Mateus 12
Wɩɩsɩ Nyʋʋfalɩɩ Teŋ (SIG) vs NTLH
1 Ʋ gyɩ bɩ pɩɩsa ka Yesu bee ʋ hatɩnna sii kyɛwiyesii hʋ kyɛɛ a tɩŋ nyoŋso baga kɩdɩgɩ tɩyaŋ a kɩ mʋ. Ɛɛ rɛ losi gyɩ kaŋ ʋ hatɩnna hʋ ba bori nyoŋso hʋ a piisi kɩ kyaŋ.
1 Poucos dias depois, num sábado, Jesus estava atravessando uma plantação de trigo. Os seus discípulos estavam com fome e por isso começaram a colher espigas e a comer os grãos de trigo.
2 Ɛɛ rɛ Farasiima badɔmɔŋ na ba a pɩyɛsɩ Yesu a baa, “Ɩ bɩ naa? Kyɛwiyesii hʋ kyɛɛ sɩna daa ɩ hatɩnna hʋ kɩ kyogi gɛɛ.”
2 Quando alguns fariseus viram aquilo, disseram a Jesus: — Veja! Os seus discípulos estão fazendo uma coisa que a nossa
3 Ɛɛ rɛ Yesu pɩyɛsɩ ba a baa, “Ma ha bɩ karɩmɩ wɩɩ hʋ Kuwori Deviti gyɩ aa yaa saŋa hʋ losi gyɩ aa kaŋ ʋ bee ʋ hatɩnna?
3 Então Jesus respondeu:
4 Ʋ gyɩ mʋʋ gyʋʋ Wɩɩsɩ dɩya hʋ rɛ, a kpa paanʋʋ hʋ ba gyɩ aa kaŋ ko biŋ Wɩɩsɩ sɩya, a lɩɩ ʋ bee ʋ hatɩnna kyaŋ. Ʋ fa yaa sɩna rɛ dɩ nɩwaasɩ buloŋ kyaŋ haŋ paanʋʋ hʋ, see wɩɩkyʋwal sɩlaala hʋ dʋŋ.
4 Davi entrou na casa de Deus, e ele e os seus companheiros comeram os pães oferecidos a Deus, embora isso fosse contra a Lei. Pois somente os sacerdotes tinham o direito de comer esses pães.
5 Ma tɩɩ gyɩma rɛ anɩɩ tʋma hʋ wɩɩkyʋwal sɩlaala hʋ aa kɩ tʋma Wɩɩkyʋwaldɩɩbal hʋ tɩyaŋ Kyɛwiyesii hʋ kyɛɛ yaa kyɛɛ no sɩna rɛ. Amɛ ma tɩɩ naa rɛ mɩrɩsɩ hʋ Moosi aa saba tɩyaŋ anɩɩ Wɩɩsɩ bɩ sɩ kpa kyogisi tɩya ba ɛɛwɩya.
5 Ou vocês não leram na Lei de Moisés que, nos sábados, os sacerdotes quebram a Lei, no Templo, e não são culpados?
6 Wɩtɩɩ rɛ ŋ basɩ kɩ tɩya ma, “Nal aa tee Wɩɩkyʋwaldɩɩbal hʋ rɛ we daha nyɛ.”
6 Eu afirmo a vocês que o que está aqui é mais importante do que o Templo.
7 Ba saba rɛ Wɩɩsɩ teŋ tɩyaŋ a baa,
7 Se vocês soubessem o que as
8 Mɩyaŋ Nihuwobiŋ Biye rɛ yaa Kyɛwiyesii hʋ kyɛɛ Tɩɩna.”
8 Pois o
9 Ɛɛ rɛ Yesu lɩɩ doŋ, a mʋ gyʋʋ Gyuuma wɩɩkyʋwaldɩya kɩdɩgɩ,
9 Jesus saiu dali e foi para uma sinagoga .
10 dɩ banosʋʋ kɩdɩgɩ tɩɩna mɛ we doŋ. Nala hʋ aa we wɩɩkyʋwaldɩya hʋ tɩyaŋ fa aa kyɛ ŋmanɩɩ rɛ dɩ ba basɩ tɩya Yesu anɩɩ ʋ kyogi ba mɩrɩsɩ rɛ. Ɛɛ rɛ ba pɩyɛsɩ ʋ a baa, “Ʋ yaa ŋmanɩɩ dɩ á tɩɩbɩ wɩɩla tɩmma kyɛwiyesii hʋ kyɛɛ koo ʋ bɩ yaa ŋmanɩɩ?”
