Atos 8
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Mái Saulo a sámtur pagas iatung má ák mákái tan kálámul di bás bing Sitiwen, má ák mángát mul ngo kán minat ái Sitiwen a nokwan.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Má te kálámul, ái rung di lotu mai muswan uri narsá Káláu, di tapam hut i pokon di bás bing Sitiwen ái má long pasi páplun, má dik han tahun palai. Mái rung iatung er di lu kiskis i iátin ái Sitiwen, di lala tangsi má ot keskam suri.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Mái Saulo ák turpasi tohoi suri sák mai tan tám ruruna má suh pala di, ngorer ák aptur pas mák han uri boh rum keskeskes káián boh tám ruruna má ák talka ráhra pas di, ngorer ák dung di i rumán batbat kalar.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Mái rung er di tam táu arsagil, di han arbin mai pinpidan tangrai boh goson erei di han átik ái.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Mái Pilip kes tili rung er di táu, má ái a han solsol hut i kesá bimán rum adi Samaria má ák arbin talas suri Mesaia iatung i narsán matananu.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Má matananu iatung di alongra sur Pilip má dik mákái tara akiláng a longoi, ki dik paupau alongra suri táit a parai.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Marán kálámul a mon i sápkin tanián i di, a aliu pas di ái Pilip, má bos sápkin tanián di lala wakwak urami iát sang má dik so alar di. Má marán ákte mat á te kuir páplun i di mái rung mul a sák i kik di, a aliu pas di ái Pilip dik sengsegeng má.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Má ngorer matananu tili bimán rum erei a tuan gáu i bál di má dik lala mámás taladeng.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Má kesi kálámul ngisán ái Saimon a lu kis á Samaria, má ákte kis iatung marán á bet má ák lu latlat pasi kálámul, má matananu Samaria di pángáng suri táit a longoi. A tubán kaiang pasi ur on sang ái Saimon ngo ái a kálámul pakta.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Má matananu no iatung, ái rung a ninir i ngis di má tan piráh piráh, di paupau alongra suri, má dik parai ur on ngo, “Káláu, Koner a Rakrakai Sorsorliu, ákte hut sosih ur main i katbán i git má ákte tar kápán páplun áng kálámul má.”
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Má matananu di lu paupau alongra suri, kápkabin marán bung ái Saimon ákte latlat i marán kálámul má dik pángáng on.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Má ngo matananu di longrai arbin si Pilip sur Iesu Karisito má lolsit si Káláu, ái rung er di ruruna, tan káláu má boh wák mul, ding kipi arsiu.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Mái Saimon mul a ruruna máng kipi arsiu namur, pasi ngorer ák patap i Pilip, má ák lala pánsálngát suri mákái tara akiláng ái Pilip a longoi.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Ami Ierusalem, boh apostolo di longrai ngo ái rung i balis á Samaria dikte ruruna má i pinpidan si Káláu, ki ngorer dik dos pala Petero mái Ioanes uri narsá di.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 — ausente —
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 — ausente —
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 má namur diará oboi lim diar ami iátin lul di keskeskes, ki erár má ák porta i di á Tanián a Pilpil.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Mái Saimon tám latlat a mákái ngo Tanián a Pilpil a porta i di ái rung er diar oboi lim diar i iátin lul di, ki ák nem ngo na hul pasi rakrakai er mai pirán tabal,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 mák parai ái Saimon si diar ngoromin, “Awái! Gaur tari bul singing á rakrakai erei suri inak arwat mul suri oboi limang i tan kálámul má Tanián a Pilpil nák porta i di.”
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Má diar longrai ngorer ki ák bali ur on ái Petero ngoromin, “Á iáu mai kam pirán tabal gaura mosrah tiklik, kabin u hol on ngo iáu arwat suri hul pasi artabar káián ái Káláu mai kam pirán.
