2 Timóteo 2
Hutngin kamkabat si Káláu (SGZ) vs AAI
1 Ái Iesu Karisito a lu tangan git má gitá rakrakai. Má ngorer Timoteo, iáu natung, una tur rakrakai i artangan ái Káláu ákte tari si git er git kes mam Karisito.
1 Baise natu, Keriso Jesu ana manaw ana kabeber wanawananamaim inafair.
2 Aratintin erei ukte longrai singing iau parai i mátán táil i matamata, una aratintin bul mai ur si rung er da muswan mai him má da artálár mul suri atintini tan lite.
2 Bai’obaiyen sifrubonayah maumurih nahimaim abinan inonowar inab, naatu sabuw iyab kubitutumih, iti tur inaya’abun hinab, saise i auman sabuw afa hini’obaiyih.
3 Una eran ngo á iáu mul una puski rangrangas tiklik mam gim ngorer i lain tám arup si Iesu Karisito.
3 Aki biyai ebababanabe obo auman aunowa biya nababan Keriso Jesu ana baiyowayan gewasin na’atube.
4 Kálámul a lu talar mai him án tám arup, a nem sang suri na agasgas pasi kán pakpakta, má ngorer kápnate lala sadok i tan tatalen tili malar na káp tal páptai alari kán him án tám arup.
4 Orot yait sorodiy ana bowabowamaim ema’am i boro turobe nabow ana orot ukwarin niyasisir, men natit ufun bar merar ana bowabow auman nagamuw nabowamih.
5 Má ngorer mul ngo tekes a rut i arkarsa, mái sár kápte a mur i pinsokon arkarsa, kápte na kipi á arsupan ur on.
5 Orot nunuw isan ebowabow gaigiwas boro men asir nanunuw turahinah ni’iyonsairih siwar nabaimih, baise nunuw ana bai’obaiyen hibi’obaiy ni’ufunun boro nanunuw turahinah ni’iyonsairih.
6 Tám himhimna a rakrakai mai him, ki na áián á mulán balbal tili kán num.
6 Orot yait masaw bow raro’on ebababan hinafafour ana veya, nati orot i boro wan hinakusib aunowan hinitin.
7 Una hol tangrai á tan táit minái iau parai, kabin ái Konom na atalsai kam hol suri unák mánán tusi tan táit no iakte parai singim.
7 Abisa ao i nuhimaim nama inanot, naatu Regah boro nibaisi nuhi nakusisib sawar etei ao inaso’ob.
8 Una hol kebepta Iesu Karisito er sumlahin ái kabisit Dewit. Ái Káláu a salaptur kalengnai tili minat. Má ái á lain arbin iau lu arbin mai,
8 Jesu Keriso, David uwan, morobone God iyawas maiye mimisir, i ayu au Tur Gewasin ukwarin nati i abibinan.
9 má lain arbin er ái á káplabin iak áslai rangrangas minái i rumán batbat kalar. Di mák iau ngo iau tám abulbul má ding kabat pápta iau mai sen. Ái sár pinpidan si Káláu kápate artálár ngo da kabat páptai.
9 Anayabin ayu Tur Gewasin abibinan isan biyababan abaib, ana itinin i bainowan orot na’atube hifatumu ama’am. Baise God ana tur i men hifatum.
10 Má ngorer a gas i balang suri áslai toltolom rangrangas suri rung er ákte ilwa pas di ái Káláu dák ruruna i Iesu Karisito má da kipi araliu má otoi mul i minmáir er kápnate rah.
10 Isan imih God ana sabuw rurubinih wabihimaim ayu biyababan fokarih etei wanawanah arun ewawainabu, saise i auman Keriso Jesu’une yawas enan hinab naatu yawas ma’ama wanatowan ana bonamanamarin wanawanan hinarun.
11 Má worwor minái a támin muswan.
11 Iti tur i turobe,
12 Ngo gita tur atu pagas mai kángit ruruna,
12 biyababanamaim nawawainabit na’at,
13 Ngo kápte git muswan uri narsán,
13 It men tanabobosunusunub na’at,
14 Una balbal abálsai bos tám ruruna suri tan táit min. Má una akeng i di i mátán táil ái Káláu ngo koion da arkipkip suri sálán tan worwor. Matngan arkipkip ngorer kápte lain wán, má a lu tok sáksáknai bál di sár ái rung erei di longrai.
14 A sabuw hai tur ina’owen nuhih inakusib iti sawar isah, God nanamaim tur fokarin ina’uwih inimatnuwih; sawar hai yabih en, isah men turamaim hinagam. Nati boro men ana gewasin ta hinab, baise sabuw iyab tur tenonowar i tigugurusih.
15 Una rakai mai longoi him iakte parai singim tungu, suri ngorer ngo ái Káláu na tirwa iáu, nák mákái kam lain him u longoi má nák sormángát suri. Má ngorer káp una te rumrum, kabin ái Káláu ákte mákái ngo u lain aratintin mai kán pinpidan a muswan.
15 Baise inabow sunusunub, God na’iti o i turobe kubowabow, naatu God ana tur yabin inaso’ob gewas sabuw ini’obaiyih, saise kubowabow isan God nabibatiy boro men biya na’ohow.