10 Estava ali um homem que tinha uma das mãos aleijada. Então algumas pessoas que queriam acusar Jesus de desobedecer à Lei lhe perguntaram: — É contra a nossa Lei curar no sábado?
11 Ɛɛ rɛ Yesu pɩyɛsɩ ba a baa, “Dɩ ma kɩdɩgɩ rɛ kaŋ piyesi dɩ ʋ tele kɔlʋŋ tɩyaŋ Kyɛwiyesii hʋ kyɛɛ, na ɩ aa lɩɩ ʋ rɛ?
11 Jesus respondeu:
12 Nihuwobiŋ nɛ tee piyesi. Ɛɛwɩya, dɩ ámaa rɛ aa yaa wɩweliye kyɛwiyesii hʋ kyɛɛ, mɩra buloŋ bɩ daga anɩɩ á yaa wɩɩ kyogi rɛ.
12 Pois uma pessoa vale muito mais do que uma ovelha. Portanto, a nossa Lei permite ajudar os outros no sábado.
13 Ɛɛ rɛ Yesu basɩ tɩya nosʋʋ hʋ tɩɩna a baa, ‘Kaŋ ɩ noŋ hʋ tannɩ.’ Nyɛ rɛ ʋ kaŋ ʋ noŋ tannɩ. Ʋ mɩɩgɩ kɩɩ noduwo hʋ.”
13 E disse para o homem: Ele estendeu, e ela sarou e ficou igual à outra.
14 Ɛɛ rɛ Farasiima hʋ mɛ sii lɩɩ doŋ a mʋ dɩ ba vʋʋlɩ gɛɛ hʋ ba aa sɩ yaa a kpʋ Yesu.
14 Então os fariseus que estavam ali saíram e começaram a fazer planos para matar Jesus.
15 Yesu aa ko gyɩma anɩɩ nala hʋ aa vʋʋlɩ ʋ kpʋyɩ wɩya rɛ, ɛɛ rɛ ʋ sii lɩɩ doŋ. Amɛ nɩgyamaa ha gyɩ sii tɩŋa ʋ hal. Nyɛ rɛ ʋ tɩɩbɩ nala hʋ buloŋ fa aa wɩɩlɩ ba tɩyaŋ.
15 Quando Jesus soube disso, foi embora dali, e muita gente o seguiu. Ele curou todos os que estavam doentes
16 Aŋ basɩ tɩya ba abee sɩfɩyasɩ a baa, “Ma ta ko gɔllɩ basɩ ŋ wɩya a kɩ tɩya nala.”
16 e mandou que não contassem nada a ninguém a respeito dele.
17 Ʋ gyɩ aa basɩ wɩɩ no leŋ wɩɩ hʋ Wɩɩsɩ gyɩ aa tɩŋ ʋ tɩŋdaal Azaaya tɩyaŋ basɩ kɔnɩ ko yaa wɩtɩɩ rɛ.
17 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta Isaías tinha dito:
18 Wɩɩsɩ gyɩ baa,
18 “Disse Deus: Aqui está o meu servo que escolhi, aquele que amo e que dá muita alegria ao meu coração. Eu porei nele o meu Espírito, e ele anunciará o meu julgamento a todos os povos.
19 Ʋ bɩ sɩ gɔllɩ ŋmaa nyʋʋtaaduwo kɩ baŋ.
19 Não discutirá, nem gritará, nem fará discursos nas ruas.
20 Ʋ sɩya sɩ fɩyɛlɩ sikii tɩmma lee aŋ kaŋ bɔnyɛ mɛ a beel-ba. Ʋ bɩ sɩ yaa wɩya hʋ aa sɩ leŋ dɩ ba kpa ba bayɩyɛla hʋ ba aa kana ta, a mʋ pele saŋa hʋ dʋnɩya nala aa sɩ na Wɩɩsɩ laatayɩ hʋ ʋ aa kpaa tɩya ba.
