Atos 9
Mashi Avui Wasilakahi (SIM) vs AAI
1 Oro wolok Sol er or waplelenaha Wasilakan hishindiyandari ma ondon or toloho or mandingormekmbaha ormu ura. Uhu hetprisik ormu ira.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Or ihi hetpris oton or heyehe jekamba lal or kayeshikmbaha ormu silira. Or kayehe nor hanak or laihi maifuk sihi Judama lotu undari akan washilindari ma ol Damaskusik fehe ondon or hakmbahan. Urik hetpris jekambak karem ormu kayera, �Os Sol ma lal or heyenak nombo Jisashin li tiyanda nahi, wa ma ondon avak or toloho Jerusalemik or laharaha krawu akak or oweshinak likwa lira.� Karem or kayehe Solin ormu hara.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Urik Sol Jerusalemin or halaha yanga Damaskusik or ikurik ormu ira. Am or ihi Damaskusik or layikuri ambek si narik kolok tumsar kasai lervlandari hom lersuwu yok simu taka orin arangora.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Urik misambik or takatukuyi waha or misirik mashi las ma lar karem ormu mbara, �Sol, Sol. Mberem ushiwak anin mi kavak nakwak undua?�
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Urik Sol mu mbara, �Wasilaka, mir lawe mir?� Urik ormu mbara, �An Jisasin mimu kavak nanduwa.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Hako mi usaha mi ihi yanga Damaskusik layika. Unak ma lar avak lerawu os mi lakwa lakwa oson or sawenak mivai misika,� karem ormu mbara.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Hako Sol nga iri ma ondo er li lishnyafaha li ajehe mayam er limu sira, mbeek mashi las mbari ambu lir. Mberem ushirik? Mashi oson misiri lir. Hako lir mbeek ma omen heyeri ambu lir.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Urik Sol mu usasira. Misokome orhi huriri sir. Hako mbeek mbele las or heyekurik nari ambu. Erem or narik ma ol or nga iri ma ondo tava orhin li toloho Damaskusik limu la layira.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Li lalayi oweshirik niri nalmingrip orok liri ria. Hako misokome orhi mbeek jip or heyeri ambu. Uhu akwa nga uksembe nga mbeek ari ambu ri.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Yanga Damaskus orok Jisasin hishindiyandari ma lar lindari ria. Hi orhi Ananaias oria. Or lihi suku hom or heyeri Wasilaka hi orhin ormu ushara, �Ananaias.� Karem or mbarik ormu mbara, �Wasilaka, mberem uwa?�
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Karem or mbarik Wasilaka orin ormu sawera, �Mir usaha nombo os Nombo Worna, karem li ushanda orok mi ika. Nombo orok mi ihi Judashi akak mi layihi ma lar yanga Tarsusik fehe oton mi silheyeka. Hi orhi Sol oria. Or ormu orok beten unduwa.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Sol oto or lihi suku hom or heyewak or linda akak mi layihi tava mihin masiji orhik mi hauoweshiwak kolok misokome orhi indiyok jivik si nawak heyewa ora.�
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Urik Ananaias mu sawera, �Wasilaka, an a misiwa ma musha mende ma orton li mbanda re. Jerusalem orok ma ol mirin hishindiyanda ondon kavak or nawak li mbawak a misinda re.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Or angop bikpris ondo kwambu lihin orin li haha li mbashirik torok tari ria, mirin hishiowehe lotu unda man or toloho krawuk or owekmbahan.�
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Hako Wasilaka mu orin sawera, �Mir i. Ma oto angop a kamawa ri. Or ihi Judama ambu ondo nga king ondo nga hulaima nokopma Israelik fehe ondo nga mashi anhin or sawenak li misikmbahan.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Lerawu anhin or laha nombo orok nomorawu kava orhik talakwa oson avak a mukunak heyekwa ri,� karem ormu mbara.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Urik Ananaias or usa or ihi aka orok or layi tava orhin or hau Solhi masijik owehe normu mbara, �Awasayi anhi, Sol. Wasilaka Jisas or nombok mihik talarik mi heyeri oto or mbashiwak mirin a heyekwak amu randuwa. Ushinak misokome mihi indiyok jip mi heyekmbahan. Unak Masikome Avui Wasilakahi avak mir nga nor sikmbahan.�
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Ananaias karem or mbarik os foom armbu hom misokome orhik nari ovro kolok fri jakoho frimu rakara. Urik indiyok ormu heyera. Uhu nor usarik orin ormu fak tolofalera.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Urik akwa lal li harik or amasihi indiyok kwambu nga normu nara.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Uhu kolok Judama lotu undari aka orok or ihi mashin ormu sawera, �Jisas orto jikisi Avui Wasilakahi ria.�
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Urik ma amber Solhi mashin li misihi limu lishnyafara. Uhu limu mbara, �Ma roto Jerusalem orok ma ol Jisasin hishiowehe lotu unda ma ondon kavak nandari ma toria. Uhu ter torok or taha ma ol Jisasin hishindiyanda ma ondon or toloho bikprisik or laha ihi krawuk or owekmba tawa ri, karem ni hishiwa re.�
