João 12
Owane Sitewi lo Peri Teꞌe Naneiyei Heꞌi (SNY) vs AAI
1 Poweiye ereti feni werese feni ta'i a'i (6) iroteyei su, sosu mo'o ta'uwe hereiyei Pasova heneraiyei. Nowe eite se Jisas omo Betani ma'e fi. Saro ahe Jisas Lasarus, temeniyeye ape, si tame ta'ane norohuwe hene sineye. [Jo 11:1,43]
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Le lu feni aiwawe taune hesi lo wesi si tame fi. Lowesi Jisas ne ene a au ta'uwe naneiteye. Lasarus Jisas mase ene ateye. Menitani Marta ayei werese lowe ma'e au nonetaiye. [Lu 10:40]
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Sosu Jisas onuwe su, menitani Maria sa'i heneri wisere a'i Jisas lo lowe sahe ani teroso fuwe. Sa'i heneri wisere a'i ma'aru tomu ne'ese eteye. Sosu Jisas lo lowe ani teroso fuwe su, menitani lo mato towe ani teineye. Sosu sa'i heneri ape wesi papu werese au perati fiyariye. [Lu 7:37-38]
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Ahowa, Jisas lo meni disaipel ta iyape Judas Iskariot. Nowe me'iye su, le Jisas ne Juda lo lu Owane ma'e henetiyei. Le Jisas ma'e ei toweriye,
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 “Sa'i eite ma'aru tomu ne'ese eteye. Nomo ma'aru (300) fara'u aniyei. Serai nomo ma'aru eite lu taune ma'aru ariye a'i se lowe ma'e au nonetiyei.”
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Serai le peri eite au te'eye su, marepi sitewi lo apou toteye, le lu taune werese ma'aru ariye a'i se ne marepi tote ta'ame. Ahowa, le ta'arei siye meni ne. Le ma'aru pa'are ereti lo se au noweinoweiye. Le eresene a'i ma'aru tamo ta'arei aninamiteye.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Serai Jisas apou eiye, “Aru! Ne le ne owe ape te'ere! Ne sa'i eite owe ape etere. Ahowa, menitani eite ane ne marepi erasi a'i tote wawesiyenamisiya. Le sa'i heneri ape lowe ano ma'e ani terosowe su, le temeniyete ano marepi totesiya. Serai tahe pa'are ano tu ani fu tepa'asiye.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Fene ma'aru ta lu taune ma'aru ariye a'i se auwei ne totesiya su, lowe mi mi werese sato irosiya. Fene ane ma'e etiri ta au irowei su, fene witane se fa au irore. Piyene awere? Ane nowe oso a'i su, omo hire ma'e wiyei. Serai fene ane siyerowata.” [Lo 15:11]
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Sosu a'i pe Juda lo lu taune tomu ne'ese, omo Betani ma'e fai ape, Jisas ne wanuwe. Sosu lowe werese Jisas, Lasarus aiwawe, siyeyei ne fai. Lasarus temeniyeye su, Jisas le hepene se si tame hene ani sineye.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Ahowa, au heseye lu owane tamo Lasarus ne te'e tiyatiyei ne ta'uwerai. Lowe Jisas, Lasarus aiwawe a'i aine tera'eyei ne toteye.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Piyene awere? Juda lo lu taune tomu ne'ese Lasarus lo peri ne wanuwe su, serai lowe Juda lo ya'ariyei lo yo seni arunatirowawe, Jisas lo yo seni umasinamiteye. [Jo 11:45]
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Nowe ta'i me'iye su, lu taune tomu ne'ese Jerusalem ma'e ta'uwe hereiyei ne ta'uwerai. Lowe Jisas ne Jerusalem ma'e heneri ape, wanuwe su,
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 — ausente —
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 — ausente —
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 — ausente —
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Sosu a'i pe Jisas lo lu disaipel werese siyeteye su, lowe eti werese so'oru ta'ama. Sosu me'iye su, Jisas temeniyeyei, sosu si tame norohuwe hene aniyei su, lowe etiri eite mo marepi tote tawesiye. Peri werese le ne tu naifa weriyei leseteye ape, le wiyeme a'i iroteye. Sosu lowe marepi tote tawesiyei. Lowe Jisas ma'e, etiri eite mo au irowe ape, lowe marepi tote tawesiyei. [Jo 2:22]
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Jisas meni Lasarus fisiye yo ma'e au sineye su, lu taune tomu ne'ese Jisas ne au te'e fiyariye. Lu taune ape mo Jisas ma'e yo sahe ta'uwerai.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Lu taune werese Jisas lo wiyawi erasi pefine a'i ape ne wanuwe su, serai lowe Jisas yo sahe siye tiyatiyei ne fai.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Lu Farisi ta'u apou te'e tiyatiye, “Siyere! Lu taune werese Jisas lo iyape ei ani arowesiya. Sosu le ma'e umasisiya. Nomo peri lowe lo einamirowata.”
