Atos 9

Mashi Avui Wasilakahi (SIM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Oro wolok Sol er or waplelenaha Wasilakan hishindiyandari ma ondon or toloho or mandingormekmbaha ormu ura. Uhu hetprisik ormu ira.
1 Saulo, respirando ainda ameaças e morte contra os discípulos do Senhor, dirigiu-se ao sumo sacerdote
2 Or ihi hetpris oton or heyehe jekamba lal or kayeshikmbaha ormu silira. Or kayehe nor hanak or laihi maifuk sihi Judama lotu undari akan washilindari ma ol Damaskusik fehe ondon or hakmbahan. Urik hetpris jekambak karem ormu kayera, �Os Sol ma lal or heyenak nombo Jisashin li tiyanda nahi, wa ma ondon avak or toloho Jerusalemik or laharaha krawu akak or oweshinak likwa lira.� Karem or kayehe Solin ormu hara.
2 e lhe pediu cartas para as sinagogas de Damasco, a fim de que, caso achasse alguns que eram do Caminho, tanto homens como mulheres, os levasse presos para Jerusalém.
3 Urik Sol Jerusalemin or halaha yanga Damaskusik or ikurik ormu ira. Am or ihi Damaskusik or layikuri ambek si narik kolok tumsar kasai lervlandari hom lersuwu yok simu taka orin arangora.
3 Enquanto seguia pelo caminho, ao aproximar-se de Damasco, subitamente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Urik misambik or takatukuyi waha or misirik mashi las ma lar karem ormu mbara, �Sol, Sol. Mberem ushiwak anin mi kavak nakwak undua?�
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia:
5 Urik Sol mu mbara, �Wasilaka, mir lawe mir?� Urik ormu mbara, �An Jisasin mimu kavak nanduwa.
5 Ele perguntou: — Senhor, quem é você? E a resposta foi:
6 Hako mi usaha mi ihi yanga Damaskusik layika. Unak ma lar avak lerawu os mi lakwa lakwa oson or sawenak mivai misika,� karem ormu mbara.
6 Mas levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que você deve fazer.
7 Hako Sol nga iri ma ondo er li lishnyafaha li ajehe mayam er limu sira, mbeek mashi las mbari ambu lir. Mberem ushirik? Mashi oson misiri lir. Hako lir mbeek ma omen heyeri ambu lir.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos, ouvindo a voz, mas não vendo ninguém.
8 Urik Sol mu usasira. Misokome orhi huriri sir. Hako mbeek mbele las or heyekurik nari ambu. Erem or narik ma ol or nga iri ma ondo tava orhin li toloho Damaskusik limu la layira.
8 Então Saulo se levantou do chão e, abrindo os olhos, nada podia ver. E, guiando-o pela mão, levaram-no para Damasco.
9 Li lalayi oweshirik niri nalmingrip orok liri ria. Hako misokome orhi mbeek jip or heyeri ambu. Uhu akwa nga uksembe nga mbeek ari ambu ri.
9 Esteve três dias sem ver, durante os quais nada comeu, nem bebeu.
10 Yanga Damaskus orok Jisasin hishindiyandari ma lar lindari ria. Hi orhi Ananaias oria. Or lihi suku hom or heyeri Wasilaka hi orhin ormu ushara, �Ananaias.� Karem or mbarik ormu mbara, �Wasilaka, mberem uwa?�
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor lhe apareceu numa visão e disse: Ao que ele respondeu: — Eis-me aqui, Senhor!
11 Karem or mbarik Wasilaka orin ormu sawera, �Mir usaha nombo os Nombo Worna, karem li ushanda orok mi ika. Nombo orok mi ihi Judashi akak mi layihi ma lar yanga Tarsusik fehe oton mi silheyeka. Hi orhi Sol oria. Or ormu orok beten unduwa.
11 Então o Senhor lhe disse:
12 Sol oto or lihi suku hom or heyewak or linda akak mi layihi tava mihin masiji orhik mi hauoweshiwak kolok misokome orhi indiyok jivik si nawak heyewa ora.�
12 e, numa visão, viu entrar um homem, chamado Ananias, e impor-lhe as mãos, para que recuperasse a vista.
