Mateus 27
GINITAḠO VARIḠUNA (SNC) vs AAI
1 Boḡiboḡi ekini-mama mamaiato-ḡoi, Rubu Veaḡa vereri baregori mabarari ema Iuda vereri ḡeboioḡa-vegogoto, Iesu beḡene vaḡia ḡana.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Seini na ḡebarubaruato, ḡeḡori-iaḡoato, Pilato, Roma gavana, ḡimanai ḡetore-kauato.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Iudas, reva tauna, na Iesu eḡitaiato, vaḡa-masena guruḡana varau ḡeveiato, benamo evetuḡamaḡi-kureto. Benamo silva moniri gabana toitoi (30) eḡwa-ḡenoḡoirito Rubu Veaḡa vereri barari e Iuda vereri ḡeri ai.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Ekirato, “Au tu bavei-rakava, korana asi ḡena rakava tarimana barevaia, bemaseni.” Ḡevaḡa-veseto, ḡekirato, “Mani tu dia ḡai ḡema nuḡa-vekwaraḡi, mani tu ḡoi tauḡemu ḡemu ḡauvei moḡo.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Iudas na silva moniri Rubu Veaḡa nuḡanai efiu-toḡarito, eraka-veḡitato. Benamo eiaḡoto, tauḡena ea veborato.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Benamo Rubu Veaḡa vereri baregori na mo silva moniri ḡeḡabirito, ḡekirato, “Mai tu rara voina monina, be boubou mauḡanai asi veḡata bita ḡuraiani, taravatu.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Ḡeguruḡa-iaḡiato, ḡevaḡa-moḡoniato murinai, mo moni ḡeḡabiato, ḡuro eveini tarimana ḡena tano ḡevoiato, tanobara boru tarimari ḡeri gara gabunai ḡevaḡa-iaḡoato.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Moḡesina nai mo tano arana ḡevatoani “Rara Tanona” beiaḡoma mo maitoma.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Monana Ieremia peroveta tarimana ḡena guruḡa ema moḡonito, ekirato, “Mo silva moniri gabanana toitoi (30) ḡeḡabirito, mo tu Isaraela tarimari na ḡevaḡa-moḡoniato voina misina, mo tau beḡene voia ḡana.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Ma mo moni na ḡuro eveini tarimana ḡena tano ḡevoiato, Vereḡauka ekirato ilailanai.”
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Iesu Roma gavanana ḡoiranai eruḡato, ḡia na edanaḡiato, ekirato, “Ḡoi tu Iuda tarimari ḡeri kini ba?” Iesu evaḡa-veseto, ekirato, “Oi, okiraḡiani maniḡa.”
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Benamo Rubu Veaḡa vereri baregori ema Iuda vereri na Iesu ḡeḡofaḡofa-iaḡiato, senaḡi guruḡa ta asi ekiraḡiato.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Moḡa lorinai Pilato na evaḡa-guruḡaiato, ekirato, “Ḡoi asi oseḡaḡini, iatamu ai tu meto ḡutuma ḡekiraḡirini?”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Senaḡi Iesu asi eḡoiaḡito, guruḡa sebona tai maki asi evaḡa-veserito. Monana gavana nuḡana efarevaḡi-rakavato.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Vanaḡivanaḡi Pasova verekona ḡaronai tu gavana na ḡia ḡeri dibura numai etanuni beḡe kiraḡiani tarimana ta etuḡu-rosiato-ḡoi.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Mo laḡani ai tarima rakava kwaikwaina ta dibura numai etanuto, arana tu Barabas.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Moḡa lorinai tarima ḡutuma ḡevegogoto nuḡanai, Pilato na edanaḡirito, ekirato, “Deikara ḡoura-viniani natuḡu-rosia: Barabas ba Iesu, ḡekiraḡiani Keriso?”