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Sosu a'i pe lu tewi tere'e pani Grik ma'e fai ape, lowe omo
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Lu eite mo lu feni ta iyape Filip ma'e te'e toweriyei ne fai. Filip lo omo sitewi Betsaida pani Galili ma'e fai. Lowe le ma'e te'e toweriye, “Kaiyemo, nomo meni Jisas siyeyei ne fai. Le sato irosiya awere?”
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Sosu Filip peri lowe lo wanuwe su, le Andru ma'e au te'eye. Sosu lowesi Jisas ma'e peri eite te'eyei ne fi.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Sosu Jisas lowesi ma'e itiya'u eiye, “Nowe ano ane temeniyeyei ne ataheyewa. Owane Sitewi lai iyape ano ei ani aroweyei. Ane meni hire ma'e itorai ape ne. [Jo 13:31-32; 17:1]
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Peri ano wiyeme a'i ne. Wanure! Fene kewi so yehe sameyei ne iyei su, kewi so eite hi awei papu ma'e uwaseye. Kewi so uwaseye su, wamu lo awei perati wiye. Sosu lo'u tomu ne'ese ta'erowa. Sosu kewi so uwase ta'ame su, so ape aiwawe a'i ironamitorowa. Serai ane lai pei temeniyete. Kewi so aiwawe a'i ne. Ane temeniyeyei su, ane lu taune tomu ne'ese Owane Sitewi ma'e hene ta'uwerairowa. [1 Ko 15:36]
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Lu taune tamo marepi towafi lowe lo erasi a'i tote wawesiyenamiyei su, lowe mi mi pasi pasi teinamirowata. Sosu lu taune tamo yo seni ano umasiyei. Sosu etiri werese, awei iroteye ape, me'iyeni atati arunatiyei su, lowe marepi hepene he'i a'i mi mi pasi pasi weriyei teinamitorowa. [Mt 16:25]
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Lu taune tamo wiyawi ano ta'aneyei su, lowe yo seni ano fa umasite. Lowe yo seni ano umasiyei su, ane lowe mase iroteyei. Ane omo hire ma'e iyei su, lowe ane aiwawe a'i iroteyei. Lu taune tamo wiyawi ano ta'aneyei su, Owane Sitewi Tai Pefine a'i ano iyape lowe lo ma'e ei ani aroweyei.”
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Sosu a'i pe Jisas peri te'enamiye, “Pereye hepene ano orese a'i tene! Ane marepi hesi a'i totesiya. Piye yo ane umasi awere? Owane Sitewi Tai Pefine a'i ano, ne ane nowe eite se fa awera'iyenatire. Serai ane fofowei erasi owe ape teriteyei. Ahowa, Owane Sitewi Tai Pefine a'i ano ma'e owe ape ei towerirowata. Ane hi awei ma'e fofowei erasi teriteyei ne fai. [Sng 6:3; 42:5; Mt 26:38]
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Owane Sitewi Tai Pefine a'i ano, ane fofowei erasi teriteyei su, ne lai iyape no ei ani arore.” Sosu Jisas peri eite au te'eye su, peri no'u hire ma'e fai ape apou eiye, “Ane mi mi pasi pasi weriyei iyape ano ei ani aronamiteye. Sosu aiwawe a'i ane mi mi pasi pasi weriyei iyape ano ei ani arorowa.”
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Lu taune werese peri no'u wanuwe su, lowe apou te'e tiyatiye. Lu tamo apou a'i te'eye. Owane Sitewi lo Hepene wisere a'i le ma'e au te'eye. Lu tere'e tamo apou eiye, “Ahowa, nomo pesiyei no'u erasi a'i wanuwe.”
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Sosu Jisas itiya'u eiye, “Peri no'u fene wanuwe ape, ane ma'e te'e ta'ame. Ahowa, Owane Sitewi lai marepi fene lo au kairefiyeyei ne totesiya. Serai fene Owane Sitewi lai ane, ariariyeye ape, siye so'oruweyei.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Nowe ape se Owane Sitewi lai lu taune werese lo yo seni au heseyei. Serai Owane Sitewi lai awei lo meni owane tutawe a'i au ani sasari fusawirowa.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Sosu lowe ane awei hire ma'e hene ani wiyei su, lowe me tape'i ereti lowe ano ni'ari se aine tawesi tawererowa. Sosu ane temeniyeyei su, ane lai lu taune werese ane ma'e ei ta'uwe aniyei.” [Jo 3:14]
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Sosu Jisas peri ape au te'eye su, marepi si lo apou a'i toteye, le lu taune werese ma'e temeniyete lo ne au te'e fiyariye. [Jo 19:6]
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Sosu lu taune werese le ma'e itiya'u te'e toweriye, “Nomo Owane Sitewi lo yo peri leseye ape, apou wanuwe, ‘Krais mi mi pasi pasi tei ironamirowa.’ Serai ne apou eiye, ‘Meni eite omo hire ma'e fai ape, lowe le me tape'i sahe hire ma'e ani sine wiyei.’ Eiwerai meni ape omo hire ma'e fai awere? Nomo so'oru ta'ama.” [Sng 110:4; Ais 9:7; Dan 7:14]
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Serai Jisas lowe ma'e itiya'u eiye, “Nowe oso a'i iroteyei su, ane a'i lai mi erasi a'i ne. Ane mi erasi a'i su, fene yo seni ano fa uweite. Fene yo seni ano umasiyei su, yo seni luwaru a'i werese fene ma'e napeturowata. Pasi aiwawe a'i ne. Lu tamo pasi a'i uweiyei su, lowe yo sahe siye uweirowata. [Jo 8:12]
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Sosu ane mi erasi a'i su, fene ane ne marepi fa tote tawesire. Fene ane ne marepi tote tawesiyei su, ane fene aiwawe nomo werese sato irorowa. Fene lu taune mi erasi a'i ironamitorowa ape, heneraiyei.” [Ef 5:8]
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jisas wiyawi pefine tomu ne'ese au te'e atuatu areiyeye. Ahowa, lu taune tomu ne'ese le ne marepi tote tawesinamirowata.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Tu naifa weriyei meni ta iyape Aisaia, Owane Sitewi lo au te'e siye meni, le lu ape mo ne apou leseteye,
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Meni Aisaia apou leseye, serai lu taune Jisas ne marepi tote tawesirowata. Sosu meni Aisaia le ne apou tame leseye.
