1 Coríntios 11

Mashi Avui Wasilakahi (SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jir os an yanda nombok ji yaka, os an Kraisin a tiyanda hom.
1 Ayu Keriso abi’u’ur na’atube kwa ayu kwani’u’uru.
2 Ermba ermbak anin ji hishihi mashi os a sawendan toltangrinda jir. Unda osik jirin amu rupshi mendenduwa.
2 Ayu sawar ta ta’amaim mar etei kwanunuhu isan naatu bai’obaiyen abit kwabukikin kwama’am isan, a merar ayi abobora’ara’ahi.
3 Hako mashi las a saweshinak armek ji yarikwak amu mbanduwa. Krais or hausishiwak hulayi orhi siyok hakasinda lir. Hulayi li hausishiwak nokove lihi lihi siyok hakasinda lir. Avui Wasilaka or hausishiwak Krais orhi siyok hakasinda ri.
3 Baise boun ayu akokok kwa etei kwanaso’ob gewas. Keriso i orot ana ukwarin, Babin ana ukwarin i orot naatu Keriso ana ukwarin i God.
4 Os ji tirsaha ji lotu uwa wolo, os hulayi lar or taha masiji orhin or arangoho Avui Wasilakan or sawewa mo mashi orhin profet hom or sawe nahi, os erem or uwa oso kava sir. Os erem or uwa osmu nirin mukunduwa, or mbeek Kraishi siyok sinda ambu ri.
4 Orot yait aribun sumasum auman eyoyoyoban, o tur God biyanane baib eo’orereb Keriso biya’ohow ebitin.
5 Os ji tirsaha ji lotu uwa wolo, os nokove las si taha masiji sihin si arangoho, Avui Wasilakan si sawewa mo orhi mashin profet hom si sawe nahi, os erem si uwa oso jivi sir. Hako os masiji sihin si arango nahi ambu, oso kava sir. Mberem ushiwak? Oso osmu nirin mukunduwa, sir mbeek hula sihi sishiwak orhi siyok sinda ambu sir. Oso osmu masikukwa sihi li lereshiwak si humblaranda hom nanduwa.
5 Naatu babin yait aribun ana sumasum bosair eyoyoyoban, o tur God biyanane bai eo’orereb, aawan biya’ohow ebitin, ana itinin i babin aribun himafuribe.
6 Os nokove masiji sihin si arangokwak si hishi nahi ambu, wa masikukwa sihin simbalesik si kororakoka. Hako nokove jirin, angop ji heyenda sir. Os masikukwa jihin korowa mo lere nahi, jir humblara mendekwa jir. Unda osik masiji jihin ji arangoka.
6 Babin yait aribun men nasumisum, gewasin aribun hina’afuw. Baise babin aribun afuwin o mafurin isan biyan nao’ohow na’at gewasin aribun nasum.
7 Hako hulayi masiji orhin or arangoho Avui Wasilakan or sawewa hala. Uhu orhi mashi nga profet hom or sawewa hala. Mberem ushiwak? Hulayi ondo Avui Wasilaka os or nandan or heimaha or uhunda ola. Lir Avui Wasilaka kwambu os orhik nandan or heimaha or uhunda ola. Hako nokoven or uri erem. Lir kwambu os hula lihik nandan or heimaha nor uri lir.
7 Orot aribun men nasum, anayabin orot i God ana itinin naatu ana fair, baise babin i orot ana fair.
8 Avui Wasilaka mbeek nokovehi maomen or laha hulayin uri ambu ri, wahau. Hulayihi maomen or laha nokoven uri ria.
8 Anayabin orot i men babinane namih, baise babin i orotone na.
9 Hulayin or uri mbeek nokovehi siyok or sikmbaha or uri ambu ri, wahau. Or nokoven or uri hula sihi orhi siyok si sikmbaha or uri sir.
9 Na’atube orot i men babin isan God eo matar, baise babin i orot isan matar.
10 Uwa osik halanak nokove hula sihi siyok si sinda nombon si heimaha masiji sihin si arangoka. Mberem ushiwak? Ensel mbele mbele os ni uwan lishi heyenda ola.
10 Ana’anaban iti isan, tounamatar matahimaim babin aribun nasum, saise nati sumasumamaim ebi’obaiyit, babin i orot ana fair babanamaim ema’am.
11 Hako ma ol Wasilakahi krahak sinda ondo mbeek hulayi apsham li siwak, nokove apsham sinda ambu lir. Lir nakremkop li sihi ananjelyanda lir.
11 Regah ana yawasamaim tama’am babin men orot nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama, na’atube orot men babin nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama.
12 Mas Avui Wasilaka hulayihi maomen or laha nokoven or uri sir. Hako oro wolok sishi raha ter nawa hulayi maome nokovehik talanda lir. Hako hulaima nokopma nga mbele mbele amber ondo nga Avui Wasilakahikop talanda lir.
