João 18
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 I pákánbung a arahi kán sung ái Iesu, ái mai kán kalilik án aratintin di aptur má dik láklák polsai polon dan á Kitoron uri kesi balsán uri pokon a mon i numán lowo ái, má ding kusak uri num erei.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Ái Iudas, koner tám arasong, ái mul a mánán i pokon er kabin marán pákán ái Iesu mai kán kalilik án aratintin di lu hut talum iatung.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Má pasi á ngorer, bos pakpakta kán tan tám osmapak má tan Parisaio dik dos palai te tan tám mákmák kalar tili rumán osmapak suri da tiklik mam Iudas, má te bos tám arup til Rom mul di han tiklik mam di. Mái rung er di kipi kándi tan papam má dik top i tan lam má tan dák mul, mái Iudas a lam di uratung i pokon er suri da tola Iesu.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Ái Iesu a mánán i tan táit no na tapam hut singin, má ngorer ngo a mákái tan kálámul di han suri tola pasi, ngorer a sakpap uramudi táil mák gálta di ngo, “Gam mákmák sur sinih?”
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Má di kosoi ngo, “Gim mákmák sur Iesu til Nasaret.” Mái Iesu a parai ngo, “Á iau á minái.” Ái Iudas, koner a agur tari, a sámtur iatung tiklik mai tan tám arup.
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Má i pákánbung ái Iesu a parai ngo, “Á iau á minái,” tan tám arup er di su kaleng alari má dik pur uri bim.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Mái Iesu a bali gálta di ngo, “Ái sinih sang gam mákmák suri?” Má di parai ngo, “Ái Iesu til Nasaret.”
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Má ngorer ái Iesu a parai si di ngo, “Iakte parai sár si gam ngo á iau á minái. Má ngo gam mákmák sur iau, ki gama hol palai rang turang min.”
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Ái Iesu a parai ngorer suri long artálár pasi kán worwor ákte parai ngo, “Kang, kápte kes tili rung er ukte tari singing a rong.”
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Mái Saimon Petero kápate nem i ngorer di longoi mam Iesu, má ák taruh pasi kán is mák tárái toptop káián tám osmapak táil uri talngán mák tár kus palai talngán mingin. Má ngisán toptop er ái Malkus.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Mái Iesu a mákái ngorer mák parai si Petero ngo, “Una dung kalengnai kam is i kuán! Ngádáh, u hol on ngo káp ina te ngin tili kinleh án rangrangas er ái Kakang a tari singing?”
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Boh tám arup til Rom mai kándi tátáil má tan tám mákmák kári rumán osmapak dikte tola Iesu má di kápti limán,
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 má dik mulán tangnai uri narsán ái Anas. Ái Anas diar iánán ái Kaiapas kabin ái Kaiapas ákte kila pasi natun tahlik ái Anas. Mái Kaiapas, ái ái koner a tám osmapak táil i bet erei,Ái Iesu a sámtur i mátán táil ái Anas.|alt="Jesus before high priest" src="cn01815B.tif" size="col" ref="18:13"
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 má tungu ákte parai singin tan tátáil káián matananu Iudáiá ngo a kuluk ngo tukes sár á kálámul na mat kári matananu da mák hiru no.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Mái Saimon Petero diar i kesi kalik án aratintin mul diar mur i Iesu. Má kalik er a lala mánán on ái tám osmapak táil, ngorer a kusak tiklik mam Iesu uri pelbut i rum káián tátáil er,
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 mái Petero iatung be i risán mátán kas. Má namur, kalik er a kaleng uratung i mátán kas mák worwor mai toptop án wák a sámtur iatung suri na long pas Petero urami polgon pelbut, má ngorer ái Petero a kusak.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Má wák er a mák Petero mák parai singin ngo, “Má iáu mul á kesi kalik án aratintin káián kálámul er, be?” Mái Petero a kosoi ngo, “Auh, á iau á kápte.”
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Libung er a gáwár, má tan toptop má tan tám mákmák kalar dikte oloi kámnah, má kándi tu sámtur kári má manmanir. Mái Petero a láklák sur di uratung má ák manmanir mul.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Mái Iesu dikte atri iatung i mátán táil ái Anas, tungu a tám osmapak táil. Mái Anas a lu gálta Iesu suri kán tan kalilik án aratintin má suri kán aratintin mul.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Mái Iesu a kosoi ngoromin, “Iau lu worwor sara narsán matananu. Má kak aratintin, iau lu aratintin i rumán lotu má ami rumán osmapak i pokon tan matananu no di lu hut talum ái. Káp iau te lu para kodongna tekesi táit.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 Má suri dáh u gálta iau? Una gálta rung er di lu longra iau. Gálta di be suri dánih iau parai si di. Di mánán i tan táit iakte parai.”