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Korana Pilato ribana ginikau, Iuda tarimari baregori ḡeri mama dainai, Iesu ḡia ḡimanai ḡetoreato.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Pilato na Kota eḡorikauato-ḡoi nuḡanai, Pilato ḡaraḡona na ḡena keakau ta etuḡu-raḡasiato, ekirato, “Mani vei-iobukaiobuka tarimana ḡenai dagara ta asi bono veia, korana au tu boḡi ai banuvi, ḡegu nuvi ai midigumidigu baregona na beḡabigu ḡia dainai.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Senaḡi Rubu Veaḡa vereri baregori ema Iuda vereri na vegogo tarimari nuḡari ḡeḡanirito, Pilato beḡene kiraia, Barabas bene tuḡu-rosia, a Iesu bene mase.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Senaḡi gavana na vegogo tarimari ma edanaḡirito, ekirato, “Ḡia tauri ruarua dei tu ḡomi ḡemi natuḡu-rosia?” Vegogo tarimari ḡefararato, ḡekirato, “Barabas!”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Benamo Pilato na edanaḡirito, ekirato, “O mai Iesu, ḡekiraḡiani Keriso, tu kamasi bana veia?” Ḡia mabarari ḡevaḡa-vese vegogoto, ḡekirato, “Novaḡa-satauroa!”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Senaḡi Pilato na ma edanaḡirito, ekirato, “Kara dainai? Kamara veiḡa rakavana eveiato nai?” Senaḡi mabarari ḡefarara-gigitarito, ḡekirato, “Novaḡa-satauroa!”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Pilato etuḡamaḡi-fakato, ḡia ḡena riba guruḡari tu asi beḡe ḡabi-raḡerini, ma tarimarima ḡia iatana na beḡe burini garina, benamo ḡia tu nanu eḡabito, ḡimana eḡuriḡiato mo tarimarima ḡutuma ḡoirari ai, ema maiḡesi ekirato: “Au tu asi ḡegu kerere mai vei-iobukaiobuka tarimana rarana ḡenai; mai tu ḡomi ḡemi ḡauvei moḡo!”
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Vegogo tarimari mabarari ḡevaḡa-veseto, ḡekirato, “Mai tarima rarana o ḡena mase metona tu ḡai iatamai bene tanu ema ḡai natuma iatari ai.”
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Benamo Pilato na Barabas etuḡu-rosiato ḡia ḡeri, a Iesu tu ḡekwaria etato vau soldia evinirito, beḡene vaḡa-satauroa ḡana.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Benamo Pilato ḡena vetari tarimari na Iesu ḡeḡori-iaḡoato gavana ḡena numa nuḡanai, benamo karori mabarari ḡekea-vegogorito, bena ḡeruḡa-ḡeḡeraḡiato.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Ḡena dabuḡa ḡeruḡa-vaḡirito, dabuḡa kakakakana ḡevaḡa-veiato,
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 debana dagarana ḡau ma giniginina na ḡevatoato, korona noḡa ḡeveiato, benamo Iesu debanai ḡetore-kauato. Oro ta maki ḡimana aroribanai ḡevaḡa-ḡabiato, benamo ḡoiranai ḡevetui-tarito, ḡevaseva-vaseva iaḡiato, ḡekirato, “Iuda ḡeri Kini o, ḡaro namona!”
