Lucas 24
Owane Sitewi lo Peri Teꞌe Naneiyei Heꞌi (SNY) vs AAI
1 Sosu a'i pe nowe tutawe (Sande) taune ape mo nowe esi pasi sineyewe, tapiye fisiye yo ma'e fi. Lowe Jisas lo tahe pa'are sahe etiri sa'i heneri a'i au ani teroso teineyei ne fi.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Lowe tapiye fisiye yo heneri su, lowe apou toteye, “Eiwerai fisiye yo ahi ta'o lo tapiye ani nowerisawiyei awere?” Lowe fisiye yo henerai su, lowe fisiye yo ahi ta'o lo tapiye nowe ma'e ani nowerisawiyei siyeye. Fisiye yo lo tapiye ahi ta'o ape ariye a'i iroteye.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Lowe fisiye yo papu wiye su, Meni Owane Jisas lo tahe pa'are siye ariye.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Lowe hepene se su'ariye. Lowe marepi erasi a'i toteye. Lowe fisiye yo siye ariye su, siyere! Lu hesi papu siyeye. Ipari tahe lowesi lo mi erasi a'i aiwawe tewi mitaiyeye.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Taune ape mo lu hesi ape siyeye su, lowe marepi atoweiye tote auseriyeteye. Lowe awei sahe lowe uporo ape'i onuwe. Sosu lu hesi ape lowe ma'e te'e toweriye, “Fene piyene meni hepene se, ironamisiya ape, fisiye yo papu nehisiya awere?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Jisas sato ariye. Le si tame norohuwe sineye. Tu naifa fene le mase omo pani Galili sahe iroteye su, le fene ma'e peri ta au te'eteye, fene peri ape marepi tote eti tawesisiya awere? [Lu 9:22]
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Le fene ma'e apou eiye, ‘Lu tamo ane, meni hire ma'e itorai ape, lowe ane lu luwaru a'i ma'e henetiyei. Lowe ane me tape'i sahe aine tawere tera'erowa. Sosu nowe hesi heta ane si tame norohuwe sinerowa.’”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Owane Sitewi lo ipari hesi ape peri ape au te'eye su, taune ape mo Jisas lo peri marepi anite tawesinamiteye.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Serai lowe Jisas lo tapiye fisiye yo arunatiyewe fi. Lowe Jisas lo lu disaipel ereti feni hesi lowe ta'i a'i (11) ma'e lu taune tere'e tere'e aiwawe a'i peri ape au te'eyei ne fi.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Taune ape mo iyape lowe lo apou a'i ne. Maria, le omo Makdala ma'e fai. Menitani tere'e Jona, menitani tere'e Maria, Jems lo mai. Taune tere'e tamo lowe mase Jisas lo lu disaipel ereti feni hesi lowe ta'i a'i (11) ma'e peri ape au te'eye.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Jisas lo lu disaipel peri lowe lo wanuwe su, lowe apou toteye, “Taune werese eite mo meremereye a'i henerai. Nomo peri lowe lo so'oru ta'ama.” Lowe taune lo peri tote tawesi ta'ame.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 {Ahowa, Pita sineteyewe, tapiye fisiye yo ma'e iteroti. Le tapiye fisiye yo ma'e heneri su, le me'iyeni epe'e arowe. Fisiye yo papu siyeye. Le Jisas lo ipari tahe, lowe tahe pa'are lo noweri tawesiye ape, siyeye. Le wesi topo lo ma'e si tame fi. Le hepene se su'ariye. Eiwerou irowe awere?}
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Sosu a'i pe nowe ape se, Jisas lo lu feni hesi a'i omo ta iyape Emeus ma'e iyei ne toteye. Lowe omo Jerusalem arunatiyewe, omo Emeus ma'e heneri. Omo ape eyeri atahe a'i iroteye (11 kilomita).
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Lowesi yo sahe iteye su, lowesi etiri werese iroteye ape, te'e te'e tiyatiteye.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Lowesi te'e tiyatiteye su, Jisas lai lowesi ma'e henerai. Le lowesi mase iteye.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Lowesi meni ape siye so'oru ta'ama. Nihe lowesi lo aworu a'i ne.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Sosu Jisas lowesi ma'e ei toweriye, “Fenesi itiye su, piye peri te'e te'e tiyatiteye awere?” Sosu lowesi tei fetaneye su, lowesi marepi orese a'i teriteye.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Meni ta'i iyape Kliopas, le ma'e ei toweriye, “Ne omo Jerusalem he'i a'i fai awere? Ne etiri werese, heneraiteye ape ne, so'oru ta'ama awere?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Sosu Jisas lowesi ma'e itiya'u eiye, “Piye etiri ta heneraiteye awere?” Lowesi le ma'e itiya'u eiye, “Etiri werese Jisas ne, omo Nasaret ma'e fai ape, le Owane Sitewi lo au te'e siye meni tutawe ne. Peri werese lo wiyeme a'i ne. Le wiyawi erasi pefine a'i lu taune werese ne ta'aneteye. Owane Sitewi lo nihe se meni ape wara'i a'i tene!