16 Má una táu alari worwor án armongoh a lite alari lain arbin, kápkabin ái rung di longoi tatalen erei a talka pas di ur tepák alari nemnem si Káláu.
16 Sabuw iyab God men tekakakafiy naatu koko’awabe teo’okwanekwan kwanahaiwih, anayabin sabuw boro hinanawiyih God biyanamaim hinatit hai ef nawarorom.
17 Kándi matngan aratintin erei a ngoro sibal kán tu inan besang. Aru kálámul min ái Imanaus mái Piletus diar tili di á bos angagur án tám aratintin,
17 Hai bai’obaiyen i roufair orot biyan ean gegedar enan na’atube. Wanawanahimaim i orot rou’ab, Haimeneus naatu Philetus hairi iti bai’obaiyen tibi’obaiyi i kwana’itin gewas.
18 diaráte han tepák alari muswan. Diar aratintin ngo kápnate mon á apaptur kaleng namur. Kándiar aratintin diar lu parai ngo tungu má ái Káláu ákte aptur pas git alari minat má kápnate longoi mul. Má kabin i aratintin minái, marán te dikte arsok alari kándi ruruna i Karisito.
18 Iti orot rou’ab bai’obaiyen anababatun hikwahir hitit, naatu hai binanumaim hio morobone misir maiye i mataraka, boro men namatar maiye’emih, iti na’atube hio baitumatumayah afa hai baitumatum tigugurus.
19 Mái sár, pinpidan si Káláu a ngoro rakrakai án toros er ái Káláu ákte atri ák tur dik pagas, má on á toros erei a kis i aru worwor ngoromin. Mulán a parai ngoromin, “Ái Konom a mánán i di ái rung er di káián muswan.” Má áruán worwor a parai ngo, “Di no er di parai ngo di káián ái Konom, ki da tapriu alari sápkin.”
19 Baise God ana taf badowanin rarouw i boro men yait ta niyuyuw. Iti taf afe’enamaim tur iti hikirum, “Regah so’ob iyab i nowan.” naatu “Iyab teo ayu i Regah nowan gewasin kakafihine dogor baikitabir hinab.”
20 I rum kán konom a lu mon i aru matngan pelet. Kesá matngan di longoi mai gol ngo siliwa, má di lu sokoi namnam áián konom má áián rang natun ur on. Má kesá matngan di longoi mai kubau ngo bim, má tám toptop a lu longoi durwán him mai ngorer a lu sár palai pinles ur on suri da lápkai uri lulpin.
20 Bar gagamin wanawanan ror kafet, hai yumat i ta ta, afa i silver, naatu afa i gold, afa i tew, afa i naukwat, naatu iti sawar afa i bowabow gagamih isah, afa i bowabow gidigidih isah.
21 A ngorer mul suri tám ruruna. Ngo kálámul a timan pasi sang alari bos táit minái iakte worwor suri, ki ái ákte eran sur kán konom na him tiklik mai. Má ngorer ái Káláu na apilpil pasi má nák akiláng on suri na longoi lalain him mai.
21 Orot yait kakafihine nahaiw taiyuwin nakukusouw na’at, karam boro hinab sawar gagamih isan nabow, anayabin i taiyuwin ya’asair ana orot ukwarin isan bowamih yabuna.
22 Timoteo, una kaplah alari boh sápkin tatalen erei bos kaukak di lu nem suri da longoi. Á iáu tiklik mam rung gam lu lotu uri narsán ái Konom mai pilpil án bál gam, gama lu tiptipar namurwai tan lain tatalen ngoromin. Na nokwan i ninsin i gam, má gama lu muswan uri narsán ái Káláu, má gama lu mámnai tan kálámul má kis matau tiklik mam di.
22 Monok ana yawas kwanahaiw, yawas yamutufurin, baitumatum, yabow, tufuw, isah a not imaim kwanayai kwananuwih kwanab, Kirisiyan afa dogoroh rousouwin bairi kwanita’imon Regah ana baibais isan kwanifefeyan.
23 Má á iáu sang koion una solsolta iáu uri katbán arkipkip mai worwor ngorer i tan ngul di lu longoi, kabin u mánán ngo matngan arkipkip ngorer a lu apuar pasi arngangar.
23 Baise sabuw hai not en koko’aw sabuw na’atube kwanahaiwih; kwanaso’ob nati sabuw i gamin baibuya’ayah.
24 Má a kuluk ngo tám toptop káián ái Konom kápnate lu arngangar. Ái sár na lu kuluk mai tan kálámul, má na lu atintin timani matananu, má na lu bál konmi worwor kándi ái rung di puai.
24 Regah ana akirwairafin i men nagam kwanekwan, baise sabuw etei isah nigewasin, yaten nanub ni’obaiyih.
25 — ausente —
25 Tur hamehamenamaim sabuw iyab i tirurukoukuw nayamutufurih, God boro hai ef niwa’an naham dogor baikitabir hinab naatu hinan turobe hinaso’ob.
26 — ausente —
26 Naatu hai not namatabir maiye nan natitit ana veya’amaim, demon buwih fatumih hima fanan hibai ana kok hisisinaf boro hinahaiw hinatit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Timóteo 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.