13 Urik Ananaias mu sawera, �Wasilaka, an a misiwa ma musha mende ma orton li mbanda re. Jerusalem orok ma ol mirin hishindiyanda ondon kavak or nawak li mbawak a misinda re.
13 Ananias, porém, respondeu: — Senhor, de muitos tenho ouvido a respeito desse homem, quanto mal tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 Or angop bikpris ondo kwambu lihin orin li haha li mbashirik torok tari ria, mirin hishiowehe lotu unda man or toloho krawuk or owekmbahan.�
14 E aqui em Damasco ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome.
15 Hako Wasilaka mu orin sawera, �Mir i. Ma oto angop a kamawa ri. Or ihi Judama ambu ondo nga king ondo nga hulaima nokopma Israelik fehe ondo nga mashi anhin or sawenak li misikmbahan.
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Lerawu anhin or laha nombo orok nomorawu kava orhik talakwa oson avak a mukunak heyekwa ri,� karem ormu mbara.
16 Pois eu mesmo vou mostrar a ele quanto deve sofrer pelo meu nome.
17 Urik Ananaias or usa or ihi aka orok or layi tava orhin or hau Solhi masijik owehe normu mbara, �Awasayi anhi, Sol. Wasilaka Jisas or nombok mihik talarik mi heyeri oto or mbashiwak mirin a heyekwak amu randuwa. Ushinak misokome mihi indiyok jip mi heyekmbahan. Unak Masikome Avui Wasilakahi avak mir nga nor sikmbahan.�
17 Então Ananias foi e, entrando na casa, impôs as mãos sobre Saulo, dizendo: — Saulo, irmão, o Senhor Jesus, que apareceu a você no caminho para cá, me enviou para que você volte a ver e fique cheio do Espírito Santo.
18 Ananaias karem or mbarik os foom armbu hom misokome orhik nari ovro kolok fri jakoho frimu rakara. Urik indiyok ormu heyera. Uhu nor usarik orin ormu fak tolofalera.
18 Imediatamente caíram dos olhos de Saulo umas coisas parecidas com escamas, e ele voltou a ver. A seguir, levantou-se e foi batizado.
19 Urik akwa lal li harik or amasihi indiyok kwambu nga normu nara.
19 E, depois de comer, sentiu-se fortalecido. Saulo permaneceu alguns dias com os discípulos em Damasco.
20 Uhu kolok Judama lotu undari aka orok or ihi mashin ormu sawera, �Jisas orto jikisi Avui Wasilakahi ria.�
20 E logo, nas sinagogas, proclamava Jesus, afirmando que ele é o Filho de Deus.
21 Urik ma amber Solhi mashin li misihi limu lishnyafara. Uhu limu mbara, �Ma roto Jerusalem orok ma ol Jisasin hishiowehe lotu unda ma ondon kavak nandari ma toria. Uhu ter torok or taha ma ol Jisasin hishindiyanda ma ondon or toloho bikprisik or laha ihi krawuk or owekmba tawa ri, karem ni hishiwa re.�
21 Todos os que ouviam Saulo estavam atônitos e diziam: — Não é este o que exterminava em Jerusalém os que invocam o nome de Jesus e veio para cá precisamente para prender e levá-los aos principais sacerdotes?
22 Hako mashi os Sol or saweri oso kwambuk er si naha krahak nari sir. Uhu karem ormu mbara, �Jekamba Avui Wasilakahik li kayehendari hom Jisas oto hulaima nokopman jivinakmbaha Avui Wasilaka angop or kamahanda ma ri.� Karem or mbarik Judama ol Damaskusik lindari ondo li misihi wavu musha mushak limu hishira.
22 Saulo, porém, mais e mais se fortalecia e confundia os judeus que moravam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 Niri lal am li ishirik Judama lal lasikop li tirsaha Solin li mandingormekurik limu anasawera.
