Romanos 3
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Ngo ngorer, ki ngádáh git kuluk ngoi á git á bos kakun Iudáiá alari rung tili risán? Má tatalen án kut aririu, ngádáh a lu tangan git ngoi?
1 Jew orot inamamatar boro Ufun Sabuw inanatabirih? Naatu a’ar kanabin hina’a’afuw ana gewasin i boro men tomar inab?
2 Wa git á bos Iudáiá git tuan kuluk pala! Mulán táit ina parai, ái Káláu a tari kán pinpidan uri lim git suri gita kebeptai má taram on.
2 Ef tata’ane etei i gewasih, wantoro’ot God ana tur i Jew sabuw hitutumih hitih.
3 Má ngo kes kápnate taram on, ki ngorer ái Káláu sang mul kápnate long muswan on i táit ákte parai, be?
3 Baise sabuw afa men hibitumitum isan, kwanotanot God ana omatanen isan boro men nabosunusunub?
4 Auh, kápte sang! Git mák ilmi ngo ái Káláu a lu long muswan on sang i bos táit no a parai. Káksiai ngo git angagur ngo git tánlak alari kán pinpidan, ái Káláu sang a muswan má ák long artálár pasi kán pinpidan. A ngorer i Buk Tabu a parai sur Káláu er ák utngi ngo
4 En anababatun! God ana tur i mar etei turobe, baise sabuw i baifuwenayah. Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
5 Te tili gam da parai ngo bos sápkin tatalen kángit á tan Iudáiá a inngas tari ngo ái Káláu a nokwan. Áá, a talas ngo git á tan Iudáiá no git longoi sápkin. Má ngo gita toh arwat pas git mam Káláu er káp a tini longoi sápkin, ki git mák ilmi ngo ái Káláu a nokwan pagas sang. Má ngo worwor erei di parai a támin, ki dánih gita hol on? Gita hol on gut ngo kángit sápkin a tangan Káláu er ák inngas tari ngo ái a nokwan. Má ngo kángit sápkin a tangan Káláu sang, ki kápate arkip ngo ái Káláu na arangrangas i git suri sápkin er git longoi, be?
5 Baise it ata sinaf kakafihimaim God ana sinaf gewasin bebeyan natit sabuw hina’i’itin ana veya, it boro mi’itube tanao? God baifuwenamaim yan so’ar baimakiy ebitit? it i anababatun taikoko’aw tao kwanekwan.
6 Auh, kápte! Kápte sang! Ngo ái Káláu kápate arkip i kán nagogon, ki kápate artálár suri na kipi him án nagogon má nák nagogon i naul matmatngan pokon.
6 Nati tur i men turobe tao’omih, anayabin sinaf nati na’atube nama’am, God boro mi’itube tafaram ana sabuw nibatiyih?
7 Má tekes na parai gut ngo, “I pákánbung iau angagur, wa kak angagur a tangan Káláu kabin a inngasi ngo giur lite arsagil, ngorer ái sang a ekesi parai támin má iau kápte. Iau mákái ngorer má a ngoro kak angagur a amer Káláu, be? Má ngo ngorer, kápate nokwan ngo ái Káláu na nagogon i iau ngo iau tám sápkin, be?”
7 Orot babin ta boro nagam nao, “Ayu i men bosunusunubayan, baise au bowabowamaim turobe God nowan tit irerereb sabuw hi’itin God hifai tebobora’ara’ah, aisim God ayu kakafu rouw eo ekukusairu?”
8 Má ngo gita lu mur i matngan holhol ngorer, ki gita parai mul ngo, “Gita longoi sápkin, ioh, suri ngorer na lu murmur hanhan á tan táit a kuluk pala sang! Ngo gita longoi lala sápkin, erár gita lala amer Káláu!”
8 Naatu iban boro kwanao maiye, kakafin tanasinaf, saise sinaf gewasin boro ine natit. Sabuw afa ayu iti na’atube o hirouw higam tiu’uwu, God nati sabuw boro baimakiy nitih.