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Má ngo ái Iesu a parai ngorer, kesi tám mákmák kalar iatung a posri kepsen mák parai singin ngo, “Suri dáh u kokos ngorer narsán tám osmapak táil?”
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Mái Iesu a kosoi ngoromin, “Ngo iakte utngi te táit a sák, una parai singin matananu no minái suri dák talas. Mái sár ngo iakte parai táit a nokwan, ki suri dáh u posar iau?”
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Ái Anas a longrai ngorer, má namur a dos pala Iesu uri narsán ái Kaiapas, tám osmapak táil. Má limán ái Iesu a kamkabat pagas.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Mái Petero kán tu sámtur má manmanir be iatung, má te kálámul iatung mul di parai singin ngo, “Má iáu mul á kesi kalik án aratintin káián kálámul er, be?” Mái Petero a arkawar mák parai ngo, “Na, á iau á kápte!”
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Má kesi toptop káián tám osmapak táil a iatung mul, má ái a buhán i kálámul erei ái Petero a tár palai talngán. Má toptop er a parai si Petero ngo, “Nengen iau mák iáu u tiklik mai ami numán lowo, be?”
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Mái Petero a arkawar mul, má káp melek sár kok a tang.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 I kábungbung sáksák, tan tám arup di long pas Iesu tili rum si Kaiapas uratung i rum káián ái Pilato, kálámul pakta til Rom. Matananu Iudáiá di ruruna ngoromin. Ngo da kusak uri rum káián kálámul tili risán, ngorer rum erei na long adurwán i di má kápdate artálár suri ani namnam i longsit án sorliu palai. Má ngorer, tan tátáil káián matananu Iudáiá kápdite kusak, ái Iesu masik sár tiklik mai tan tám arup sár.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Má ngorer ái Pilato a so tili kán rum uri narsán tan tátáil mák gálta di ngoromin, “Dánih á táit a sák a longoi á kálámul min má gam atiutiwi suri?”
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Má ding kos Pilato ngo, “Kápate artálár ngo gima tangnai ur main singim ngo kápnate han longoi sápkin.”
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Mái Pilato a parai si di ngoromin, “Má gam sang gama long pasi má gama atri i kamu nagogon.” Má tan tátáil di parai ngo, “Auh, má kamu nagogon til Rom kápate sormángát i gim suri oboi kálámul uri minat.”
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Má táit minái a hut suri long arwat pasi worwor si Iesu er a para tusi ngo matngan minat ngádáh na áslai.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Mái Pilato a kaleng urami rum má a dos i tan tám arup suri long pas Iesu uri narsán, má ngorer a gáltai ngo, “Be, á iáu á kabisit káián tan Iudáiá?”
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Ái Iesu a kosoi máng gáltai ngo, “Ngádáh? Á iáu sár u tu gálta iau mai á worwor min, ngo te kálámul dikte parai singim sur iau?”
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Mái Pilato a kosoi mul ngo, “Auh, kápte ngo iau á kakun Iudáiá suri ina mánán on. Na, wa kam matananu sang má kándi bos pakpakta kán tan tám osmapak, di sang di sisdo iáu uri limang má dik parai ngorer singing. Má sápkin táit ngádáh ukte longoi?”
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Mái Iesu a parai singin ngoromin, “Kápte ngo kak lolsit til main i naul bim. Koran má na han til main i naul bim, tan rang táring da han arwat suri arup kalar iau suri koion tan Iudáiá da obop iau uri kándi nagogon. Áá, kápte ngo kábutkis i kak lolsit til mainái.”
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Ái Pilato a longrai ngorer mák gáltai ngo, “Ki ngorer á iáu á kabisit, be?” Mái Iesu a kosoi ngo, “Á iáu sang u parai ngo iau kabisit. Iau hut ur main i bim má iak páng suri sál minái sár, suri parai pinpidan a támin muswan. Mái koner a lu tiptipar namurwai muswan, ái a lu alongra suri kaungang.”
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Mái Pilato a gáltai ngoromin, “Má dánih á támin muswan?”
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Mái sár uri kamu tatalen i bungun longsit án sorliu palai, iau lu arsok palai ák sengsegeng i tekes tili batbat kalar. Gam nem ngo ina arsok palai á kabisit kán tan Iudáiá? Ngádáh? Na gas i bál gam á ngorer?”
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Má di lala wakwak á matananu er má dik parai ngo, “Auh, kápte gim nem i kálámul er! Gim nem i Barabas sang!” Ái Barabas er di parai a tám ngákngák.
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.