Atos 2
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Má ngo bungán Pentikos ákte hut má, ái rung erei no di ruruna i Iesu dikte kis talum pagas sang i rum erei di lu kis talum ái.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Káp melek sár má dik longrai kesi kaungán táit tilamuni naul bát. Má irngán táit min a ngoro kaungán tiling kihkih a sosih mák akángái kunlán rum erei di kis talum ái.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Ngo ákte hut mái táit er, namur di pánpán má dik mákái táit a ngoro boh kermen kámnah a hut sosih, ki ák tam sara uri kelgen kermen mák han kis i keskeskes tili di iatung.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Má di no di káng mai Tanián a Pilpil, má dik turpasi worwor mai lite wor ngorer Tanián a apos tari si di.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Má on á bung minái, marán kakun Iudáiá di lu lotu mai muswan uri narsá Káláu, dikte aptur tili tan balis no on á naul bim má dik tapam hut á Ierusalem má dik hut talum suri akiláng i bungán ililur.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Má di longrai kaungán táit ngoromin, má tilik morongnau di purut talum suri mákái. Di sodar má dik ngátngát sálán tan tám ruruna er di worwor mai tan lite wor, kápkabin ngo keskeskes tili di iatung di longra ilmi kándi wor sang tan tám ruruna di worwor mai.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Má matananu di longrai ngorer, má a pil i mansin i di má ák ngát i kándi hol suri, má ngorer dik worwor arliu i di sang ngoromin,
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Ái sár iau longra ilmi á táit di parai mai kak wor sang! Ngádáh a ngoi á min?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Má git tili toltolom malar sang, ngorer te tili git di aptur til Patia má te di han til Midia. Ái rung til Elematia di minái, mái rung til Mesapotamiá mul. Te til main Iudáiá sár má te til Kapadosia. Te di han til tepák sang, til Pontás má Esiá mul.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Ái rung til Pirigia di almain, mái rung til Pampilia mul. Tan kakun Aigipto di minái, mái rung tili tan kuir á Libia er pátmi Sairini. A mon mul á te di han tilada Rom,
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 má te di han tili sim á Kirit, má te mul tili git di han til Arabia. Má git á tan Iudáiá git minái, mái rung tili risán mul di lu mur i ruruna kán tan Iudáiá, git no git minái. Áá, git tili toltolom malar sang, ái sár mai kángit tan worwor keskeskes, git longra ilam di di arbin suri tan rakrakai án him káián ái Káláu!”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Má morongnau iatung a pil i mansin i di má di ngátngát sálán, ngorer te tili di di tungai gálgálta keskeskes i di ngo, “A káplabin tili dánih á táit minái?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Ái sár te di tartar retret singin boh tám ruruna má dik parai ngo, “Wa di ngulngul mai dan rakrakai.”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Io, ái Petero a longrai ngorer má ák sámtur tili katbán sángul mai aru á apostolo mák perek urami bát, má ák lain para timani uri narsán matananu ngoromin,
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Gam hol on ngo rung minái di ngin i dan rakrakai, mái sár kápte di longoi ngorer. Wa asiu á pákánbung sár á minái, má gim kápte be gim namnam má ngin.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Táit minái a tapam hut onin, na wa ái Ioel tám worwor tus a para páksi hirá sang ngo na ngoi,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 má a parai kán worwor ái Káláu ngoromin,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Áá, a támin. Ina longoi ngorer mul mai kak tan tám arardos,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Má ina inngasi tara akiláng iamuni armongoh
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 ngorer nas kápte na pos, na kuron pagas,
20 Veya matan boro nagugum
21 Mái sinih na sung Konom suri na tángni,
21 Orot yait
22 “Matananu Israel, gama longrai be táit ina parai sur Iesu kakun Nasaret. Gam talas ngo ái Káláu a longoi rakrakai án him má tara akiláng mai limán ái Iesu kabin a longoi main i katbán i gam má gamá mákái. Má bos akiláng erei a inngas tari ngo ái Káláu sang a tarwa palai.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Má á gam tiklik mai bos tám sápkin, gam no gam bás páptai uri páspáng ák mat. Ái sár kápgamte long bia on, kabin hirá sang be ái Káláu a mánán táilnai tan táit no erei ngo na hut singin ái Iesu, kabin ái Káláu sang a hol páksi ngorer ur on, má ái a tari rakrakai si gam suri gama longoi ngorer.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Mái sár a salaptur pasi tili minat ái Káláu, má ák asengsegeng on alari rangrangas tili minat, kabin minat kápate artálár suri kabat páptai.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Wa kángit kabisit ái Dewit ákte worwor tus sur Mesaia hirá sang, má kán worwor a inngasi ngo táit minái iakte parai a nokwan. A parai ngoromin,