9 Dánih má gita parai suri arahi worwor minái? Git á bos Iudáiá, ngádáh git kuluk ngoi á git alari rung tili risán? Wa kápte sang! Kabin inái sár iakte parai ngo git no, tan kakun Iudáiá má bos rung tili risán, git kis i lalin rakrakai káián sápkin má sápkin a lu kátlán i git.
9 Iti sawar ana an i abisa? It Jew ata gewasin i ra’at Eteni Sabuw tanatabirih? En anababatun! Jew sabuw naatu Eteni Sabuw etei i bowabow kakafin ana fair babanamaim tama’am.
10 A ngorer a parai i Buk Tabu ngo,
10 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
11 Kápte kes a talas i kán hol sur Káláu,
11 Men yait ta ana not rerekabin,
12 Di no dikte ilang alari,
12 Etei hitatabir kouh God hitin,
13 Kándi worwor a sangin ngorer i tarang án minat ákte pasbat pagas,
13 Sikah dub i tahahab sabuw tetotonan,
14 má ngus di a káng mai wáng má arabilbiling.
14 “Awah i orarafen awan karatan naatu tenakuyakuy.”
15 Kik di a lu sangar suri up bingi kálámul.
15 “Iti sabuw umah i rara awan karatan.
16 Di mur i sál suri amosrahi tan táit má matananu di tabureng si di,
16 Menamaim tenan ma kakaf naatu gurugurusen mar etei imaim emamatar,
17 má sál án moloh kápte di mánán on.
17 Naatu tufuwamaim ma ana ef i men hiso’ob.
18 Má rumrum uri narsán ái Káláu káp a tini kusak uri kándi hol.”
18 Naatu God matanamaim men kafa’imo tibibiruw.”
19 Git mánán má ngo dánih a parai i nagogon a duk i rung di kis i lalin nagogon, má ngorer kápte kes na artálár suri na arkawar palai ngo kápate longoi sápkin. Má ngorer mul naul matmatngan pokon no na tur i mátán táil ái Káláu mái Káláu na nagogon i di.
19 Imih it ata so’obamaim ofafar hikikirum i sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am isah, saise awah etei nabofafaren, naatu tafaram wanawanan sabuw etei nabow nan God ana baibatiyenamaim hinatit.
20 Áá, kápte kes na nokwan i mátán ái Káláu kabin ákte mur arwat pasi nagogon si Káláu. Kápte! Auh, táit nagogon a atintin git mai a ngoromin. A talas uri narsá git ngo nagogon kápate long palai kángit sápkin, ái sár nagogon a toh git mák inngasi ngo git longoi sápkin.
20 Isan imih God boro men sabuw ofafar tebobosiyasiyar imaim hai ef mutufurin narouw nabowamih, ofafar i orot babin ana bowabow kakafin botait ebirerereb.
21 Má onin sang má, ákte talas ngo ái Káláu kápnate obop git giták nokwan i mátán mai mur i nagogon si Moses. A inngasi lite sál, má sál erei ákte para aposoi tungu á nagogon má bos tám worwor tus mul.
21 Baise boun God sabuw yamutufurih isan ana ef i boubun botawiy. Moses naatu dinab oro’orot nati isan i ofafaramaim hio’orereb tanowar, men ofafar tanabi’ufununimaim nabuwitamih.
22 A ngoromin. Ái Káláu a obop git gitá nokwan i mátán kabin i kángit ruruna i Iesu Karisito, má a longoi ngorer uri narsán rung no di ruruna, kabin uri holhol si Káláu, git no git tu arwat.
22 It yamutufuren boubun Godane enan i sabuw iyab Jesu Keriso tibitumitum imaim enan, naatu God matanamaim it etei ata’itinin i men tata’amih.
23 Mái Káláu a hol on ngorer kabin git no git á bos tám long sápkin má gitáte pur pongpong alari ninsin ái Káláu.
23 Anayabin sabuw etei bowabow kakafin hisinaf naatu God ana gewasin bain isan umah kabom.
24 Áá, ái Káláu a tangan git pasi ák tabar bia i git gitá nokwan i mátán. Má a artálár suri ák longoi ngorer kabin ái Iesu Karisito ákte hul asengsegeng pas git alari kángit kis án kamkabat.