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Au heseyei lu owane tamo, awei lu owane aiwawe a'i lowe Jisas etiyei ne heneti. Lowe apou eiye, “Le fa temeniyere. Serai lowe le me tape'i sahe aine tawere tera'eye.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Nomo werese marepi apou a'i toteye. Meni ape pani Israel lo lu taune werese si tame eteyei. Ahowa, pereye le temeniyeye. Etiri werese ape mo henerai su, pereye nowe hesi heta i tepa'asiye. [Lu 19:11; Ap 1:6]
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 — ausente —
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 — ausente —
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Lu tamo lowe lo peri wanuwe su, lowe fisiye yo ma'e siyeyei ne fi. Lowe fisiye yo ma'e heneri su, lowe apou aiwawe a'i siyeye. Taune ape lo peri wiyeme a'i te'eteye. Lowe tahe pa'are lo le siye ta'ame.” [Jo 20:3-10]
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Sosu Jisas lowesi ma'e itiya'u eiye, “Marepi fenesi lo meremereye a'i ne. Tu naifa weriyei, Owane Sitewi lo au te'e siye lu werese Jisas ne au te'enamiteye. Fenesi etiri werese ape mo siyeye su, fenesi peri lowe lo marepi tote anite tawesi ta'ame awere? Marepi fenesi lo kairefi luwaru a'i ne. Fenesi peri lowe lo wanu tote tawesi ta'ame.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Peri ano wanure! Meni ape Jisas, Owane Sitewi lai meni ape hi ma'e fofowei erasi teriteyei ne eimawesai. Le a'i lai Owane Sitewi lo marepi umasiteye. Aiwawe a'i le etiri werese teriteye su, le omo hire ma'e wirowa. Serai Owane Sitewi lai le ma'e etiri werese si tame aurowa. Etiri werese fa henerairowa.” [Lu 9:22]
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Tu naifa Moses, Owane Sitewi lo au te'e siye lu aiwawe a'i lowe one towe sahe peri ta Jisas ne leseye. Sosu Jisas lowe lo peri lo eti werese lowesi ma'e au te'e atuatu areiyeteye. Le tu Moses lo peri au atuatuteye. Sosu mo'o Owane Sitewi lo au te'e siye lu werese lo peri au te'eteye. [Sng 22:1-21; Ais 53]
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 — ausente —
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 — ausente —
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Lowe wesi papu wiye su, le lowesi mase metei sahe ene ayei ne onuri. Le nau ta'ase ereti aniteyewe, Owane Sitewi ma'e au te'e wisereyeye. Le nau ta'ase tewi pa tewi a'i ani topotowe su, le lowesi ma'e nonetiye.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Le nau ta'ase nonetiye su, nihe lowesi lo amerame a'i siyeye. Lowesi Jisas amerame a'i siye wiyemeyeye. Pereye a'i lowe Jisas saro siye nehi po'utenati. Jisas te'i fi.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Jisas po'utenatiyewe fi su, lowesi te'e te'e tiyatiye. Lowesi apou te'eye, “Meni ape notosi yo sahe uweitai su, le Owane Sitewi lo peri au te'e atuatu areiyeye su, marepi notosi lo erasi a'i totenamiteye. Le Owane Sitewi lo peri werese notosi ma'e au te'e atuatu areiyeteye.”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Sosu pereye a'i lowesi omo Jerusalem ma'e si tame iteroti. Jisas lo lu disaipel ereti feni hesi lowe ta'i a'i (11) lu taune tere'e aiwawe a'i wesi sahe ta'uwerai. Lowesi lowe werese nehiyei ne fi. Lowesi lowe siyeye su, lowesi apou te'eye,
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 “Meni Owane nomo lo, le si tame norohuwe sineteye tene! Le Saimon ma'e heneri.” [1 Ko 15:4-5]
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Sosu lowesi lowe ma'e peri lowesi lo au te'eteye. Jisas lowesi mase yo sahe iteye. Le Owane Sitewi lo peri lowesi ma'e au te'e areiyeteye. Sosu lowe omo Emeus heneri su, le wesi lowesi lo ene ayei ne onuri. Le nau ta'ase tewi pa tewi a'i lowesi ma'e ani topotowewe, none ene aye su, nihe lowesi lo amerame a'i siyeye. Serai lowesi Jisas siye so'oruweye.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Sosu a'i pe lowesi peri lowesi lo au te'e tepa'asiye su, Jisas lai lowe ponei sahe teiteye.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Lowe le siyeye su, lowe werese atoweiye auseriyeteye. Lowe apou toteye, “Nomo sepei luwaru a'i siyesiya.” [Mt 14:26]
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Ahowa, Jisas lowe ma'e eiye, “Fene piyene marepi papu atoweiye auseriyesiya awere? Fene piyene marepi hesi a'i totesiya awere?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ereti lowe ano siyere! Lowe ereti lowe ano ni'ari se aine tawereye. Fene enite niyame yaru ano siyere! Ane lai ne. Ereti fene lo enite niyame yaru ano sahe fa isawe hete siyere! Fene ane siyere! Ipari werese tahe pa'are ariye. Ane lai tahe pa'are ironamisiya. Fene ane siyere!”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 {Sosu Jisas peri tepa'asiye su, le ereti lowe lo lowe ma'e au atuatuwe.}
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Lowe werese ereti lowe lo siyeye su, marepi lowe lo wisere erasi a'i nine'iteye. Lowe werese marepi hepene se su'ariye. Sosu Jisas lowe ma'e ei toweriye, “Fene ayei ta irosiya awere?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Lowe itiya'u eiye, “Ei, hare ta tetisisiya, ne hare eite ani are.”