20 Não esmagará o galho que está quebrado, nem apagará a luz que já está fraca. Ele agirá assim até que a causa da justiça seja vitoriosa.
21 Ʋ tɩyaŋ nɛ dʋnɩya nala buloŋ sɩ kpa ba bayɩyɛla we dɩ ʋ laa ba ta.”
21 E todos os povos vão pôr nele a sua esperança.”
22 Ɛɛ hal tɩyaŋ nɛ nala badɔmɔŋ kaŋ baal kɩdɩgɩ gyɩŋbɔmɔ aa kana, ʋ nyʋlɩmɩ, aŋ bɩ wuwo kɩ basɩ wɩya mɛ, a ko Yesu lee. Nyɛ rɛ Yesu tɩɩbɩ baal hʋ, ʋ bɩl wuwo kɩ basɩ wɩya aŋ kɩ na mɛ.
22 Então levaram a Jesus um homem que era cego e mudo porque estava dominado por um demônio. Jesus o curou, e ele começou a ver e a falar.
23 Yesu aa yaa gɛɛ, nɩgyamaa hʋ buloŋ aa we doŋ nyʋʋsɩ gyɩ fɩyɛla rɛ. Ɛɛ rɛ ba kɩ pɩyɛsɩ dɔmɔŋ a baa, “Kuwori Deviti nihii hʋ á aa gyegili dɩ ʋ ko laa ma ta hʋ rɛ nyɛ dʋ?”
23 A multidão ficou admirada e perguntava: — Será que este homem é o
24 Amɛ Farasiima hʋ gyɩ aa nɩɩ gɛɛ Yesu aa tɩɩbɩ baal hʋ gyɩŋbɔmɔ hʋ gyɩ aa kana, ba baa dɩ gyɩŋbɔmɔ kuwori Bɛlizebul lɛ tɩya ʋ dee ɛɛ rɛ tɩŋ ʋ wuwo kɩ kile gyɩŋbɔmɔ gɛɛ.
24 Alguns fariseus ouviram isso e responderam: — É
25 Yesu gyɩ gyɩŋ wɩɩ hʋ ba aa bɩɩnɩ ba tɩɩsɩ tɩyaŋ, a basɩ tɩya ba a baa, “Dɩ paalʋʋdɩgɩ nala rɛ we doŋ a bɩ kaŋ nyʋʋdɩgɩ, ba paalʋʋ hʋ bɩ sɩ pɩɩsɩ aŋ tele. Dɩ bedɩgɩ nala koo gyaŋwuwodɩgɩ nala mɛ rɛ we doŋ a bɩ kaŋ nyʋʋdɩgɩ, ba bee hʋ koo ba gyaŋwuwo hʋ bɩ sɩ pɩɩsɩ aŋ tele.
25 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e disse:
26 Na ma baa dɩ Sɩtaanɩ dee rɛ ŋ kpaa kɩ kil gyɩŋbɔmɔ, ɛɛ daga anɩɩ Sɩtaanɩ gʋl kaŋ ʋ tɩɩ kɩ kaa kaasɩ rɛ gɛɛ. Dɩ gɛɛ rɛ we doŋ, ʋ koro hʋ bɩl bɩ sɩ pɩɩsɩ aŋ tele.
26 Assim, se no reino de Satanás um grupo está combatendo contra outro, isso quer dizer que esse reino já está dividido e logo vai desaparecer.
27 Dɩ ɛɛ hʋ ma aa basɩ kɔnɩ yaŋ yaa wɩtɩɩ anɩɩ gyɩŋbɔmɔ kuwori Bɛlizebul lɛ tɩya ŋ dee ŋ kɩ kil gyɩŋbɔmɔ, ɛɛ kɛ aŋnɛ rɛ tɩya ma tɩɩ hatɩnna hʋ mɛ dee ba kɩ kil gyɩŋbɔmɔ. Ma hatɩnna hʋ wɩyaalɩya yaŋ daga anɩɩ ma wɩbasɩɩ hʋ buloŋ yaa wɩnyɩyɛl lɛ.
