João 10

Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mái Iesu a parai si di ngo,
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Mái sár ngo gama mákái kálámul a kusak tili mátán kas, ki gama mák ilmi ngo ái á tám ololoh sipsip muswan.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Tám ololoh mátán kas a mákái kálámul a tám ololoh sipsip má a pasbat i mátán kas pasi, suri na kusak uri narsán tan sipsip. Má tan sipsip di longra ilmi kaungán kándi tám ololoh er a utung keskeskes i di mai ngis di, má a lam pas di dik so alari áir.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Má tám ololoh sipsip er a táilnai kán tan sipsip má dik lu mur on kabin di longra ilmi kaungán.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Má ngo tekesi temes, tan sipsip kápdate mur on, ái sár da táu alari kabin kápdite longra ilmi kaungán.”
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Ái Iesu a parai worwor artálár minái narsá di, mái sár kápte di talas suri sálán.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Mái Iesu a mákái ngorer mák para talsai si di ngoromin,
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Má marán dikte táil i iau má dikte parai ngo di sang á tám ololoh sipsip. Má kápte sang. Di tan tám siksikip sár, má tan sipsip kápdite taram i di.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Á iau á mátán kas. Ái sinih a lákám sur iau kápnate hiru, má na kusak má nák so kaleng suri ser namnam.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Tám siksikip a hut má sár suri sipki sipsip má suri up bingi má long sáksáknai. Ái sár á iau, iakte hut suri gama liu má suri liu er i gam na lu pakpakta hanhan.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 “Á iau á tám ololoh iau lu belbelken i kak tan sipsip. Lain tám ololoh sipsip a lu eran suri ngo na mat suri kán tan sipsip da mák hiru.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Mái sár te kálámul a mon i kándi tan sipsip, di lu huli lite kálámul suri ololoh i tan sipsip. Má pákánbung tám ololoh erei ngo a mák pasi pap rokoi a han suri ubi tan sipsip, ki ák lu táu alari tan sipsip má kápte a lu ololoh kulukna di. Má pap rokoi a hut sang mák lu tipar sarai tan sipsip mák lu arat pasi kes tili di.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 Kálámul er a táu kabin di tu huli sár suri na ololoh i tan sipsip, má tan sipsip er kápte ngo káián sang, má ngorer kápte a lala hol pas di.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 — ausente —
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 — ausente —
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Kak te sipsip mul, kápte di tili numán sipsip minái. Má iau ina lam akusak pas di be. Da longra pasi kaungang, má ngorer da tukes mam rung dikte kusak táil. Má di no da kes sár á numán sipsip, má kes sár á tám ololoh na ololoh i di.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 Ái Kakang a mámna iau kabin iau bál palai kak liu suri ngorer inak top kalengnai mul.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Kápte kes na long pasi kak liu alar iau, á iau sang iau bál tari. Iau arwat suri tari, má iau arwat mul suri top kalengnai. Ái Kakang ákte dos i iau suri ina longoi ngorer.”
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Má tan Iudáiá erei di longrai ngorer mák lite arsagil mul i kándi hol kabin suri tan worwor er.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Marán di parai ngo, “Kálámul er a ngul sang, a mon i sápkin tanián on! Gam alongra singin suri dáh?”
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Má te sang di parai ngo, “Auh, kápte. Kálámul a mon i sápkin tanián on kápnate para te táit ngoromin. Má ngádáh má na apádái rau ngoi ngo a mon i sápkin tanián on?”
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Má namur, ákte taul gáwár má, má pákánbung mul án longsit ami Ierusalem suri akiláng i bung hirá dikte pasbat i rumán osmapak on.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Ái Iesu a lu lákláklák iatung i rumán osmapak i nián sámtur si Solomon,
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 má tara Iudáiá di tapam hut singin má dik tur kauli má dik gáltai ngo, “Gim lala kis mona iáu má! Enges una para tar iáu sang? Una parai muswan si gim. Á iáu á Mesaia ngo kápte?”
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Mái Iesu a kos di ngoromin,
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Mái sár á gam kápgamte ruruna kabin kápgamte sipsip kaiak.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Kak tan sipsip di alongra suri kaungang. Iau mánán i di, má di sang di lu mur i iau.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Má iau tari si di á liu muswan er a kis áklis, má kápte da mat. Má kápte kes a arwat suri na ras pas di tili kak ololoh.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Ái Kakang, koner ákte tari kak tan sipsip singing, ái a pakta sorliwi tan táit no. Má kápte kes a arwat suri na ras pasi kak tan sipsip tili limán ái Kakang.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Ái Kakang má iau, giur tukes sár.”
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Tan Iudáiá di longrai ngorer má a mos i bál di, má dik long pasi tan hat suri básái.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Mái Iesu a parai si di ngo, “Marán i lain táit iakte longoi narsá gam ngorer ái Kakang a dos pala iau suri longoi. Tan lalain táit iau longoi, má kono dáh a sápkin uri mát gam er gamá nem suri up iau?”
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Má tan Iudáiá di kosoi ngo, “Kápte gim nem suri bás iáu mai hat kabin i tan lain him ukte longoi, kápte. Ái sár gim mos kabin u pulus Káláu. Á iáu kálámul sár, má u hol apakta i iáu sang ngo gaur arwat ái Káláu.”
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Mái Iesu a kos di ngoromin,
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Git mánán ngo táit a parai i Buk Tabu a támin muswan áklis. Má on á kuir Buk Tabu er, ái Káláu a para palai midán sang singin rung er má ák utung di ngo di ngoro Káláu.
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Má ngo a utung di ngorer má di kálámul sár, ki ngádáh sur iau, á iau ái koner a ilwa pasi ái Káláu mák dos palai ur main i naul matmatngan pokon? Suri dáh gam atiutiu iau ngo iau pulus Káláu erei iau parai ngo iau Natun ái Káláu?
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Ngo á iau káp iau te longoi ngorer ái Kakang a nem on, ki koion gama ruruna i iau.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Mái sár ngo iau longoi sang ngorer a nem on, káksiai ngo kápgamte ruruna i iau, ái sár gama ruruna i tan akiláng iau longoi. Gama ruruna i táit iau longoi suri ngorer gama talas muswan ngo ái Kakang má iau, giur tukes sár.”
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Matananu di longrai ngorer, má kes mul i pákán di tohoi suri tola Iesu, má káp sang. Ái Iesu a tu láklák alar di sár.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Mái Iesu má kán kalilik án aratintin di kaleng mul urada i balsán dan á Ioridan tilada uri pokon erei ái Ioanes Tám Arsiu a lu arsiu ái á tungu. Di hut iatung má ding kis.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Má marán kálámul di hut narsán, má di lu worwor arliu i di sang ngoromin ngo, “Ái Ioanes kápte a longoi akiláng, mái sár worwor no a parai suri kálámul min a támin.”
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Má marán kálámul iatung di ruruna i Iesu.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.