Lucas 17

six (SIX) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesusue nupo tataiwopi ipaki kanikina, “Xuiapue xunu xerepinerire xokupa sapie eruru nikepure mopina, pana yuerau xunu xosa eruru niketai paiya, nini xiri xoxi xepineri.
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 Nue kakati mua nonomi xopuropu kire nono xunu xosa titikiri xatia, xeuxana kire xe wauro kokaini kutu parukanaro tarineri xasi nukuro otuwori xouna xumopina. Paire tini ati sosopa epixakuai.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 “Xatanie xunu eratia, kawau nupo kapia xoxi kutuwopina. Nupo xoukemu pirixatia, nupo xunu weteruwowai.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Nue ne xosa xoxixoxi kapia kireni asauni kakipa utu 7-teu yause rina, 7-teu yause xiyeri ma kanina, ‘Ye xoi suaxati xoi pirixine xatia,’ nupo xunu weteruwowai,” niketai.
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 Tianuwopie Kokaipa ipaki kauneri, “Ne sinipo xosikisuwopi kapia pani kokaipare,” woteneai.
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 Kakeri Kokaipae ipaki kanikina, “Tinipo xotikisuwopi paiya, sani mastet waxi sie xiri misiara rania tini mua kokaipa na kaunari, ‘Ne porureini siraronau xasi xosa xou tumu puro xaria,’ pa nae tinipo kuna taiwopina,” niketai.
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 Yesusue pani ipaki kunauna, “Kire apu tini xopuropue saina apu kawati xou ou porowopinare e xou sipsipu yakunikepina, pa saina apue atoro xiyeri koatia, nupo kokai apue kauna, ‘Ne sapauni ma misinau xoye ne wopinare?’
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 Xuwe. Kokai apue ipaki kaunapa, ‘Ne yeu xoye xoyerinau, xoye worowai nekei nekeiyerinau xoye wa timanau sie. Ye xoye nieine ene nieiti paiye, xurise ne xoye ninau ene ne,’ xepina.
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Saina apue nupo kuna supo taina kakatia, kokai apue saina apu eiyase wopinare? Xuwe.
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Pa xati tini rania, Xoiteue katiketai sie xokupa saina tieikiriai xatia, kunaunaria, ‘Sini asinaku saina apu xuwe. Sini saina tikiriai saina paiya, ai Xoiteue siketai saina tikiriai,’ ” xakuai.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Yesusue Yerusalemu ime tai xoupopouna, Samaria Tistrik xeika Kalili Tistrik xeika ou tumarei xowotai.
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 Kire wese putawatia, 10-teu apimi lilies supa tukue maneri imero tutumawoteneai. Xetaureini tumuneri,
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 ipaki uru yauneri, “Yesusu, Kokai Apu, ne sinire xoni suaxe,” woteneai.
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Kakeri Yesusue xekenikeri, ipaki kanikina, “Tini xounari tinipo muputiki xuriatiti atarinika,” niketai. Kakati xoworia, ninipo mupuniki asinakuwati lilies supa xuwexetai.
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Kire apu nini xopuropue nupo mupokemu asinaku xati xekerina, xiyeri xoupopouna ere urue Xoiteupo wenumu xouroretai.
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Yesusu xosa utu putarina xoutapa ukurou Yesusu nutiemu siau sakaro tutukina Yesusu eiyase wotai. Pa apua nu Samariapu.
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Yesusue pa apu xekeri, kunauna, “10-teu apimi ninipo lilies supa xuweiroati meruketeneai. Pana kireu 9-teu apua anoro purinerina?
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Xiyeri kouneri Xoiteu wenumu xourorepineri apu xuwere? Mua apu nu kire sanawapu, nu kireni re?” xetai.
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 Kakerina Yesusue pa apu kauna, “Ne sarounau xouwo. Nakipo xonisue ne xiyeri asinaku xitiai,” wotai.
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Parisi apimie Yesusu ipaki kotouneri, “Anakise Xoiteupo Xoiteue xuiapu yakunikirouna yause xosa kopinana?” woteneai. Kakeri Yesusue kuna kanikina, “Xoiteupo Xoiteue xuiapu yakunikirouna yause xosa kopinapa xuiapue xekeuneri sipawopineri imerei kopuwatixe.
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 Nini xekeri kunauneri, ‘Xekoa, nu mua purina,’ xepinerire ‘Nu pia purina xepuworixe?’ Iyesa. Xoiteupo Xoiteue xuiapu yakunikirouna yause paiya taki xopu purina,” niketai.
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Yesusue nupo tataiwopi kanikina, “Sewai xurise yause xosa, tinie Apupo Nonopu kire yause xekopureni kutu xakuai. Pana tini xekoakuaixe.
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Ipaki katikineria, ‘Xekoa nu pia purina,’ pare ‘Xekoa mua purina,’ xepineri. Tini kaki xanari xou nini tainikaku.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Tini sipa, xore lei xatia mena xourei, pa memeremue muira u tina kireira xourouna. Apupo Nonoe koupurina panumu kakatia, xokupa xuiapue xekopineri.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 Nu xokupa tatau xemeyati paiyeye, mua yausepu apue nikiniki tuwopineri.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 “Noapu yause xosa panumu kapia kakeniai, panumu kapiani Apupo Nono kopure xatia kakepineri.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Noapu yause xosa xoye nineri ene nineri, xuiapu tiwata xeneai, kakipa utuneri Noae kokouna minika maneyai. Kakati kokaipa xuyaie mana xokupa xuiapu xuweinikieyai.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 Lotipo yause xosa rania xuiapue panumu kapiani kakeniai. Nini xoye nineri ene nineri, xuru xesauneri isayauneri, saina erineri ata xuxuneri pa kapia kapia tipuroniai.
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 Kakeri Lotie Sotomu wetina xowati, pa yauseni ene sie xepi xeika xepiropu xe xeikae mena xourei kouna xuiapu xuweinikieyai.
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 Apupo Nono yara putawopina yause xosa panumu kapiani kakepina.
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 “Pa yause xosa kire apue ata tupauro purati, nupo xuru ata kamoro puratia, nu kaki xana nupo xuru muna texete. Panumu sie, apue sainaro purokie, atoro xiyeri xowoxete.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Tini Lotipo xui xosa kapia akipa xeyai nanuwa.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 Kire apue nukou puropi suini soki tepure xina paiya, nupo ekeoma puropi xuwexepina. Pana kire apue nukou puropi sui wetina paiya, nupo ekeoma puropi ati puropina.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 “Ye katikine, ukumani Apupo Nono koati aimore xuiapue kireni suwariro xini puroria, Xoiteue kire tina kire wetatia puropina.
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 — ausente —
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 — ausente —
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 Yesusupo tataiwopie pa kuna iyeserineri Yesusu ipaki kotouneri, “Kokaipa, anoro pa kapia akipa xepinerina?” woteneai. Kakeri Yesusue ipaki kanikina, “Sapi xumoki seke moupu xini puroteneairo, pa iriro kireni xunouwe kou kununurouneri,” niketai.
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.