27 Vocês dizem que eu expulso demônios porque Belzebu me dá poder para fazer isso. Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
28 Aayɩ Bɛlizebul daa tɩya ŋ dee hʋ, amɛ Wɩɩsɩ Wiyesi Welii hʋ dee tɩyaŋ nɛ ŋ wuwo kɩ kil gyɩŋbɔmɔ nala tɩyaŋ gɛɛ. Nyɛ rɛ yaŋ daga anɩɩ Wɩɩsɩ koro hʋ ko we ma lee rɛ.
28 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
29 Nal buloŋ tuwo ʋ aa sɩ wuwo bori gyʋʋ gaduwogi dɩya a gaa ʋ kɩna, dɩ ʋ bɩ laa sɩya kaŋ gaduwogi hʋ vʋwa.
29 — Ninguém pode entrar na casa de um homem forte e roubar os seus bens, sem primeiro amarrá-lo. Somente assim essa pessoa poderá levar as coisas que ele tem em casa.
30 Nal hʋ buloŋ aa bɩ yaa ŋ nal, ʋ tɩɩna lɩɩ ŋ hal lɛ. Nal hʋ buloŋ aa bɩ pɛ ŋ tɩyaŋ dɩ á gbaa nala kɩ we lɩdɩgɩ, ʋ tɩɩna leŋ nala kɩ vɩya Wɩɩsɩ ŋmanɩɩ rɛ gɛɛ.
30 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
31 Ɛɛwɩya ma yaŋ leŋ dɩ ŋ basɩ tɩya ma, nal hʋ buloŋ aa yaa ʋ dɔŋtɩɩna wɩbɔŋ, koo a basɩ wɩya kyogi Wɩɩsɩ feŋ, Wɩɩsɩ sɩ wuwo kpa kyɛ ʋ. Amɛ nal hʋ buloŋ aa basɩ wɩya tʋʋsɩ Wɩɩsɩ Wiyesi Welii hʋ, Wɩɩsɩ bɩ sɩ maakyiye kpa kyɛ ʋ tɩɩna.
31 Por isso eu afirmo a vocês que as pessoas serão perdoadas por qualquer pecado ou
32 Nal hʋ buloŋ aa sɩ basɩ wɩbɔmɔ a tɩya mɩyaŋ Nihuwobiŋ Biye, Wɩɩsɩ aa wuwo ʋ kpa kyɛ ʋ rɛ, amɛ nal hʋ buloŋ aa basɩ wɩya tʋʋsɩ Wɩɩsɩ Wiyesi Welii hʋ kɛ, Wɩɩsɩ bɩ sɩ kpa kyɛ ʋ tɩɩna, gyɩnaŋ koo maakyiye kɩdɩgɩ buloŋ.”
32 Se alguém disser alguma coisa contra o
33 Ɛɛ rɛ Yesu bɩl baa, “Dɩ ɩ rɛ deŋ tɩya nyuu tɩyaŋ dɩ ʋ waa weliŋ a kaŋ laaŋfɩya, ʋ aa nɔŋ nɔŋweliye rɛ. Dɩ ɩ rɛ bɩ deŋ tɩya hʋ nyuu tɩyaŋ weliŋ ka dɩ wɩɩla kana ʋ, ʋ aa nɔŋ nɔŋbɔŋlɔrɩnɩ rɛ. Tɩya nɔnɔ rɛ aa daga tɩya hʋ iriŋ ʋ aa yaa.
33 — Vocês só poderão ter frutas boas se tiverem uma árvore boa. Mas, se tiverem uma árvore que não presta, vocês terão frutas que não prestam. Porque é pela qualidade das frutas que sabemos se uma árvore é boa ou não presta.
34 Ɛɛ rɛ ma mɛ yaŋ kɩɩ anɩɩ dʋma, ma bɔmɔ rɛ weliŋ, ɛɛwɩya ma bɩ sɩ wuwo basɩ wɩwelii kɩdɩgɩ buloŋ. Beewɩya, nihuwobiŋ wɩbasɩɩ tɩyaŋ nɛ ɩ aa gyɩŋ nihuwobiŋ hʋ iriŋ ʋ aa yaa.