25 David nati orot isan eo,
26 Io, ngorer a laes i balang,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Kápkabin káp una te hol pala iau iatung i tarang án minat,
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Ukte atalsa iau ngo una aptur kalengna iau alari minat,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 “Má rang buhang, kápate ru á kángit hol sur kámpup git ái Dewit ngo ákte mat má dikte tahni, má mátán hat er di tahni on a kis pagas onin main i narsá git inái.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Ái Dewit sang a tám worwor tus, má a mánán on ngo ái Káláu ákte oror pagas suri na ilwa pas tekesi subul on náng kis i kán kiskis án kabisit ngoro Dewit sang.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 A mákmák ur táilnai ái Dewit, má ák parai ngo Mesaia na aptur kaleng alari minat, má ngo kápnate páksiai iatung i tarang án minat má kápán páplun mul kápnate beseng.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Mái Iesu sár minái, ái ái koner ái Káláu a aliu kaleng on tili minat, má gim no min gim mákái má gim apapos ur on ngo a támin.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Mái Káláu sang a sángwái urami kiskis pakta i balsán mingin, pasi á ngorer ái Iesu ákte sara pasi tili limán ái Kákán á Tanián a Pilpil ngorer ái Kákán ákte oror pagas mai, má ákte urai bul ur si gim. Má táit minái gam mákái má longrai onin, ái á artabar erei ákte tari si gim.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Ái Dewit kápate tapam urami bát ngorer ái Iesu, má ngorer git longra ilmi ngo kán worwor a parai kápate worwor suri sang. Auh, a worwor suri lite er ák parai ngoromin,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 má á iau ina suka bámiai kam tan kurtara uri lalin kikim má ina arumrum di.’”
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Mái Petero a arahi kán worwor ngoromin,
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Má ngo tan kálámul di longrai worwor si Petero, a soi nitán i di, má dik parai si Petero má bos apostolo ngoro minái, “Rang buh gim, dánih má gima longoi?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Mái Petero a kos di ngoro minái,
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Ái Káláu ákte oror pagas mai tan táit minái ur kamu má ur si rang nat gam má ur kándi ái rung er mul di kis tepák. Má oror minái ákte kabat arsakta noi rung er ái Káláu na kilkila pas di ur káián.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Mái Petero a akeng i di mai marán worwor má ák inau i di ngoromin,
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Mái rung di ruruna i worwor si Petero, di kipi arsiu sang. Má on á bung er, di arwat mai atul i arip mul á kálámul di kusak ur turán bos tám ruruna.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Má bos tám ruruna di tar kunlai kándi liu suri bos tatalen ngoromin. Di lu longra pasi aratintin káián bos apostolo má mur arwat pasi. Di lu kis án ararguna má artangan arliu mai kepwen hol sár. Di lu hut talum suri namnam tiklik má ani Namnam kán Konom, má suri sung talum mul uri narsán ái Káláu.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Má i bosbos bung erei, bos apostolo di longoi marán akiláng, má matananu no di mákái ngorer má dik pángáng má a kumráu i u di.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Bos tám ruruna di lu balbal hut talum má dik lu artabar arliu i di mai kándi tan minsik.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Ái rung a mon i kándi kesá kuir bim ngo kándi tan minsik, di sirai pasi pirán tabal, má pirán tabal er di apángái, di kipi má dik tari si di ái rung di sáhár suri ák artálár mai kándi sáhár.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Má i bosbos bung no di lu balbal longoi ngoromin mul. Di lu hut talum suri lotu iatung i pelbut i rumán osmapak. Má dik lu hut talum mul suri namnam tiklik tangrai kándi tan rum keskeskes. Má dik lu kis án ararguna talum mai gasgas, má dik lu artabar arliu i di mai lain bál di sang,
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 má dik lu parpara agas ur si Káláu. Matananu no di mák ilmi ngo tan tám ruruna a lain ninsin i di pasi dik laes mam di. Má i bosbos bung no ái Káláu a aliu pas di ái rung di pukdai kándi liu, má ngorer lálám i boh tám ruruna ák lu marmaras hanhan.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.