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Benamo ḡekanunu-kanunuato, mo oro ḡeḡabi-rariato, debana ḡekwari-ḡenoḡoi ḡenoḡoiato-ḡoi.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Ḡevaseva-vaseva iaḡi-ḡosiato murinai, dabuḡa kakakakana ḡeḡabi-vaḡiato, ḡena dabuḡa korikorina ma ḡevaḡa-veiato. Benamo ḡeḡori-rosiato, beḡenea vaḡa-satauroa ḡana.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Ḡeraka-rosito-ḡoi nai, Kurene tarimana ta ḡeḡoitaḡoato arana Simona. Vetari tarimari o soldia na ḡelaunaḡi-naḡiato, Iesu ḡena satauro neḡwaia.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Benamo vanuḡa na ḡeraka-rosito, gabu tai ḡeraḡasito arana tu Golgota, anina tu ‘Deba Ḡavana Gabuna’.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Monai vine nanuna midigu vaḡa-keina muramurana arana gal ḡesi ḡebubu-vegogoato dagarana, Iesu ḡeviniato; eiamuse-tovoato, senaḡi asi eniuato.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Ḡevaḡa-satauroato murinai, ḡena dabuḡa ḡia fakarai ai ḡevarerito kasi ai.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Moḡa murinai ḡetanutanu-tarito, benamo ḡenariato.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Ḡia debana iatanai kara koranai ḡevaḡa-satauroato guruḡana ḡekafa-kauato, maiḡesi ḡetoreato, “MAI TU IESU, IUDA ḠERI VERE.”
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Seḡafore tarimari ruarua maki Iesu ḡesi ḡevaḡa-sataurorito, ta aroribana rekenai, ma ta kaurina rekenai.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Ḡeraka-vanaḡito-ḡoi tarimari debari ḡekorakorarito-ḡoi, guruḡa rakavari Iesu ḡeviniato-ḡoi,
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 ḡekirato-ḡoi, “O ḡoi okirato, Rubu Veaḡa borovoani, ḡaro toitoi nuḡanai ma bovaḡa-ruḡa ḡenoḡoiani otato, tauḡemu novevaḡa-maḡuri! Bema ḡoi Barau Natuna, satauro tuḡuna na noraka-riḡo.”
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Rubu Veaḡa vereri baregori e taravatu ḡevevaḡa-riba iaḡiato-ḡoi tarimari ema Iuda vereri na maki maiḡesi ḡevaseva-vaseva iaḡiato-ḡoi, ḡekirato,
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Ḡia na tarima boruri evaḡa-maḡuririto-ḡoi, kamuto ḡia tauḡena tu asi evevaḡa-maḡurini! Bema ḡia moḡoni Isaraela tarimari ḡeri vere nai, satauro na inimoḡo neraka-riḡo, be baḡana vaḡa-moḡonia.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Ḡia na Barau eḡabidadama viniato-ḡoi, be siḡitaia, Barau na maki betuḡamaḡi-kauani, bevaḡa-maḡuriani ba? Evekiraḡito-ḡoi, ‘Au tu Barau Natuna,’ nene?”
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Iesu ḡesi ḡevaḡa-satauro vegogorito seḡafore tarimari ruarua na maki moḡesi ḡeguruḡa-rakava viniato.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Horaḡauna 12 koloko ea ḡabiato nai, tanobara mabarana mukuna na eḡabi-ḡauato, mukuna etanuto eiaḡoto mo horaḡauna 3 koloko.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Horaḡauna 3 koloko rekenai Iesu eḡabato, ekirato, “Eloi, eloi, lama sabaktani?” anina tu, “Au ḡegu Barau, au ḡegu Barau, kara dainai au boraga-kwanegu?”
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Tarimarima tari monai ḡeruḡa-taḡoto-ḡoi nai, ḡeseḡaḡiato, benamo ḡekirato, “Ḡia tu Elia ekeaiani.”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Benamo ḡeri tarima ta eraga-iaḡoto, nanu erimaiani dagarana ta eḡabiato, vine nanuna mamakina nuḡanai eduḡi-fereiato, gobu lefai egwanu-kauato, benamo eduḡi-raḡeato, Iesu na neniua ḡana.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Senaḡi kotari ḡekirato, “Sivaḡa-noga roḡo, siḡitaia, Elia beiaḡomani, bevaḡa-maḡuriani ba asiḡina.”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Iesu ma eḡaba-fouto murinai emaseto.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Benamo mo negai moḡo Rubu Veaḡa nuḡanai veaḡa lelevaḡi daiḡutunai, kouḡau dabuḡana o ketin evedare-kikimato, eruaruato, tuḡuna na mo gabigabina. Tano eiagaiagato, fore barari ḡeḡwa-kirarito.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Mase guriri ḡevekeo-fakato, ma tarima ḡutuma, Barau ḡena ura ḡeveirito-ḡoi tarimari, mase na ma ḡevaisiraḡe-ḡenoḡoito,
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 ḡeri guri gaburi ḡeiaḡuirito. Iesu ḡena variḡisi-ḡenoḡoi murinai, Siti Veaḡana ḡana ḡeiaḡoto, monai tarimarima ḡutuma ḡoirari ai ḡefoforito.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Vetari verena ma ḡena vetari tarimari ḡesi, Iesu ḡenariḡauato-ḡoi tarimari, na tano-iaga ema ḡeḡorato dagarari mabarari ḡeḡitarito nai, ḡegari-rakavato, ḡekirato, “Mai tarima tu moḡoni Barau Natuna!”
