Atos 7
Siane Lambau NT (SNP_LAM) vs AAI
1 Ena sokila hi mu-mu abo we hiyabatina we wenabakafo Sitifeni loga o edoto lomuibo, Hawa lo hedabo ya ona nefe? loto lito,
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Sitifenikafo liwila oto loto lomuibo, Weninane, ido menefo-motao, ha lanogolobo ya holilo. Aidena awatefo holofate Abalahamu Mesopotemia mikalo nebo hamenalo Halani numudoka hu unámido ya lamena yawala Goti yakafo oloto pi muto
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 feto loto lomuibo, Mikaka ido weninaka fulo beti itoto mika ma hilibinabo ebaloka uwo, loto lomuiye.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Feto lomuito, ha holito Kalidia mika fulitoto, Halani numudo uto yalo ne. Neto, melafo fulitaito Gotikafo ilifi molaito loto hemotina onesa minabo mikalo ya lo fediye.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Feito u ilifi molaibo ya mika ma eimola yawala ona minanaiye, loto umámibo ne. E'e, mika hefola efo magi umámibo ne. Umámifa, ido aliga hemo ido yufa fiyaniguti wenina mika biyoto yawala ona minanae, loto lo molo muiye. Feto loto molaima nefa, aya hamenalo ya Abalahamu olufola minámae.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Ena Gotikafo feto lomuibo,
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 loto ha mono lufuwau (Kis 3:12) ya nebo ne.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Feto lomuto anela utinau fukanabo ya nemogi li hutifina betinowe, loto lo molo muiye. Ena aliga Abalahamu hipala Aisaka oloto pito, fo hamena eiti (8) uwageto Goti anela ulau fuko edaiye. Ido Aisaka hipala Yekopu oloto pibo, ido Yekopu hipala awatefo-mota tuwelu (12) ya oloto piyabo ne.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Ido awatefo-mota unatinafo Yosefe wauwa liti hefanagunu holiti wenina adinau biti meina liyato Isipi mikalo ilimiti uwae. Ilimiti uwafa, Gotikafo emodoka mino edoto
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 hena holiguti lito ha mananau molo edaito nebo Isipi wenina hiyabatina we wehudi Felo yakafo Yosefe mona dowa molaibo ya wato Isipika wenina muki ido eimola numunala ebala hiyaba o betito minanaiye, loto huliyagi we naba li sinoi edaiye.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Ena aliga Kenani mikau ido Isipi mikau muki ya inagunu hamena naba oloto pito numuna eba gedo fulitageto hena naba-naba holiti awatefo-mota inagunu fuliti minae.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Minoti Yekopu ya Isipika suwa witi ya ne, loti labo ha ya holito awatefo-mota hana idipi fulaito yalo uwae.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Uti liwila oti loti hofa uwato, Yosefekafo yalafo-mota monala lo oloto molo bito, ido mikalo hiyabatina wehudi Felokafo Yosefe weninala wa betifefe liye.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Feito ya Yosefekafo alo, lotaito, melafo Yekopukele weninala muki we wena sewedi-faifu (75) ya idipito uwae.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Ena Yekopu Isipika uto minoto fulito, ido awatefo-mota ayaidana uti minoti aliga fuliyae.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Fuliyato, hono utina liti Sekemuka loti eba ma Abalahamukafo homu aidena Sekemu numudo Hamoli hipala-mota hono molanubo ne, loti labo eba meina figu yama hale li betiyae.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Ena aidena Gotikafo Abalahamu lo molo edaibo haloma u ayalo inaibo hamena ya alili aido yalo weninate Isipika minabo ya hefola minámae.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Feti minomo uwato, Isipi hiyaba wehudi hofawa ma oloto pibo yakafo Yosefe wa edofefe ladámiye.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Wa edofefe ladámibo wewa yakafo weninate ya hotina ito li nosámibo o betito, awatefo-mota olufotina ya fulo feka betito fulinae, loto aubafofo liye.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Hamena yalo ya Mosese oloto pito, hipawa Goti nomunalo ya nomuna omonala minoto igana tili (3) ya melafo numunalau yau li hiyaba o edomo uwato,
