Lucas 4

Maija'quë Huajë Ca Nëose'e (SEYNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Maijaꞌquë joyo i̱ni paꞌina, Jordán tsiayapi coꞌiquëna, Maijaꞌquë joyopi sapi, cue̱ne huesësi yejana.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Ja̱rote cuarenta muꞌseña a̱o ti a̱imaꞌë paꞌina, jeteyoꞌje a̱o ëaye nëi maca
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 huatipi i̱te neñasiꞌi, caquë capi:
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Caquëna, Jesupi i̱te capi:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Ja̱ jeteyoꞌje huatipi sapi, ai cu̱tihuëna. Sani iye yeja paꞌiyere teꞌepi esa i̱ñopi siꞌaye, pa̱ire cuiꞌne i̱ote paꞌiyeje̱.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 I̱ñoni huatipi i̱te capi:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Mëꞌëpi doꞌre jaꞌruni yëꞌëni se̱quë paꞌito mëꞌë tse̱ pasipi.”
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Jesupi i̱te sehuopi:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Ja̱ jeteyoꞌje huatipi Jerusalén daripëna sani Maijaꞌquë huëꞌe jetena mëani capi:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Toyaseꞌe caji:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 Mëꞌëpi to̱mequëna, i̱ohuaꞌi jë̱ñapi tse̱ajaꞌcohuaꞌi aꞌë,
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Caquëna, Jesupi i̱te sehuopi:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Caquëna, huati Jesure siꞌaye neñani yoꞌo jujani, tsoe maca je̱oni sajiꞌi.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Je̱o saquëna, Jesupi Galileana coꞌipi, Maijaꞌquë joyo tutu ti̱mësiquëpi. Ja̱je paꞌina, pa̱i i̱ paꞌiyere quëajëna, ja̱ yejaña paꞌicohuaꞌi asahuë.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Pa̱i dari ñape tsiꞌsi huë̱ꞌña paꞌiyena yeꞌyaquë paꞌina, siꞌahuaꞌi i̱te deꞌoquëre papi cajë sihuahuë.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Ja̱ maca Jesús Nazaretna sajiꞌi, i̱ ai deꞌosi daripëna. Huajë muꞌse ti̱ꞌaëna, pa̱i tsiꞌsi huëꞌena cacani jaꞌrupi. Ja̱je i̱ siꞌanë yoꞌoye sëte. Jaꞌrusipi Maijaꞌquë coca pëpë ñasiꞌi caquë huëni nëcapi.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Nëcaquëna, Isaías Maijaꞌquëre quëacaiquë toyaquë paꞌiseꞌere i̱siëña. I̱ti maca aquëpi i̱siquëna, huiꞌyoquë ti̱ꞌapi, ñeje toyaseꞌe paꞌi hue̱ꞌñare:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 Mai Ëjaë joyopi yëꞌëni paꞌiji.
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 Mai Ëjaë oi necai tëcahuëre pa̱ipi asaja̱ꞌcohuaꞌi aꞌë caquë yëꞌëre jëjo daopi.
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Ja̱je Jesús ña tëjini tëoni pa̱i tsiꞌsi huëꞌe co̱caiquëna, i̱sini jaꞌrupi. Ja̱ maca siꞌahuaꞌi ai ñahuë, i̱seꞌere, pa̱i tsiꞌsi huëꞌere tsiꞌsicohuaꞌi.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Ñajëna, i̱ohuaꞌire je̱ꞌnërepa ca huëopi:
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Siꞌahuaꞌi Jesús deꞌoquë api cajë i̱ caseꞌere merepa deꞌoye caëna, cajë ai cuasajë sa̱ꞌñe cahuë:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Jesupi capi, ja̱ohuaꞌire:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Ja̱ maca ai se̱ña maca ca saoquë cuiꞌne capi:
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Maijaꞌquëre quëacaiquë Elías paꞌi muꞌseñare Israel pa̱i huaꞌjeohuaꞌi jai pa̱i paëꞌë. Ja̱ muꞌseña tres o̱metëca jerepa ocomaꞌëna, siꞌa yeja paꞌicohuaꞌi a̱o ëa ju̱ꞌijë ai yoꞌohuë.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Ja̱je ai yoꞌojëtaꞌare Maijaꞌquëpi Elíasre Israel pa̱i huaꞌjeohuaꞌire jëjo saoye pa̱pi. Paquë Sareptare huaꞌjeo paꞌico quëꞌrona jëjo saopi, Sidón yejana.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Cuiꞌne Maijaꞌquëre quëacaiquë Eliseo paꞌi muꞌseñaje jai pa̱i Israel pa̱i ja̱ꞌju dahuë ju̱ꞌicohuaꞌi paëꞌë. Paꞌijëtaꞌare teꞌireje̱ jujucaiye pa̱pi. Paquë Siria yeja aquë Naamánni jujucajiꞌi.”