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Á iáu káp kam te kuir on á him minái kabin balam kápte a nokwan i mátán táil ái Káláu.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Una hol kaleng alari kam sápkin holhol erei má unák sung uri narsán ái Konom, má koran nák pah palai kam sápkin er a kis i balam.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Kabin iau mák iáu ngo balam a káng mai bálsák má á iáu iáu toptop káián sápkin.”
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Mái Saimon a kos diar mák parai ngoromin, “Keskam, gaura sung Konom sur iau suri koion á tekesá táit gauráte parai na tapam hut singing.”
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Má ngo ái Petero mái Ioanes diar má te para aposoi tan táit diaráte mákái má diar mánán on sur Iesu má diará arbin talas ur on, ki diar má arbin hanhan mai lain arbin tangrai bos malar i balis á Samaria on á kándiar inan kaleng ur Ierusalem.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 — ausente —
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 — ausente —
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 má minái ák elkaleng má suri na han uri kán malar, má a kis i kán karis a talkai i hos. Má tátáil erei a lu murmur i sál iamudi, má kán tu wáwás tili buk er a siri ái Aisaia tám worwor tus.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Ngorer má Tanián a Pilpil ák parai si Pilip ngo, “Una han uri narsán karis imudi má unák láklák pátmi.”
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 A longrai ngorer ái Pilip ki ák sangar i rut pátmi tátáil er mák longrai ngo ái kán tu wáwás tili buk er a siri ái Aisaia tám worwor tus. Mái Pilip a gátnai ngo, “Ukte talas má gut suri sálán worwor erei u wásái?”Ái Pilip a sangar i rut pátmi karis káián tátáil til Itiopiá.|alt="Philip approaching officials chariot" src="LB00331B.TIF" size="col" ref="8:30"
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Má tátáil a kosoi ngo, “Kápate artálár singing ngo ina talas ur on. Mái sár ngo tekes na pálási ur singing, ki erár má inak talas.” Má ngorer ák sik pas Pilip áng káusa uramuni iátin karis uri narsán, má diará lu hanhan tangrai sál tiklik.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Má pokon páp tili Buk Tabu a wásái a ngoromin:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Kálámul minái a rumrum i mátán matananu,
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Má tátáil erei a gálta Pilip ngo, “Arwat una bit iau ngo ái sinih á minái tám worwor tus a worwor suri? A worwor suri sang, ngo a parai lite kálámul?”
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Io, mái Pilip a tangkabin pálási tili kuir pinpidan sár kán tu wásái, má mai tan kuir pinpidan tili Buk Tabu mul ák taswai ur singin á lain arbin sur Iesu.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Ngo kándiar tungai han be tangrai sál, diar má hut i pokon a mon i mátán pán ái. Má tátáil a parai ngo, “Minái má dan, apong. Iau nem ngo ina kipi arsiu. Dánih be a tur kalar iau má káp ina te kipi arsiu inái?”
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 [Mái Pilip a kosoi ngo, “A kuluk. Ngo u ruruna mai kunlán balam no, ki a arwat sár una kipi arsiu.” Má tátáil er a parai ngo, “Áá, iau ruruna ngo ái Iesu Karisito a Natun sang ái Káláu.”]
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 A be parai ngorer ái tátáil, ki ák artari ur singin kálámul a tipri karis suri ngo na tur be. A be tur sár i karis, ki diar má sosih uradi dan, ngorer mái Pilip ák siwi tátáil er.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Má ngo diar tapam alari dan má sár, káp melek má Tanián ái Káláu ák long pas Pilip ák bokoh alari. Má ngorer tátáil kápte a mák Pilip mul, ái sár áng káusa kaleng uri kán karis má ák sopasun kán inan uradi kán malar mák tuan gas taladeng i bál.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Mái Pilip ák han mákái ngo ákte tapam hut bul i malar á Asdot, pasi ák turpasi arbin iatung mák lu hanhan arkaliut mai arbin suri lain arbin uri tan malar átik á Sisaria.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.