12 Anayabin babin orotone na, na’atube babin biyanane taub orot yai. Baise sawar etei i Godane hina.
13 Jihinjik mashi kason ji oweioweiheyehe ji yarika. Os nokove masiji sihin si arango namber Avui Wasilakan si sawewa oso jivi os? Wahau te. Oso kava sir.
13 Taiyuw kwanibatiy kwana’itin, babin aribun ana sumasum nabosair, bebeyanamaim nayoyoyoban i gewasin ai en?
14 Jir angop ji heyenda sir. Os hulayi masikukwa orhi hombelakak si na nahi, oso kava sir.
14 It ata so’ob i sawar biyatamaim temamatar imaim ebi’obaiyit, orot aribun ituw manin ere’er i boro biyan na’ohow.
15 Hako os nokove masikukwa sihi hombelakak si nawa, oso tlahapsinda hom si naha, jivi sira. Avui Wasilaka masiji sihin si arangokmbaha masikukwa sihi hombelakak si nakmbaha or uri sir.
15 Baise babin aribun ituw manin ere’ere i ana itinin ebigewasin. Anayabin aribun manin re’ere i yumatan ana sumasum na’atube.
16 Hako os ma lar mashi kas a mbawan or misihi nor mblarnaha, mashi apsham or mbakunak or hishi nahi, wa wavu os erem or hishiwan or hala. Nir nga sios Avui Wasilakahi amber hom nakrem nombo namtas os a sawewa oso nom ni tiyanda nir.
16 Baise orot yait ayu ao isan inagamigam, anao inanowar. Kwafiren isan ata ef men ta ema’am boro imaim tani’ufunun o God ana ekaleisia wanawanan kwafiren ana ef men ta ema’am boro i tani’a’ait.
17 Os ji lotu uwa wolo mbeek nombo jivin unda ambu jir, nombo kava indingan unda jir. An mbeek nombo nombo os ji undan a heyehe na rupshinda ambu nir, wahau. Unda osik ter nombo nombo os ji tiyakwan amu sawekuwa.
17 Roube’aten tur iti anao kwananowar. Ayu kwa boro men merarayow anitimih. Anayabin kwaru’ay a kou’ay kwabaib wanawanan kakafin i erara’at naatu ana gewasin i en.
18 Os ji lotu ukwak ji tirsawa wolo, wavu jihi mbeek namtaskop nanda ambu sir. Wavu jihi apshamba apshambak ji hishihi jihi ambek anakoro sinda jir, karem li sawerik a misiri nir. Mashi oson a misihi amu mbanduwa, �Erem unda lira.�
18 Ayu tur anowar kwa ekaleisia tutufin etei kwana kwabita’imon akwafiren wanawan i kouseb ema’am, naatu ayu abitumatum iti i tur anababatun.
19 A hishiwa, wavu jihi apshamba apshambak ji hishihi jihi ambek ji anakoro ji sinda oso si talanak avak kormbak ji heyekwa sir, lawe mende ol Avui Wasilaka rupshinda nombon tiyawak, lawe ol wavu lihik li hishiwa nombon tiyandu.
19 Men kwanakasiy, wanawananamaim kouseb iti na’atube emamatar, saise orot iyab sinaf gewasin tisisinaf boro bebeyan hinatit kwana’itih.
20 Erem ji nanda osik ji tirsaha komunionin ji anda oso mbeek yawur ji hishiyarihi ji anda ambu sir.
20 Kwaruru’ay ana veya kwa i men Regah ana Bay Aafufun kwa’aau’umih.
21 Jir mbeek man ji nikishiwak li taha nakrem anda ambu jir. Jir jihi jihik ji akwak ji hishihi anda jir. Ushiwak lal erenghanda lir. Lal wain ukun laka lakak li aha ambarambasinda lir.
21 Anayabin bay aa ana veya orot afa timatkabikabiy te’aa harew fokarih tetom tibikoko’aw, naatu sabuw afa i tibi’aamoromorob.
22 Mberem ushiwak erem ji undu? Jir aka ngashi jir. Os ji erengha nahi, wa aka jihik ji ashihi jivai randirsaka. Nakrem ji lotu unda ma ondo mberem nanda ma olika, karem hishinda jir. Erem ji hishihi os ji awa wolo mbeek erndakava ol nakrem ji lotu unda ondon hishinda ambu jir. Os erem ji unda oso mberem avai jirin mbaku? Jirin a rupshihi hi jihin a hauowekwa on? Wahau. An mbeek os erem ji undan a rupshihi hi jihin a hauowekwa ambu nir.
22 Kwa a bar tema’am boro imaim kwataa kwatatom ai en? Aisim iti na’atube kwasinaf God ana ekaleisia kwabi’afiy, naatu yababan wairafih biya’ohow kwabitih. Kwanotanot boro abisa anao kwananowar, a merar anay nati kwasisinaf isan? Boro men kafa’imo a merar anayimih.
23 Mashi os jirin a sawerik ji misiri oso Wasilakahik tari sir. Unda mashi os amu indik jirin sawenduwa. Am si homirik os Judas Wasilaka Jisasin tavarenje wutarihik or hakuri wolo orok, Jisas bret las ormu tolora.