23 Decorridos muitos dias, os judeus resolveram matar Saulo,
24 Uhu sunja inyi os yangan arangondari akayanga amber ondon niri nga tandi nga er limu arangorakora. Unak or tanak li mandingormekmbahan. Hako Sol mashi os orin li jikurik li mbari mashi oso angop misiri ri.
24 mas ele ficou sabendo do plano deles. Dia e noite guardavam também os portões da cidade, para o matar.
25 Uri osik orin tiyandari ma ondo niri wolo lasik orin li laha inyi os sunjak li undari orok limu lalawura. Uhu serkawu laka kwambu jindari lasik li mbashirik or layi lirik kuvuk li tihi naman er li tolori hom yanga hikriyok ormu layira.
25 Mas os discípulos de Saulo tomaram-no de noite e, colocando-o num cesto, desceram-no pela muralha.
26 Undarik Sol indiyok Jerusalemik ormu ira. Uhu ma ol Jisasin hishindiyandari ma ondo nga nakrem li tirsakmba ormu ura. Hako wahau. Lir os Jisasin or hishindiyari oson angop misiri lir, hako mbeek mashi oso ome, karem hishiri ambu lir. Uri osik limu ajera.
26 Quando chegou a Jerusalém, Saulo procurou juntar-se aos discípulos de Jesus. Porém todos tinham medo dele, não acreditando que ele fosse discípulo.
27 Hako Barnabas mu Solin aposel ondohik halakmbaha laha ira. Or laihi mashi os Sol Damaskusik inda nombo orok Wasilakan or heyeri oso nga mashi os Wasilaka orin or saweri oso nga lirin ormu sawera. Uhu yanga Damaskusik Sol mashi Wasilakahin kormbak or sawehe mbeek or ajeri ambu oso nga ormu sawera.
27 Mas Barnabé, tomando-o consigo, levou-o aos apóstolos. Contou-lhes como Saulo tinha visto o Senhor no caminho, e que o Senhor tinha falado com ele. Também contou como, em Damasco, Saulo tinha pregado ousadamente em nome de Jesus.
28 Aposel ondo Sol os Jisasin or hishindiyari oson kormbak limu heyera. Uhu Sol or nga Jerusalemik nakrem li lihi limu yara. Uhu kwambu Jisashik mashin kormbak ormu sawera. Or mbeek man ajeri ambu ri.
28 E Saulo ficou com eles em Jerusalém, entrando e saindo, pregando ousadamente em nome do Senhor.
29 Uhu Judama ol mashi Grikhik maimbanda ma ondo nga limu anamainkwambu mbara. Hako lir nombo nombo os orin li jimandingormekurin lasari lir.
29 Falava e discutia com os helenistas, mas eles procuravam matá-lo.
30 Hako Jisasin hishindiyandari ma ondo mashi oson li misihi Solin li laha Sisariak limu lai halashirik yanga Tarsusik ormu ira.
30 Quando isto chegou ao conhecimento dos irmãos, levaram Saulo até Cesareia e dali o enviaram para Tarso.
31 Oro wolok Jisasin hishindiyandari ma ol provins Judia nga Galili nga Samaria orok lindari ondo jipjip er lindari lira, mbeek nomorawu nga nari ambu lir. Uhu Avui Wasilaka lirin or jelyashirik orin hishindiyanda nombo lihi kwambuk er nari sir. Avui Wasilakan li ajehe orhi siyok limu sira. Li sirik Masikome Avui Wasilakahi lirin or jelyashirik Jisasin hishindiyandari ma musha mendek er nari lira.
31 Assim, a igreja tinha paz por toda a Judeia, Galileia e Samaria, edificando-se e caminhando no temor do Senhor; e, no consolo do Espírito Santo, crescia em número.
32 Pita Avui Wasilakahi ma ondon or heyekmbaha yanga yangak ormu ira. Uhu yanga las Lida, karem li ushandari mishik ormu ira.
32 Passando Pedro por toda parte, foi também visitar os santos que moravam em Lida.
33 Kuyanga orok or ihi ma lar ormu heyera. Ma oto hi orhi Ainias oria. Ma oto maome orhi angop turmusaharakondari ria. Jeyengawukop or wandari asama tostava tava yok nalmingrip nari sira.
