi lai ausai awere? Lu lo marepi se fai awere?” Sosu lowe peri lo ape wanuwe su, lowe te'e tiyatiteye. Lowe apou toteye, “Nomo apou eirowa su, Jon lo wiyawi Owane Sitewi lai ausai. Nomo peri ape itiya'u te'eyei su, le nomo ma'e itiya'u eirowa. ‘Piyene fene peri lo wanu tote umasi ta'ama awere?’
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Ahowa, nomo apou eirowa su, ‘Jon lo wiyawi lu lo marepi ma'e fai.’ Nomo peri ape le ma'e itiya'u eirowa su, lu taune werese nomo ne ai marepi erasi a'i totenamirowa. Piyene awere? Lu taune ape mo Jon ne Owane Sitewi lo peri au te'e siye meni totesiya. Nomo lowe atoweiyesiya.” [Mt 14:5]
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Sosu lowe le ma'e itiya'u te'eye, “Jon lo wiyawi ape ne, eiwerai le ma'e au ei aniye awere? Nomo so'oru ta'ama.” Sosu Jisas lowe ma'e aiwawe a'i itiya'u eiye. “Ane aiwawe a'i fene ma'e kairefi ano eiwerou ma'e fai awere? Ane fene ma'e au te'e areiyerowata.”
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Sosu Jisas lowe ma'e peri ta tame ei toweriye. “Fene piye totesiya awere? Meni ta eimane hesi iroteye. Sosu le meni eime poto ma'e peri ta au te'eyei ne fai. ‘Ne ta'aneye awei ma'e wiyawi ta'aneyei ne ire!’
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Meni eime poto le ma'e itiya'u eiye, ‘Ei tai, Ane awei ma'e wiyawi ta'aneyei ne irowa.’ Ahowa, le ta'aneyei awei ma'e i ta'ame.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Sosu le meni eime Peiwe siyeri. Le apou eiye, ‘Ne ta'aneyei awei ano wiyawi aniyei ne ire!’ Ahowa, meni eime Peiwe aite lo ma'e itiya'u eiye, ‘Opiyai! Ane ta'aneyei awei ma'e wiyawi aniyei ne irowata.’ Nowe me'iye oso a'i su, le marepi orese a'i toteye. Serai le aite lo ta'aneyei awei ma'e wiyawi aniyei ne fi.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Ane fene ma'e peri ta ei towerisiya. Eimane hesi lo ape ne eiwerai aite lo marepi tote umasiye awere?” Lowe le ma'e itiya'u eiye, “Ei meni eime Peiwe aite lo marepi tote umasiteye.” Sosu Jisas lowe ma'e itiya'u eiye, “Ane peri pefine a'i fene ma'e au te'esiya. Lu tewi takis ani siye lu tamo, sosu taune tafa'e yo seni luwaru a'i se ape mo, lowe Owane Sitewi lo peri wanu tote umasiteye. Lowe yo seni luwaru a'i lowe lo me'iyeni ma'e atati arunati. Lu tewi ape mo Owane Sitewi lo omo hire ma'e tu wirowa. Fene Owane Sitewi lo peri wanuwewe, peri lo ape arisinamiteye. Serai fene Owane Sitewi lo omo hire ma'e wirowata.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Ane fene ma'e au te'esiya. Jon fene ma'e yo seni aseyaro atuatuwei ne fai. Ahowa, fene le ne tote tawesirowata. Lu ape mo takis ma'aru ani siye lu ape mo, taune tafa'e yo seni luwaru a'i se ape mo, lowe le ne tote tawesi umasiteye. Fene yo seni irowe ape, siyeye su, fene yo seni luwaru a'i fene lo me'iyeni ma'e atati arunati ta'ame. Fene yo seni luwaru a'i fene lo neritase a'i iro ta'ame. Serai fene Owane Sitewi ne tote tawesi se ta'ama.” [Lu 3:12; 7:29-30]
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Sosu a'i pe Jisas lowe ma'e peri anowe tere'e ta au te'eye, Jisas apou eiye, “Peri anowe eite wanure! Meni owane ta ta'aneyei awei ta'aneye. Le tapiye fisahe ta'aneyei awei lo lo'oti yosetiteye. Le ta'aneyei awei ponei ape sahe fisiye yo horuseye. Ta'aneyei awei fisiye yo papu wiyawi ani siye lu wafei wain lo so aine tapoteye. Le wesi aite oso a'i ta ta'aneye. Serai wiyawi ani siye lu, lowe wesi aite papu onuwewe, lo ta'aneyei awei au noweinoweiteye. Sosu le wiyawi ani siye lu tamo awei lo au noweinoweiyei ne nehiti. Wiyawi ani siye lu ete tepa'asiye su, le lowe ma'e eiye, ‘Fene ta'aneyei awei ano au noweinoweite. Wain sa'i ta'uwe tepa'asiye su, ane wiyawi yahowa'i ani siye lu ano wain sa'i tewi a'i aniyei ne eimawesairowa.’ Sosu meni ape omo pani eyeri ma'e fi. [Ais 5:1-2]