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 aliga numuna hila feka fulo edabo hamenalo Isipi hiyabatina we wehudi Felo oluwakafo ina fi libo ya eimola hedaibo yaidana oto hiyaba o edaiye.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Hiyaba o edaito, Isipi wenina ha manadinau nebo ha muki ya api ilibiyato, ya halo ido onodo ya u wenaba ya buli edae.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Ena melegela foti (40) ya li fuloto Isilaeli weninane uto wa betinowe, loto
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 uto wa edaibo ya Isipi we makafo Isilaeli we ma hofo neto wa edototo uto analo li faka loto Isipi we ya hofo fuliye.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Hofo fulitoto feto loto holibo, Weninane yasi nemogunu holifefe loti Gotikafo weninane Isipi wenina hiyabatina we wehudi analoti wina betinowe, loto aubala numiye, holinigilae, loto hala kifa, feti hatina kiyámae.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Ido leda Isilaeli we loiti ma fina fi minaibo ya wa betito li filiga-filiga o betito, li hutifina betinowe, loto holito feto loto lobibo, Aiyo, hemotina yufa mako ma minainako, neidafaito fina fiyae? loto loga o betifa,
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 hounalafo li nosámibo edaibo we yakafo Mosese itifu fulitoto lomuibo, Hemo ya hiyabate we ido lifima lumunanibo we hemakafo buli hedaibo ne?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Asoma Isipi we hofo fuliyanima yamaidana oto nemo hofo nedanogolabe? Olo, lito,
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 ya Mosesekafo ha ya holito Midiyani wenina mikatinau holi uto, yalo numuna hu unoto, wau we yaidana minoto, wena libo hipala loiti ya oloto piyaiye.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Ena melege foti (40) ya aya ebalo minototo ya uto hafali mikau Sinai obula selo nedo yalo hasuwala fibo yá ailau ya so lito so hulumau ya enisole ma oloto pi muiye.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Idafawa wa edaibo yagunu elegito wafefe lanowe, loto selo wito Wenabakafo feto loto lomuibo nola ya holito feto libo,
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 Nemo awakafo-mota Gotitina minoto ido Abalahamule, Aisakale, Yekopule Gotitina minowe, loto lito Mosese nola holito ya holi naba holito ula ololo loto wa faka ladámiye.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Wa faka ladámito, Wenabakafo feto loto lomuibo, Mika lala iyanibo yalo ya fele mika nenako, higalo iyanibo idafa li fuloto.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Nemo ya weninane Isipi mikalo minabo ya li nosámibo o betiyato, moda wato, hufo abo ya holitoto wina betinowe, loto obo ne. Melo ano. Isipika liwila oto hilifi molanogolowe, loto lomuiye.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Aya wewa Mosese ya weninalasi mesafa i muti, hemo ya hiyabate we ido lifima lomanibo we hemakafo buli hedaibo ne? loti lo edabo wewa yama Goti eimolakafo we yamo hiyabatina we wenaba ido nalauti wina betinaibo we minanaiye, loto enisolela ilifito, yá hefolau oloto pi muto Goti hala lomuibo ne.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Aya wewa yakafo Isipikati idipito wiye. Ido Isipi mikalogi ido Ho No Luta Libo yalogi ido mikau hafali melege foti (40) yalo minado ya Goti aubala idipibo idafa mona-mona li oloto pi betimo wibo ne.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Aya wewa Mosese yakafo Isilaeli wenina feto loto lobibo, Gotikafo hemotina yufa fiyagu yauti polofeti ma nemo yaidana oto ya hemotinaloka idipi molanogolaiye, loto lobibo ne.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Ido mikau hafali nuba oti minagu yau minoto, ido enisole ya Sinai obula yalo Mosese lomuibo yagi maina minoto, awatefo-holofate-motagi maina minoto, li hofawa minomo yonabo ha ya holitoto lo oloto molo betibo ne.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Feito nebo nefa, ido awatefo-holofate-mota yasi Mosese hala hololadámae. E'e, hala hololadámoti metina muti, Isipi mikalo elepa ito unune, loti lutinau ya feti holi minoti