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “Owane Sitewi lai lu taune tamo nihe pokoweyei tawesi irowe. Le marepi lowe lo tawesi irowe. Serai lowe nihe se siyerowa, lowe siye so'oruwerowata. Aiwawe a'i lowe marepi se toteyei. Sosu lowe marepi sitewi siye so'oruwerowata. Lowe Owane Sitewi lo marepi umasiyei su, Owane Sitewi lai lowe au fara'uweyei. Ahowa, lowe Owane Sitewi lo marepi umasi ta'ame. Serai Owane Sitewi lai lowe au fara'uwerowata.” Ais 6:1
40 “God iwa’an matah hifim
41 Sosu meni Aisaia peri eite au leseye su, Owane Sitewi Jisas lo kairefiyeyei le ma'e au atuatuwe. Le a'i lai Jisas ne au te'eye.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Ahowa, lu taune tomu ne'ese Jisas lo peri wanu tote tawesinamiteye. Aiwawe Juda lo lu owane tamo peri lo wanu tote tawesi umasiteyei. Juda lo lu owane, Jisas umasiteye ape, Jisas ne au te'erowata. Ahowa, lowe lu Farisi taweiru a'i ne. Lowe Jisas ne au te'eyei su, lu Farisi lai lowe ta'uweyei wesi nowe ma'e ani fusawiyei. [Jo 9:22]
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Lu owane ape lo marepi apou a'i toteye. Nomo lu werese iyape nomo lo ei ani aroweyei ne toteteye. Owane Sitewi lai iyape nomo lo ei ani arowe ta'ame. [Jo 5:44]
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Sosu a'i pe Jisas peri erasi uteye, “Wanure! Lu taune ta ane ne marepi tote tawesiyei su, lowe ane ne tote tawesiyei su, lowe ane ne tote tawesiyei ta'ama. Ahowa, lowe Owane Sitewi Tai Pefine a'i ano aiwawe a'i, ane hi awei ma'e eimawe arosai ape, lowe le ne marepi tote tawesi umasiyei.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Lu taune ta ane siyeyei su, le Owane Sitewi Tai Pefine a'i ano aiwawe a'i, ane hi awei ma'e eimawe arosai ape, siyeyei. [Jo 14:9]
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Ane, omo hire ma'e itorai ape, mi erasi pefine a'i aiwawe a'i itorairowa. Lu taune werese ane ne marepi tote tawesiyei su, lowe pasi a'i ironamirowata.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Lu taune peri ano wanuwei su, sosu peri ano umasiyei ta'ama. Ane yo seni lowe lo au heseyei ta'ama. Ahowa, ane lu taune werese lo yo seni au heseyei ne fai ta'ama. Ane lu taune werese ma'e marepi hepene he'i a'i auwei ne fai. [Jo 3:17]
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Lu taune ta ane ne me'iyeni ma'e atati aruwei. Sosu peri ano wanu aniyei ta'ama su, nowe ye'ewi se peri ano lai yo seni lowe lo ma'e au heserowa.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Ane fene ma'e au te'eye su, ane marepi ano umasi ta'ame. Ahowa, ane peri au te'eye su, ane Owane Sitewi Tai Pefine a'i ano lo marepi pefine a'i au te'eye. Le a'i lai ane hi awei ma'e eimawe arosai. Sosu le peri lo ane ma'e au te'eye. Serai ane Tai Pefine a'i ano lo peri wanuwe su, ane fene ma'e peri lo au te'e areiyeye.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Lu taune tamo Owane Sitewi lo peri wanu tawesiyei su, Owane Sitewi lai lowe ma'e marepi hepene he'i a'i mi mi pasi pasi ironamiteyei ape aurowa. Serai ane fene ma'e au te'eyei su, peri ano ane au te'esiya ape, Owane Sitewi Tai Pefine a'i ano ane ma'e auwe.”
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.