34 Ninhada de cobras venenosas! Como é que vocês podem dizer coisas boas se são maus? Pois a boca fala do que o coração está cheio.
35 Nal hʋ aa kaŋ tɩbɩɩŋweliye ʋ tɩya tɩyaŋ, ʋ rɛ aa yaa wɩweliye. Nal hʋ mɛ aa kaŋ tɩbɩɩŋbɔmɔ ʋ tɩya tɩyaŋ ʋ tɩɩna mɛ rɛ aa yaa wɩbɔmɔ.
35 A pessoa boa tira o bem do seu depósito de coisas boas, e a pessoa má tira o mal do seu depósito de coisas más.
36 Ŋ basɩ kɩ tɩya ma rɛ, nal hʋ buloŋ aa bɩ gyɩŋ ʋ nyʋwa kanɩɩ aŋ basɩ wɩɩ hʋ fa aa bɩ maga dɩ ʋ basɩ, sarɩya hʋ kyɛdiilii ʋ sɩ daga wɩɩ hʋ aa tɩŋ ʋ tɩɩna yaa gɛɛ a tɩya Wɩɩsɩ.
36 — Eu afirmo a vocês que, no Dia do Juízo, cada pessoa vai prestar contas de toda palavra inútil que falou.
37 Ma tɩɩ nyʋʋdaasɩ rɛ Wɩɩsɩ sɩ kpa di ma sarɩya, dɩ ma laa wɩsʋma koo ma laa kyogisi tɩya ma tɩɩ.”
37 Porque as suas palavras vão servir para julgar se você é inocente ou culpado.
38 Ɛɛ rɛ Wɩɩsɩ Teŋ dɩdagɩla abee Farasiima sii ko Yesu lee a basɩ tɩya ʋ a baa, “Nɩhɩyawʋ, á aa kyɛ dɩ ɩ yaa wɩmagɩl lɛ dɩ á na a gyɩma anɩɩ Wɩɩsɩ kɔnɩ we ɩ lee rɛ.”
38 Então alguns mestres da Lei e alguns fariseus disseram a Jesus: — Mestre, queremos ver o senhor fazer um milagre.
39 Ɛɛ rɛ Yesu baa, “Ma gyɩnaŋ nala yaa nɩbɔmɔ rɛ, a bɩ gyɩŋ Wɩɩsɩ mɛ. Ma aa sɩ yaa gɛɛ gyɩŋ Wɩɩsɩ wɩya bɩ kyɩl ma see wɩmagɩla dʋŋ wɩya rɛ kyɩl ma. Wɩmagɩl hʋ buloŋ Wɩɩsɩ aa sɩ yaa dɩ ma na rɛ yaa wɩmagɩl hʋ ʋ gyɩ aa yaa ʋ tɩŋdaal Gyoona tɩyaŋ.
39 Jesus respondeu:
40 Gyoona gyɩ aa yaŋ we fuwonaŋbal hʋ fuu tɩyaŋ kyɛyɛ kpaŋkpaŋ boto gɛɛ, ɛɛ tɩɩ rɛ mɩyaŋ Nihuwobiŋ Biye mɛ sɩ we bʋwa tɩyaŋ kyɛyɛ boto.
40 Porque assim como Jonas ficou três dias e três noites dentro de um grande peixe, assim também o
41 Sarɩya hʋ kyɛdiilii, Ninive nala sɩ kpa kyogisi tɩya ma gyɩnaŋ nala. Beewɩya saŋa hʋ tɩyaŋ Gyoona gyɩ aa mʋʋ basɩ Wɩɩsɩ wɩya tɩya ba, ba gyɩ bɩrɩma lɩɩ ba wɩbɔmɔ tɩyaŋ nɛ aŋ tɩŋ Wɩɩsɩ. Ma yaŋ leŋ dɩ ŋ basɩ tɩya ma anɩɩ lagɩlagɩ no nal lɛ we ma tɩyaŋ a te Gyoona.”
