Mateus 22
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Mái Iesu a atintini matananu mul mai worwor artálár mák parai ngo,
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 “Lolsit tilami bát a ngorer i kabisit a mian i namnam án kila káián natun.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Ákte mian no i boh táit ák wat, má ngorer a dos palai kán te tám arardos suri da el pasi tan kálámul suri da lákám má suri namnam. Mái sár kápte di taram má suri han.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 “Io, a bali dos palai te tám arardos káián mai worwor suri da bit rung er ngo, ‘Kak long namnam ákte eran, má bulumakau gimáte up bingi má boh táit ákte eran no. Gam lákám má suri namnam án kila!’
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Mái sár ái rung er worwor erei ákte sigil di, di hol sirereh on sár má dik mur sang i kándi tan talar. Kesá kálámul ák han uri kán num, má kesá kálámul bul ák han uri kán rumán sirsira,
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 má te kálámul dik tolai tan tám arardos má di long bengta di ngorer má dik up bing di.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Má kabisit er a longrai worwor suri kán tan tám arardos má a lala togor. Má a dos palai kán boh tám arup dik han má dik up bingi boh kálámul er dikte up bingi boh tám arardos, má dik osoi kándi rum iatung i kándi malar ák bam.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 “Má namur kabisit er a bin pasi kán boh tám arardos mák parai narsá di ngo, ‘Kak long namnam án kila ákte eran má, mái sár tan kálámul iakte bit di, wa tan sápkin kálámul. Kápte di muswan, má ngorer kápdite artálár suri da kusak.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Má ngorer inái gama han tangrai sál, má sinih alatung gama banai, á di sár gama el pas di.’
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Io, boh tám arardos di han má di tangrai boh sál má dik bitái marán kálámul, tan lain kálámul má tan sápkin kálámul turán, má dik akángái rum.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 “Má kabisit a kusak suri mákái tan kálámul erei, má a mákái kesi kálámul iatung kápate oboi kán lain mermer.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Má kabisit a mákái kálámul er mák gáltai ngo, ‘Awái, turang, káp iáu te obop te lain mermer, má ngádáh u kusak ngoi ur main?’ Mái sár án kálámul er kápte worwor on sang.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Má namur kabisit er a parai narsán te tám arardos ngo, ‘Gama kápti limán má keken á kálámul minái má gamák buswa aso palai uradi pokon er a tuan kuron. Iatung má na tang má nák ararat ngis ái.’”
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Mái Iesu a arahi kán worwor mák parai ngoromin, “Ái Káláu a kilkilai marán, mái sár tu án aru a ilwa pasi.”
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Boh Parisaio di han má dik ngurkai sál arliu i di suri ngo da pidir pas Iesu mam te worwor.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Má namur di dos pala te bos Parisaio má te bos kálámul tili kiskis si Erodes má dik han uri narsá Iesu má dik gátnai ngoromin, “Tám Aratintin, gim talas ngo u lu parai támin muswan masik. Káksiái ngo ái sinih alatung a longra iáu, u lu para puri mát di mai muswan. Má kápute lu hol pasi mul ngo sinih á bos kálámul pakta má kandi bos kiskis. Kápte. U lu aratintin sár mai sál si Káláu.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Gim nem ngo una bit gim be. A mángát á kángit nagogon ngo gita tar takis ur si Kaisar, ngo kápte?”
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Ái Iesu a mákái má a mánán i kandi nemnem ngo da agur tari, mák parai si di ngo, “Gam á bos tám tuar, gam hol on ngo gama pidir pas iau?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Gam kip tekesi pirán tabal er gam lu hul takis mai ur main inak mákái.”
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 ki ái Iesu ák gátna di ngo, “Sinih á tantanián má ngisán á minái di le on?”
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Má ding kos Iesu ngo, “Ái Kaisar.” Mái Iesu ák parai mul si di ngoromin, “A kuluk. Gama tari sang si Kaisar táit káián ái Kaisar, má táit káián ái Káláu gama tari sang si Káláu.”
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Má di longrai ngorer má dik pángáng suri táit ái Iesu ákte parai uri di. Má dik aptur má dik han pas alari.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Má i bung erei sang, te á bos Sadukaio di han suri gálgálta i Iesu, di ái rung er kápdite ruruna ngo kálámul erei a mat na liu kaleng mul i liu namur. Di hut narsá Iesu ngorer má dik parai ngoromin,
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 “Tám Aratintin, ái Moses ákte le i nagogon minái ur si gim. Ngo kálámul a mat alar kán wák má kápate kákáh ái kán wák singin, ái tuán na kila pasi bul i kán mokos suri nák mon i natun suri ngisán ái kákán na liu pagas sang.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 — ausente —
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 — ausente —
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Má namur má, wák mul a mat.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Ki namur di no da liu kaleng i liu namur, sinih sang má tili di na kán wák muswan á wák erei, kabin ahit no di kila pasi?”
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Ái Iesu a kos di ngoromin,
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Má er namur matananu da aptur kaleng alari minat, kápdate kila mul, da ngoro boh angelo imi bát.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 “Gam ruruna ngo rung di mat kápte da liu kaleng. Má gam ruruna ngorer káplabin kápte gam talas suri pinpidan si Káláu er a parai ngo,
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 ‘Iau á Káláu káián ái Abaram má Káláu káián ái Aisak má Káláu káián ái Iakop.’ Git talas ngo sálán kán worwor ái Káláu er ngo káksiai ngo dituláte mat má, ditul liu be má ditulá lu lotu uri narsán ái Káláu. Ái rung er di lu lotu uri narsán ái Káláu, káksiai ngo kápán páplun i di ákte mat, wa di á tan liuán kálámul sang.”
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Má ngo tan kálámul di longrai kán aratintin er, di lala sodar suri.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Má tan Parisaio di longrai ngo ái Iesu ákte tur kári tan Sadukaio, má ngorer dik hut talum.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Má kes tili di, a tám mánán uri nagogon, ák han narsá Iesu suri na tohoi mai kesi argátna ngoromin,
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 “Tám Aratintin, arardos dáh a pakta si di no á bos nagogon?”
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 — ausente —
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 — ausente —
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Má áruán arardos er a pakta a ngoromin. Una mámna turam ngorer u mámna kalengna iáu sang.
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Má tan nagogon no si Moses má bos aratintin kándi tan tám worwor tus a but pas tili aru arardos min.”
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Io, má tan Parisaio di kis talum mam Iesu, má ái Iesu a gálta di ngoromin,
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 “Ngádáh má gam hol on sur Mesaia? Sumlahin ái sinih?” Má di kosoi ngo, “Ái Mesaia, ái á natun ái Dewit.”
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Mái Iesu a parai si di ngo, “Ngo ngorer, ngádáh a ngoi má Tanián a Pilpil a tari sang á mánán si Dewit má ngorer ák utung Mesaia mai Konom? Ái Dewit sang a parai ngoromin,
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 ‘Ái Káláu a parai singin kang Konom ngo,
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Ki ngádáh a ngoi ngo Mesaia a sumlahin ái Dewit má ái sár mul á kán Konom? A kabin ái Dewit a mák ilmi ngo Mesaia ákte kis má i pákánbung er. Ngorer a talas ngo Mesaia a sumlahin ái Dewit, má ái sár á kán Konom mul.”
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Má kápte kesá kálámul a mánán pas tekesá kuir worwor ngo na kosoi mai. Má turpasi bung erei, kápte kes mul a mangan suri bali gálta Iesu.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.