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Sosu le nihe lowe lo se hare ape ani ene aye.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Sosu a'i pe le hare a tepa'asiye su, le lowe ma'e eiye, “Ane tu fene mase iroteye su, ane peri ano fene ma'e au te'e areiyeteye. Moses, Owane Sitewi lo au te'esiye lu werese, lowe ane ne one towe sahe leseteye. Lu ape mo, one towe sahe leseteye ape, lowe ane ne aiwawe apou leseteye. Etiri werese ape mo nowe me'iye se fa heneraire.” [Lu 9:22]
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Sosu le marepi lowe lo amerame a'i heneraiyei ne au irowe. Serai lowe Owane Sitewi lo peri werese lo eti siye so'oruwe tepa'asiye.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Sosu le lowe ma'e eiye, “Tu naifa meni ta Owane Sitewi lo peri one towe sahe apou leseye. ‘Nowe me'iye su, meni ta ane ariariyeye ape, le etiri fofowei luwaru tomu ne'ese a'i teriterowa. Lowe meni ape aine tera'erowa. Sosu nowe hesi heta i tepa'asirowa su, le si tame norohuwe sinerowa.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Jisas si tame norohuwe sineteye su, serai nomo Jisas lo iyape se lu taune werese ma'e fa au te'e fiyarirowa. Nomo tu omo Jerusalem sahe fa au te'e fiyarirowa. Mo'o omo omo pani werese sahe Jisas lo peri fa au te'e fiyarirowa. Lowe werese yo seni luwaru a'i me'iyeni ma'e atati arurowa. Serai Jisas lai yo seni luwaru werese a'i lowe lo ani pamowerowa.’
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Etiri werese, Jisas iroteye ape, fene lai siye so'oruwe tepa'asiye. Aiwawe Jisas lo peri werese, le au te'eteye ape, fene lai wanuteye. Etiri werese, fene siyeteye ape, sosu etiri werese, fene wanuteye ape, fene lu taune werese ma'e au te'e fiyari areiyete. [Jo 15:27; Ap 1:8]
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Ane fene ma'e au te'esiya. Wanure! Ane hire ma'e wiyei su, ane lai Owane Sitewi lo te'e naneiyei fene ma'e si tame eimawe arosairowa. Owane Sitewi lo te'e naneiyei ape Owane Sitewi lo Hepene Wara'i a'i ne. Le fene papu wiyei su, fene Owane Sitewi lo kairefiyeyei anirowa. Weiya! Fene omo Jerusalem sato irore. Nowe ape se Owane Sitewi lo Hepene Wara'i a'i fene papu wiyei.” [Jo 14:16; 15:26; Ap 1:4]
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Sosu a'i pe Jisas peri ape te'e tepa'asiye su, lowe omo Jerusalem nowe ma'e heneti. Le lowe omo Betani ma'e heneri. Lowe omo Betani ma'e heneri su, le ereti lo ani aroweyewe, Owane Sitewi ma'e au te'eye, “Tai ano, ne lowe ma'e au pati ferafereite. Ne lowe ma'e au noweinoweite.”
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Sosu le Owane Sitewi ma'e lowe ne au te'eteye su, le ni'arawe papu hire ma'e wiye.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Sosu Jisas ni'arawe papu wiye su, lowe omo Jerusalem ma'e si tame fi. Lowe marepi wisere erasi a'i nine'inamiteye. Sosu lowe Jisas ma'e lowe uporo ape'i onuwewe, le ma'e au te'e wisereye nine'iteye.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Lowe mi mi werese Owane Sitewi lo wesi tutawe papu witeye su, lowe Owane Sitewi ma'e au te'e wisereyenamiteye.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.