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Aloni feto lomuwabo, Hemo goti yaidana oti lifefe lageto u homu moloti lilimiti unune. Wewa Mosese Isipikati lilimito aibo we ya neidafa fe ne? Ya holiyámone, loti lomuwabo ne.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Feto lomuwabo ya hamenalo bulumakau mofola fefelumala lifefe loti gotiwa ya idafa munune, loti idafa hofo hiti sokila hi muti eimotina adinagunu lifefe labo idafawa huliya ya li faka lo edanune, loti hoba-hobina naba hofo hi nae.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Feiti feyafa, Gotikafo mesafa hito okulumaloka idafa-adafa ya weudina-lutina-hatina munae, loto liye. Feto loto libo yaidana oto polofeti lufuwa iyagu ya feto libo,
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 loto ha mono lufuwau (Amo 5:25-27) ya nebo ne.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Awatefo-holofate-mota mikau hafali minabo hamenalo ya Gotikafo hemotinagi maina minomo uwowe, loto lobibo mebe-mabala fele seli mono numuna ya emotinagi maina ne. Aya numuna hunabo hamamuna Gotikafo Mosese feti hunae, loto ilibito, wa edaido yalo huwabo ne.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Feti huwabo, aliga ya awatefo-holofate-motagi, ido hiyabatina we Yosuwagi Gotikafo homu moloto eito feka wenina itifu fulo betibo mikatina ya liyado seli numunawa fele liyabo ya mofuti liti loti ebawalo lo fedato yalo ya minobo Defiti nebo hamenalalo wiye.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Minomo wito, Defiti Goti dowa loto wa edaibo we yakafo feto loto lomuibo, Yekopu Gotila minanibo ya numuna hu hedanofe? loto loga o edaifa,
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Solomonikafo moda numuna ya hu edaibo ne.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Feito nefa, Goti akaisa nebo we ya wenina adinagunu numuna huwabo yau minámanaibo ne. Yagunu polofetikafo feto loto libo,
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 — ausente —
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 loto ha mono lufuwau (Ais 66:1-2) ya nebo ne.
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Hemotina ha holiti holámoti abo wenina minabo ya lutina-hatinau ido hatina-manadinau ha mono holámabo wenina minae. Ido heimotina ya awatinafo-holofatina-mota yamaidana oti minabo hamena-hamena Weuna Fele ya hololadámabo ne.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Ido polofeti yauti we ma ya awatinafo-mota yasi li hopa edámabo nefe? Mona fefe libo we ya oloto pinaiye, loti ha lo molabo we yagi hofo beti fuliyabo ne. Ido wewa ya hemotina ya uwolafo-mota adinalo moloti hofo fuliyabo ne.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Hemotina feto feyabo ya lo molaibo ha ya enisole Goti welauti biyato liti nefa, ido meyalo molámabo ne, loto lobiye.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Sitifeni hawa lobibo ya holiti sebatina hala-kala naba lifa,
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Weuna Fele lula-halau ya faitito okulumau wenu wa minoto waibo Goti lamenala naba yagi ido Yesu ya Goti ana onaleka sinoito nebo ya wa edaiye.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Wa edoto feto loto lobibo, Moda okuluma godo neto We Hula ya Goti ana onaleka nebo ya wa edowe, loto lobiye.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Lobibo ha ya holiti adinagunu hatinau lotana iti ha naba-naba loti ya muki oluloti loti li lulau edoti,
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 analo-hinalo liti yaloti numudo hila feka ika oti, liti uti hefanagunu hofomo uti, utinalo owo fana ya li fuloti, we hofawe ma huliya Solo ya hinalo molae.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Moloti ya Sitifeni hefanagunu hofo minato, ya feto libo, Wenaba Yesuwo, weune ya liyo, loto lomuto,
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 ido hina obula fito ha naba feto lomuibo, Wenabao, lifimatina emotinaloka molámo, loto feto lo itoto ya fuliye.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.