24 Baise manaw kabeber God ana siwar na’atube Jesu Keriso wanawananamaim na it ata kakafihine tubunit botaitit tatit.
25 Ái Káláu a tar Iesu Karisito i mátán matananu ngorer i osmapak mák sal i dárán suri pormi kángit sápkin. Má kán osmapak er a duk i git ngo git ruruna on. Mái Káláu a longoi ngorer suri inngasi ngo a arkip, kabin tungu kápate arangrangas meleknai rung di longoi sápkin. A kis pau má a hol lákái kándi sápkin pang i bung a mat ái Iesu.
25 Bowabow kakafin notawiyen isan God Keriso biyan siboromih yai, ana rara suwa re saise baitumatumamaim tanan biyan tanatit. Sawar iti na’atube sinaf saise bebeyan ti’obaiyit i ana ef i mutufurin. Anayabin I ana yatenub kakafiyin imaim bowabow kakafih marasika tasisinaf isubun rabon.
26 Ái sár onin ái Káláu kápate hol lákái sápkin má, wa a him mai sang má ák inngas tari ngo kán nagogon a arkip no. Ái sár kápate wás pala git no kabin git longoi sápkin, kápte. Ái rung di atri kándi ruruna i Iesu, á di ái Káláu a anokwa pas di dik nokwan i mátán.
26 Naatu iti boun it ata veya’amaim i turobe ebi’obaiyit i ana ef mutufurin. Imih i karam sabuw iyab Jesu tibitumitum boro nafufunih gewas nayamutufurih.
27 Ki ngádáh? Gita apakta pas git kabin git mur arwat pasi nagogon si Moses má ngorer gitá nokwan? Auh! Kápte git nokwan kabin i táit git sang git longoi, ái sár git nokwan i mátán ái Káláu kabin i kángit ruruna.
27 Isan imih it boro abisa isan tanaora’ara’at? Ofafar tabobosiyasiyar isan tarara’at? En anababatun! Baise baitumatum isan i tarara’at.
28 Áá, a talas uri narsá git ngo kápte kes a artálár ngo na nokwan i mátán ái Káláu kabin a taram i nagogon. Auh, kápte. Ái Káláu a mák anokwa pasi kabin suri kán ruruna.
28 Anayabin sabuw iyab tibitumatum i hai ef mutufurin rouw ebowabow men ofafaramih.
29 Kol, ái Káláu ái a Káláu káián bos kakun Iudáiá masik? Kápte. Wa a Káláu káián rung tili risán mul!
29 Imih kwanotanot God i Jew sabuw akisih hai God? Ai kwanotanot Ufun Sabuw auman hai God? Baise anao kwananowar, iti God i Ufun Sabuw auman hai God.
30 Ái Káláu a tukes má a tukes mul i kán tatalen, má ái kápnate mák anokwa pasi bos kakun Iudáiá kabin di kut aririu, kápte. Na anokwa pas di kabin suri kándi ruruna. Má a ngoi mul singin rung kápdite kut aririu. Ái Káláu na anokwa pas di mul kabin i kándi ruruna sár.
30 Kwanaso’ob God i ta’imon men rou’ab, imih sabuw iyab hai ar kanabih hi’afuw o men hi’afuw etei i baitumatum ta’imonamaim hiyawas.
31 Kabin git nokwan tili kángit ruruna, ki ngádáh? Git hol on ngo nagogon a tu táit bia? Kápte sang! Nagogon ákte long muswan on i kán talar er ák inngasi si git ngo git bos tám long sápkin, má ngorer git mák ilmi kán rakrakai muswan.
31 Kwanotanot iti baitumatumamaim aki ofafar abobosa’ir? En anababatun, aki i ofafar aiwa’an tit ana efan bai ebirerereb.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.