23 Anayabin ayu Regah biyanane abisa abaib i kwa ai’obaiyi. Ata Regah gugumin hiyayanuw ana maramaim rafiy bai
24 Uhu Avui Wasilakan armek or sawehe nor toltavaha ormu mbara, �Kaso maome anhi kasira. Jirin si jelyakmbaha os amu handuwa. Undanak kumak os karem ji uhu awa wolo ermba ermbak anin ji hishioweka.�
24 God ana merar yi imasib itih eo, “Iti i ayu biyau kwa abit, kwanab kwana’ani’aan ana maramaim ayu kwananuhu.”
25 Am bretin li ashihi wain ukun or toloho ormu mbara, �Kaso fi anhi suma akri jir nga na tiviwa kasira. Undanak kumak os karem ji uhu awa wolo anin ji hishioweka,� karem ormu sawera.
25 Ef ta’imon kerowas isan na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim kerowas wine hisuwai batabat bai, God ana merar yi, iuwih eo, “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ebubusuruf. Imih mar etei iti na’atube kwanasinaf, kwanatomatom ana maramaim ayu kwanuhu.”
26 Unda osik os Wasilaka or uri hom erem ji uka. Uhu bret nga wain uku nga ji awa wolo, orin ji hishioweka. Uhu nomorawun or kishaha or hahandan kormbak ji sawe ji liyanak Wasilaka indik or taka.
26 Mar etei iti rafiy kwana’aan, kerowasamaim wine kwanatom, naatu Regah momorob isan kwanabinan kwananan i namatabir maiye nan natit.
27 Uwa osik os wavu jihin yawur ji oweioweiheye namber, bret nga wain uku nga ji a nahi, misokome Avui Wasilakahik mbeek jivik nawa ambu jir. Os erem ji uwa oso Jisas os miandok or hahandari oso mbeek mbele las undahi ambu sir, karem ji hishihi lerawu os Jisas lahanda os jimu uwak kavak nanduwa.
27 Isan imih orot yait erebosa rafiy nab na’aan naatu Regah ana kerowasamaim natomatom, nati orot i bowabow kakafin maiyow Regah biyan naatu ana rara isan esisinaf kakaf.
28 Uwa osik jihinjik wavu jihin armek ji oweioweiheyeshihi bret nga wain uku nga jivai aka.
28 Imih wantoro’ot orot taiyuwin ana yawas nanutitiy na’itin gewas, imaibo rafiy nab na’aan naatu kerowas nab natom.
29 Os jihinjik wavu jihin yawur ji oweioweiheye namber bret nga wain uku nga ji a nahi, os kumak Avui Wasilaka man or oweioweiheyehe or mbakwa wolo, or avak jirin kavak or nakwa jir.
29 Anayabin orot yait Regah biyan naatu ana rara hai buriburih men naso’ob gewas, rafiy nab na’aan naatu kerowasamaim wine natomatom, i taiyuwin ana baibatiyen bai enan.
30 Jir wavu jihin yawur ji oweioweiheye namber komunionin anda jir. Erem ji unda osik jihi lal li saptakawak lal li kavamisiwak lal olmu handuwa.
30 Ana’an iti isan kwa moumur na’in biyah hiririm naatu kwabisasawuw naatu afa i himoroboka.
31 Hako os jihinjik yawur ji hishihi masmas kavakava os ji undan Avui Wasilakan ji sawerakoshinak or laha ermbeshinak bret nga wain uku nga ji a nahi, oso jivi sira, mbeek kavak nakwa ambu jir.
31 Baise it taiyuwit anababatun tanabibatiyit gewas, boro men tanan God nibatiyitamih.
32 Hako os Avui Wasilaka jirin or ngria sawehe tolowornawa oso karem. Erem or ushinak jir mbeek ma ol misambi torok fehenda nga nakrem kavak nakwa ambu jir.
32 Baise Regah nabibatiyit ana veya baikwatutunen boro nitit, naatu God tafaram baimakiy nabitin it boro men auman nititamih.
33 Jisasin hishindiyanda ma jirin, os bret nga wain uku nga ji akuna wolo man ji nikishinak li taha nakrem jivai aka.
33 Isan imih taituwau, Regah ana Bay Aafufun isan kwanaruru’ay taituwa kwanakaifih.
34 Os ji erengha nahi, aka jihik ji ashihi jivai talandirsaka. Erem ji u nahi mbeek Avui Wasilaka or unak kavak nakwa ambu jir. Mashi lal nga jirin a sawekwak a hishiwa nir. Hako halanak yawur jirin a ta heyekop a sawekundu.
34 Naatu orot yait aa momorob gewasin ana baremaim bay naa, saise a kou’ay kwanabaib ana maramaim boro men God ana baibatiyen wanawanan narun. Naatu sawar afa i boro ayu anan anatitabo anayabuna.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.