Atos 24
GINITAḠO VARIḠUNA (SNC) vs AAI
1 Ḡaro imaima ḡekorito murinai, Rubu Veaḡa verena baregona, Anania, Kaisarea ḡana evariḡoto, Iuda vereri kotari e taravatu ma ribana tarimana ta arana Teretulo ḡesi. Mabarari ḡevariḡoto, Gavana Feliki ḡoiranai vauro Paulo ḡevaḡa-daḡaiato guruḡana ḡea kiraḡiato.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Paulo ekea-toḡaiato, benamo Teretulo na Paulo ḡevaḡa-daḡaiato guruḡana ḡoiranai ekiraḡirito, ekirato, “Namo vedaurea veremu Feliki! Ḡoi ḡemu veḡitaḡau gaburenai tu maino ai baḡa tanu-mauka kenene, e ḡema bese bene namo ḡana, dagara namori vovoka bovaḡa-variḡu ḡenoḡoiri.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Mai tu gabu mabarari ai e ḡaro mabarari ai ḡai na ḡaḡabi-raḡeani, moḡa lorinai ḡoi tu ḡavaḡa-namo baregomuni.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Au asi aurani, ḡoi ḡemu taimi bana vaḡa-kori-kavaia, senaḡi anoḡimuni, novetuḡa-ḡwama, asi bono baru, be ḡema guruḡa kubina tu noseḡaḡia.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Ḡai na mai tau ḡadoḡariato tu, rakava vaḡa-ḡorana tarimana, ḡia na gururaḡe barego evaḡa-ḡorarini, Iuda tarimari tano mabarari ai ḡetanuni fakari ai. Ḡia tu Nasareta doḡorona ḡeri veḡorikau tarimana ta.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Ḡia na tu Rubu Veaḡa maki nevaḡa-rakavaia etato, senaḡi ḡai na ḡaḡabi-tariato, [ḡema taravatu ilailanai baḡana vaḡa-kotaia ḡatato.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Senaḡi vetari verena baregona, Lisia, ema raka-toḡato, benamo ma ḡaramana ḡesi Paulo ḡai ḡimama na ema ḡabi-veḡitaiato.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Benamo Lisia ḡena guruḡa ilailanai, ḡia vaḡa-daḡana tarimari tu ḡoi ḡoiramu ḡana beḡe iaḡoma.] Ḡoi tauḡemu na ḡia bodanaḡi-ginikauani vauro, ḡia ḡavaḡa-daḡaiani dagarari mabarari tauḡena na bekira-varamuni.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Iuda tarimari maki ḡia ḡesi ḡekauto, ḡekirato mai bekiraḡiri dagarari mabarari tu moḡoni.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Gavana na Paulo vetoḡa ta evei-viniato Paulo ma bene guruḡa ḡana, benamo Paulo eguruḡato, ekirato, “Au ribagu, laḡani ḡutuma varau beḡe iaḡo, ḡoi tu mai bese tarimari ḡeri Kota ḡitaḡauna ḡauveina oveiani. Moḡa lorinai au tu ma iakugu ḡesi ḡegu vetoreḡau guruḡana ḡoi ḡoiramu ai akiraḡiani.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Ḡoi tauḡemu na maki asikauna boraga-doḡariani, ḡaro gabanana ruarua (12) maki roḡosi bene vanaḡia nuḡanai, au tu Ierusalema ḡana toma-rakariḡo avaraḡeto.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Ma mai au ḡevaḡa-daḡaguni tarimari na ta ḡesi Rubu Veaḡai ḡaveḡare-veḡareto-ḡoi nuḡanai asi ḡedoḡariguto, ema asi ḡedoḡariguto tarimarima avaḡa-vegogorito rubu nuḡanai o gabu tai vanuḡa baregona nuḡanai.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Ema mai ḡevaḡa-daḡaguni dagarari maki ḡoi ḡoiramu ai asi beḡe vaḡa-moḡonirini riba.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 A mai tu moḡoni akirani, au na tu ḡai senema ḡeri Barau atoma-rakariḡo viniani e mo Dabara Variḡuna akorana-iaḡiani, ma mai dabara ḡia tauḡeri na tu dabara ḡofaḡofana ḡetoni. Mose ḡena taravatu ema peroveta tarimari na ḡetorerito guruḡari mabarari tu avaḡa-moḡonirini.