41 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês, pois eles se arrependeram dos seus pecados quando ouviram a pregação de Jonas. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
42 Ɛɛ rɛ Yesu bɩl basɩ tɩya ba a baa, “Ma gyɩŋ haaŋ hʋ Siiba tɩmma gyɩ aa lɩya ʋ gyɩ yaa ba kuwori rɛ. Ʋ gyɩ sii mʋ lee bee ʋ dɔŋ nɛ dɩ ʋ mʋ nɩɩ wɩgyʋŋ hʋ kuwori Solomɔn gyɩ aa kpaa kɩ daga nala. Sarɩya hʋ kyɛdiilii, haaŋ no mɛ sɩ kpa kyogisi tɩya ma. Ma yaŋ gyɩma weliŋ anɩɩ lagɩlagɩ no nal lɛ we ma tɩyaŋ daha a te kuwori Solomɔn ka ma vɩya ʋ tɩŋɩɩ.”
42 No Dia do Juízo a Rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
43 Ɛɛ rɛ Yesu bɩl baa, “Dɩ ba ko kile gyɩŋbɔŋ dɩ ʋ lɩɩ nal tɩyaŋ, ʋ aa gɔllɩ taŋhahɩlɩɩ tɩyaŋ nɛ a kɩ kyɛ lee dɩ ʋ wiyesi, amɛ dɩ ʋ ko kyɛ lee lɔlɔ,
43 Jesus continuou:
44 ʋ aa mɩɩgɩ basɩ tɩya ʋ tɩɩ rɛ a baa, ‘Ŋ sɩ mɩɩgɩ mʋ lee hʋ ŋ aa lɩya.’ Dɩ ʋ rɛ ko mɩɩgɩ ko dɩ ba marɩ dɩya hʋ buloŋ weliŋ, ka nal buloŋ tuwo ʋ tɩyaŋ,
44 Então diz: “Vou voltar para a minha casa, de onde saí.” Aí volta e encontra a casa vazia, limpa e arrumada.
45 ʋ aa mɩɩgɩ mʋ kaŋ gyɩŋbɔmɔ bapɛ aa bɔmɔ te ʋ tɩɩ rɛ a pɛ dɩ ba ko kɩ gyʋʋ. Ɛɛ hal tɩyaŋ, ba sɩ lɔrɩ ʋ tɩɩna tɩyaŋ a te ʋ fa aa kɩɩ gɛɛ. Ɛɛ tɩɩ rɛ ba sɩ kɩɩ ma gyɩnaŋ nɩbɔmɔ no mɛ tɩyaŋ.”
45 Depois sai, vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes. E isso também acontecerá com esta gente má de hoje.
46 Yesu ha gyɩ aa basɩ wɩya kɩ tɩya nɩgyamaa hʋ gɛɛ, dɩ ʋ naa abee ʋ naabalɩya ko sɩŋ gyaŋhal tɩyaŋ a kɩ kyɛ dɩ ba na ʋ.
46 Quando Jesus ainda estava falando ao povo, a mãe e os irmãos dele chegaram. Ficaram do lado de fora e pediram para falar com ele.
47 Ɛɛ rɛ nala hʋ kɩdɩgɩ basɩ tɩya Yesu a baa, “Ɩ naa bee ɩ naabalɩya rɛ sɩŋ gyaŋhal tɩyaŋ a kɩ kyɛ dɩ ba na ɩ.”
47 Então alguém disse a Jesus: — Escute! A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora e querem falar com o senhor.
48 Ɛɛ rɛ Yesu mɩɩgɩ pɩyɛsɩ ʋ a baa, “Kɩbee rɛ yaa ŋ naa? Kɩbeema rɛ yaa ŋ naabalɩya?”
48 Jesus perguntou:
49 Nyɛ rɛ ka Yesu mɩɩgɩ lɩɩ ʋ noŋ a daga ʋ hatɩnna hʋ aŋ baa, “Ŋ naa abee ŋ naabalɩya rɛ nyɛ.
49 Então apontou para os seus discípulos e disse:
50 Nal hʋ buloŋ aa yaa wɩya hʋ ŋ Kuwo Wɩɩsɩ aa we wɩɩsɩbee tɩyaŋ aa kyɛ, ʋ tɩɩna rɛ yaa ŋ naabiye abee ŋ naatoluu abee ŋ naa.”
50 Pois quem faz a vontade do meu Pai, que está no céu, é meu irmão, minha irmã e minha mãe.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.