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Ja̱je caquëna, asani tsiꞌsisicohuaꞌipi ai pë̱ti huëohuë.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Ja̱ maca huëni nëcani Jesure tse̱ani pa̱i daripë peo hue̱ꞌña hueꞌsena etoni sahuë, cu̱ti sa̱ꞌnihuëre pana. Ja̱ropi jëjo to̱ñuꞌu cajë. I̱ti cu̱tihuëre pa̱i paꞌi daripë pajiꞌi.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Ja̱je jëjo to̱ñuꞌu cajë sasicohuaꞌitaꞌare Jesús i̱ohuaꞌi jopoja̱ꞌa etani sajiꞌi.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Ja̱ maca Jesús sajiꞌi, Capernaumna Galilea yeja daripëna. Ja̱rona sani huajë muꞌseña pa̱ire yeꞌya huëopi.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 I̱ohuaꞌire yeꞌyayere asajë ai ñahuë. ¿Merepa ja̱je cua̱ñequë quëayeje̱ paꞌyerepa quëaquëꞌni? cuasajë.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Ja̱ro tsiꞌsi hue̱ꞌñare pajiꞌi, teꞌi ë̱më huati joyo hueꞌequë. Ja̱ëpi cuipi.
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 “Yëquëre yoꞌomaꞌë. ¿Me nesiꞌquë yëquëre yoꞌoquëꞌni, Jesús Nazaret aquë? ¿Nejosiꞌquë daiquë? Mëꞌëre yëꞌë ñañë. Mëꞌë cato Maijaꞌquë mamaquë, deꞌoquëre paꞌë.”
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Ja̱ maca Jesús coꞌa joyore capi:
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Siꞌaohuaꞌi ña quëquëni sa̱ꞌñe i̱ohuaꞌija̱ꞌa cahuë:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Ja̱je yoꞌoquëna, pa̱ipi Jesús yoꞌoye ayere ja̱ yeja siꞌa hue̱ꞌña quëaroja̱teña.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Ja̱ maca Jesús tsiꞌsi huëꞌepi etani Simón huëꞌena cacapi. Ja̱rote pacoꞌë, Simón huao su̱ña dahuë ai ju̱ꞌicopi. Ja̱je paꞌiona, Jesure jujucaijë̱ꞌë, cajë se̱iꞌë.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Ja̱ maca Jesús su̱ña dahuë ju̱ꞌiconi ñaquë su̱ña dahuëre piꞌra saouna, su̱ña dahuë peocopi huëni a̱ore neni a̱o.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Ë̲së cara mesi maca jai pa̱ire ju̱ꞌicohuaꞌire dahuë, coa siꞌa ju̱ꞌi dahuë quëꞌiohuaꞌire Jesuna. Dajëna, ju̱ꞌicohuaꞌire i̱ jë̱tëpi pa̱i ñapere patoquëna, coꞌyahuë, siꞌaohuaꞌi.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Ju̱ꞌicohuaꞌire paꞌisicohuaꞌipi huatiohuaꞌi etajë Maijaꞌquë mamaquëre papi cuijëna. Jesupi ja̱ cayere ë̱sepi, tsoe i̱ohuaꞌipi Maijaꞌquë jëjo daoquë Cristo api asa doꞌire.
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Jesús nea hue̱ꞌñarepa pa̱i peo hue̱ꞌñana saquëna, saimaꞌquëni cajë coꞌejë ti̱ꞌahuë.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Ti̱ꞌasi maca Jesupi capi, ja̱ohuaꞌire:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Ja̱je Jesús cuꞌi quëaroja̱jiꞌi, Galilea tsiꞌsi huë̱ꞌñana.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.