33 Encontrou ali certo homem, chamado Eneias, que havia oito anos jazia de cama, pois era paralítico.
34 Pita orin or heyehe ormu sawera, �Ainias, ter Jisas Krais unak jivik nakwa mir. Uwa osik mi usaha jeyengawu mihin armek oweka.� Karem or mbarik kolok lewas ormu usara.
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume a sua cama. Ele imediatamente se levantou.
35 Urik ma ol yanga Lida orok fehe nga kuyanga Saronik fehe nga Ainias oto jivik or narik li heyehe wavu lihin li tormblehe Wasilakan limu tiyara.
35 Todos os habitantes de Lida e da região de Sarom viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Kuyanga Jopak Jisasin hishindiyandari nokove las lindari sir. Hi sihi Tabita sir. Grikhi mashik Dorkas, karem li ushandari sir. Sir mbele mbele lerawu jivin si laha erndakava ondon si haha jelyandari sir.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, nome este que, traduzido, é Dorcas. Ela era notável pelas boas obras e esmolas que fazia.
37 Nindi las wolok si kavamisihi simu hara. Urik maninimba sihin li uktoloho waskowarmbak li hevehe aka metenje heyeyok li lalawu oweshirik simu wara.
37 Aconteceu que, naqueles dias, ela adoeceu e veio a morrer. Depois de a lavarem, puseram o corpo num quarto do andar superior.
38 Oro wolok Pita yanga Lidak liri ri. Yanga Lida oso yanga Jopa nga pasir nandari sir. Uri osik Jisasin tiyandari ma ol Jopak lindari ondo Pita yanga Lidak or ta lirin li misihi ma frijip li mbashirik frimu ira. Fri ihi orin frimu sawera, �Hai, kolomalok mi ra ni iwa. Nambek mi nawa halawa.�
38 Como Lida ficava perto de Jope, os discípulos, ouvindo que Pedro estava ali, enviaram-lhe dois homens com o seguinte pedido: — Não se demore em vir até nós.
39 Urik Pita or usaha frir nga limu ira. Li ihi orin li laha aka os heyersiyer li undari aka heyeyok limu lawura. Or lawu nor heyeri nokove mumbla ondo orok li sihi limu tlara. Urik Pitan li heyehe os Tabita lir nga si liri wolok kowe mbele mbele ol si tlavaha lirin si hahandari ondon orin limu mukura.
39 Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram ao quarto do andar superior. Todas as viúvas o cercaram, chorando e mostrando-lhe túnicas e vestidos que Dorcas tinha feito enquanto estava com elas.
40 Urik Pita mu hulaima nokopma amber ondon or mbarik hikrik limu layira. Urik kumban or huvuhu ormu Avui Wasilakan sawera. Uhu fumunyava orhin or tormblehe nokove oso maninimba sihi wari mishi oroyok ormu heyera. Uhu ormu mbara, �Tabita, nyir usawa.� Karem or mbarik kolok misokome sihi simu hurira. Uhu Pitan si heyehe si usaha simu lira.
40 Mas Pedro mandou que todos saíssem, ajoelhou-se e orou; depois, voltando-se para o corpo, disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Urik Pita tava sihin or tolorik simu usasira. Urik Pita Avui Wasilakahi ma ondo nga nokove mumbla nga nor usharik li tarik normu mukura, �Tabita tos usa lindu,� karem ormu mbara.
41 Ele, dando-lhe a mão, ajudou-a a ficar em pé; e, chamando os santos, especialmente as viúvas, apresentou-a viva.
42 Urik Pita lerawu os or lari mashi oso li haisau handasawe irik yanga Jopak fehe ma amber li mistakoho ma mushak Wasilakan limu hishindiyara.
42 Isto se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Urik Pita yanga Jopa orok nambek Saimon nga liri vri. Saimon oto bulmakau sishin or tloloho mbele mbelen bulmakau sishi ondok undari ma ri.
43 Pedro ficou em Jope muitos dias, na casa de um curtidor chamado Simão.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.