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Vavine ḡutuma maki monai, kotuna manaḡai ḡeruḡato, ḡemarereto-ḡoi. Moḡeri vavine Iesu murinai ḡerakato Galilea na eiaḡoto mo Ierusalema ḡana, ema ḡia vetuḡu-naḡina ḡeiaḡo-vinito-ḡoi.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Ḡia fakari ai tu Maria, Magadala vavinena; Maria, Iakobo (o Iames) e Ioane sinari; ema Iakobo e Ioane Sebedaio sinari.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Mo lavilavi ai farefare ḡutuma tarimana Arimatea vanuḡa na eraḡasito, arana tu Iosefa; ḡia maki Iesu ḡena mero ta.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Ḡia tu Pilato ḡenai eiaḡoto, benamo enoḡiato, Iesu tauḡanina bene ḡabia etato. Benamo Pilato na ḡena vetari tarimari ekirarito, Iesu tauḡanina Iosefa beḡene vinia.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Moḡa lorinai Iesu tauḡanina eḡabiato, dabuḡa kurokurona namona na ekumuato,
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 gara gabuna fore kouḡanai ea tore-toḡaiato. Mo gara tu fore gwaḡiḡinai kouḡa ta ḡekoroato, ḡia tauḡena ḡena guri gabuna variḡuna ta. Fore baregona na ḡatama-boka ekure-ḡauato, benamo eraga-kwaneato.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Maria, Magadala vavinena, ema Maria ta tu monai ḡetanu-taḡoto-ḡoi, guri ḡetanu-ḡoiraiato.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Vereko ḡevei-toreani ḡarona ekorito vau, Sabadi varau beḡabia, Rubu Veaḡa vereri baregori e Farisea tarimari Pilato ḡenai ḡeiaḡoto,
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 ḡekirato, “Verebara, ḡai ḡatuḡa-maḡini, mo ḡofaḡofa tarimana roḡo maḡuri nai, ekirato, ‘Ḡaro toitoi murinai au tu mase na ma bavariḡisi-ḡenoḡoini.’
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Moḡa lorinai gadi tauri bono kirari, be guri gabuna beḡene nari-ginikaua, bene iaḡo mo, ḡaro toitoi murinai. Irau ḡena mero beḡe iaḡoni, ma tauḡanina beḡe lemaiani, benamo tarimarima beḡe ḡofarini, beḡe kirani, ‘Ḡia tu mase na bevariḡisi-ḡenoḡoi,’ beḡe toni garina. Mai ḡofaḡofa maiḡa na ḡofaḡofa guinena bevanaḡiani.”
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Pilato na ekirarito, ekirato, “Gadi tarimari ḡoḡabiri, ḡeiaḡo, be guri gabuna beḡene ruḡaḡau-ginikaua.”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Benamo gara ḡana ḡeiaḡoto, guri kouḡana ekou-ḡauato forena ḡekada-ḡauato, tabu vetoḡana ta ḡeveiato, benamo gadi tarimari ḡetorerito, beḡene riviḡaua.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.