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Au ḡegu tuḡamaḡikau Barau ḡenai e mai tau ḡeri tuḡamaḡikau tu sebona moḡo, moḡa tu maiḡesi: Vei-iobukaiobuka tarimari e vei-rakava tarimari mabarari mase na ma beḡe variḡisi-ḡenoḡoini.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Moḡa lorinai au tu vanaḡivanaḡi nuḡagu bene iobukaiobuka vededegwana aveini Barau ḡoiranai e tarimarima ḡoirari ai.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Laḡani kota vovoka varau ḡeiaḡoto, au na Ierusalema araga-kwaneato. Moḡa murinai au ma baḡenoḡoi-iaḡo ḡegu tarimarima ḡeri ai, asi ḡeri-ḡari tarimari ḡeri moni baḡabi-iaḡo e varevare dagarari Barau bana vinia ḡana.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Ma au tu taravatu na ekiraḡiani ilailanai veiareva veiḡana avaḡa-koriato nuḡanai, Asia tanona na ḡeiaḡomato Iuda tauri kotari na Rubu Veaḡa nuḡanai ḡedoḡariguto. Moḡa nuḡanai au sevigu ai tu ḡutuma-barana ta asiḡi, e ta ḡesi maki asi aveḡare-veḡareto-ḡoi.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Moḡeri Iuda tarimari Asia tanona na ḡeiaḡomato beḡere iaḡoma, be ḡoi ḡoiramu ai au beḡerema vaḡa-daḡagu, beḡere kira-varamu, au na tu kamara rakava aveiato.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 A mai tarima maiḡeri na ḡekiraḡi-foforia, au kanisoro ḡoiranai aruḡato ḡaronai, au ḡegu ai tu kamara rakava ḡedoḡariato.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Senaḡi dagara sebona moḡo tu, ḡia ḡoirari ai aruḡato, afararato, akirato, ‘Mase tarimari ma beḡe variḡisi-ḡenoḡoini atoni naima, ḡomi na au toma ḡovaḡa-kotagu ḡotoni.’”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Mo Dabara, (mai tu Iesu Keriso ḡabidadama-vinina dabarana), Feliki tu ma eriba-ginikauato. Ḡia na Kota ma etuḡu-naḡiato, ekirato, “Vetari verena baregona, Lisia, beraḡasini vau, au na ḡomi ḡemi guruḡa bavei-roroḡotoani.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Benamo ḡia na vetari ḡitaḡauna tarimana ekiraiato, Paulo dibura numanai beḡene ḡita-ḡaua, senaḡi ḡitaḡauna asi beḡene vei-gwaḡiḡia. Ḡatana kotari na ḡevaḡa-kavaia beḡe toni nai tu beḡene ḡabi-raḡeri.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Ḡaro kotari ḡeiaḡoto muriri ai, Feliki ma ḡaraḡona Drusila ḡesi ḡeraḡasito. Drusila tu Iuda vavinena. Feliki na Paulo vetuḡuna eveito, benamo Paulo eiaḡomato, Iesu Keriso ḡabidadama-vinina guruḡari ekiraḡirito eseḡaḡiato.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Senaḡi Paulo ḡena sisibai tu vei-iobukaiobuka e vevaḡa-gwaḡiḡi ema Barau ḡena Kota baregona beiaḡomani guruḡari ekiraḡirito nai, Feliki egarito, benamo ekirato, “Benamo, toma tu noraka roḡo, ḡaro namona tai vauro ma bana kea-iaḡomamu.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Feliki ḡena tuḡamaḡi ta maki, Paulo na moni kota bene vinia. Moḡa lorinai ma ekea-ḡenoḡoi ḡenoḡoiato-ḡoi, ḡia ḡesi beḡene guruḡa-guruḡa ḡana.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Laḡani ruarua murinai, Porokio Festo na Feliki ḡena gavana ḡauveina gabuna eḡabiato. Senaḡi Iuda tarimari na beḡene ura-vinia ḡana, Paulo tu dibura numanai eraga-kwaneato.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.