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Hako mashi os Sol or saweri oso kwambuk er si naha krahak nari sir. Uhu karem ormu mbara, �Jekamba Avui Wasilakahik li kayehendari hom Jisas oto hulaima nokopman jivinakmbaha Avui Wasilaka angop or kamahanda ma ri.� Karem or mbarik Judama ol Damaskusik lindari ondo li misihi wavu musha mushak limu hishira.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Niri lal am li ishirik Judama lal lasikop li tirsaha Solin li mandingormekurik limu anasawera.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Uhu sunja inyi os yangan arangondari akayanga amber ondon niri nga tandi nga er limu arangorakora. Unak or tanak li mandingormekmbahan. Hako Sol mashi os orin li jikurik li mbari mashi oso angop misiri ri.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Uri osik orin tiyandari ma ondo niri wolo lasik orin li laha inyi os sunjak li undari orok limu lalawura. Uhu serkawu laka kwambu jindari lasik li mbashirik or layi lirik kuvuk li tihi naman er li tolori hom yanga hikriyok ormu layira.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Undarik Sol indiyok Jerusalemik ormu ira. Uhu ma ol Jisasin hishindiyandari ma ondo nga nakrem li tirsakmba ormu ura. Hako wahau. Lir os Jisasin or hishindiyari oson angop misiri lir, hako mbeek mashi oso ome, karem hishiri ambu lir. Uri osik limu ajera.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Hako Barnabas mu Solin aposel ondohik halakmbaha laha ira. Or laihi mashi os Sol Damaskusik inda nombo orok Wasilakan or heyeri oso nga mashi os Wasilaka orin or saweri oso nga lirin ormu sawera. Uhu yanga Damaskusik Sol mashi Wasilakahin kormbak or sawehe mbeek or ajeri ambu oso nga ormu sawera.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Aposel ondo Sol os Jisasin or hishindiyari oson kormbak limu heyera. Uhu Sol or nga Jerusalemik nakrem li lihi limu yara. Uhu kwambu Jisashik mashin kormbak ormu sawera. Or mbeek man ajeri ambu ri.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Uhu Judama ol mashi Grikhik maimbanda ma ondo nga limu anamainkwambu mbara. Hako lir nombo nombo os orin li jimandingormekurin lasari lir.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Hako Jisasin hishindiyandari ma ondo mashi oson li misihi Solin li laha Sisariak limu lai halashirik yanga Tarsusik ormu ira.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Oro wolok Jisasin hishindiyandari ma ol provins Judia nga Galili nga Samaria orok lindari ondo jipjip er lindari lira, mbeek nomorawu nga nari ambu lir. Uhu Avui Wasilaka lirin or jelyashirik orin hishindiyanda nombo lihi kwambuk er nari sir. Avui Wasilakan li ajehe orhi siyok limu sira. Li sirik Masikome Avui Wasilakahi lirin or jelyashirik Jisasin hishindiyandari ma musha mendek er nari lira.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pita Avui Wasilakahi ma ondon or heyekmbaha yanga yangak ormu ira. Uhu yanga las Lida, karem li ushandari mishik ormu ira.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Kuyanga orok or ihi ma lar ormu heyera. Ma oto hi orhi Ainias oria. Ma oto maome orhi angop turmusaharakondari ria. Jeyengawukop or wandari asama tostava tava yok nalmingrip nari sira.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pita orin or heyehe ormu sawera, �Ainias, ter Jisas Krais unak jivik nakwa mir. Uwa osik mi usaha jeyengawu mihin armek oweka.� Karem or mbarik kolok lewas ormu usara.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Urik ma ol yanga Lida orok fehe nga kuyanga Saronik fehe nga Ainias oto jivik or narik li heyehe wavu lihin li tormblehe Wasilakan limu tiyara.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Kuyanga Jopak Jisasin hishindiyandari nokove las lindari sir. Hi sihi Tabita sir. Grikhi mashik Dorkas, karem li ushandari sir. Sir mbele mbele lerawu jivin si laha erndakava ondon si haha jelyandari sir.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Nindi las wolok si kavamisihi simu hara. Urik maninimba sihin li uktoloho waskowarmbak li hevehe aka metenje heyeyok li lalawu oweshirik simu wara.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Oro wolok Pita yanga Lidak liri ri. Yanga Lida oso yanga Jopa nga pasir nandari sir. Uri osik Jisasin tiyandari ma ol Jopak lindari ondo Pita yanga Lidak or ta lirin li misihi ma frijip li mbashirik frimu ira. Fri ihi orin frimu sawera, �Hai, kolomalok mi ra ni iwa. Nambek mi nawa halawa.�
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Urik Pita or usaha frir nga limu ira. Li ihi orin li laha aka os heyersiyer li undari aka heyeyok limu lawura. Or lawu nor heyeri nokove mumbla ondo orok li sihi limu tlara. Urik Pitan li heyehe os Tabita lir nga si liri wolok kowe mbele mbele ol si tlavaha lirin si hahandari ondon orin limu mukura.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Urik Pita mu hulaima nokopma amber ondon or mbarik hikrik limu layira. Urik kumban or huvuhu ormu Avui Wasilakan sawera. Uhu fumunyava orhin or tormblehe nokove oso maninimba sihi wari mishi oroyok ormu heyera. Uhu ormu mbara, �Tabita, nyir usawa.� Karem or mbarik kolok misokome sihi simu hurira. Uhu Pitan si heyehe si usaha simu lira.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Urik Pita tava sihin or tolorik simu usasira. Urik Pita Avui Wasilakahi ma ondo nga nokove mumbla nga nor usharik li tarik normu mukura, �Tabita tos usa lindu,� karem ormu mbara.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Urik Pita lerawu os or lari mashi oso li haisau handasawe irik yanga Jopak fehe ma amber li mistakoho ma mushak Wasilakan limu hishindiyara.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Urik Pita yanga Jopa orok nambek Saimon nga liri vri. Saimon oto bulmakau sishin or tloloho mbele mbelen bulmakau sishi ondok undari ma ri.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.