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Nowe me'iye su, wain sa'i ta'ane tepa'asiye su, meni owane ape wiyawi yahowa'i ani siye lu tamo awei lo ma'e wain sa'i tewi a'i aniyei ne eimawesawi.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Wiyawi yahowa'i ani siye lu ape mo ta'aneyei awei ma'e heneri su, wiyawi ani siye lu lowe ma'e au luwaruweye. Lowe meni ta'i me au se aineye. Meni ta'i ma'e tapiye aine fusawi. Meni ta'i, lowe lai aine tera'eye.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Sosu meni owane peri heneruwe ape wanuwe su, le wiyawi yahowa'i ani siye lu tomu ne'ese lowe ma'e wain sa'i aniyei ne eimawesawi. Wiyawi ani siye lu ape, lowe siye aniye su, lowe lu ape mo ma'e aiwawe a'i au luwaruweye.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Sosu meni owane ape apou toteye, ‘Ane meni eime ano wiyawi ani siye lu ma'e eimawesawi. Lowe meni eime ano ne marepi wisere a'i wanu toterowa.’
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Ahowa, wiyawi ani siye lu meni owane lo meni eime siye aniye su, lowe apou te'eye, ‘Siyere! Meni owane lo meni eime fai. Nowe me'iye su, ta'aneyei awei ape topo lo pefine henerairowa. Nomo meni ape ereti se aniteyewe, le ma'e aine tera'eyei ne. Nomo meni ape aine tera'eyei su, ta'aneyei awei ape, nomo lo henerairowa.’ [Mt 27:18]
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Sosu wiyawi ani siye lu lai meni owane lo meni eime ereti lo se anite tawesiyewe, ta'aneyei awei nowe ma'e ani fu arosawi. Lowe meni eime ape aine tera'eye.” [Hi 13:12]
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Jisas peri anowe te'e tepa'asiye su, le lowe ma'e ei toweriye, “Meni owane ape ta'aneyei awei lo ma'e si tame henerairowa su, le lai wiyawi ani siye lu werese ma'e eiwerou irorowa awere?”
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Sosu lowe itiya'u eiye, “Le aiyerowa su, le wiyawi ani siye lu luwaru werese a'i lo ape ereti aniteyewe, sosu le lowe ma'e aine tera'erowa. Lowe werese temeniyerowa su, meni owane ape wiyawi ani siye lu tewi tere'e eteyei ne nehitirowa. Nowe me'iye henerairowa su wiyawi ani siye lu ape mo lowe meni owane ma'e wain sa'i tewi a'i si itiya'u aurowa.”
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Jisas lowe ma'e ei toweriye, “Fene Owane Sitewi lo one towe sahe peri ape siye te'e ta'ame awere? Owane Sitewi lo peri apou te'esiya,
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Serai ane fene ma'e au te'esiya, Owane Sitewi lai kairefiyeyei fene lo, Owane Sitewi lo wiyawi au noweinoweiteye ape, ani po'uterowawe, lu tewi tere'e ma'e aurowa. Lu tewi ape mo lai Owane Sitewi lo wiyawi au noweinoweirowawe, Owane Sitewi lo marepi tote umasinamitorowa.”
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 {“Meni ta me tou ape hire sahe winetairowa su, me tou ape lai meni ape aine towesi haroharowerowa. Ahowa, me tou ape lai meni ta hire ma'e winetairowa su, meni ape awei peperi wou henerairowa. Fiyaru lai awei peperi ape fiyarisawirowa.”}
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Owane Sitewi lo wesi lu owane ape mo, lu Farisi ape mo wanuwe su, lowe apou toteye. Peri anowe ape le nomo ne au te'eye.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Lowe Jisas ereti se anite tawesiyei ne toteye su, lowe lu taune werese ne atoweiyeye. Piyene awere? Lu taune werese Jisas ne apou toteye, “Jisas, le Owane Sitewi lo peri au te'e siye meni pefine a'i ne.”
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.