João 12

Maija'quë Huajë Ca Nëose'e (SEYNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Seis muꞌseña Egíptopi Israel pa̱i etajë paꞌiseꞌere cuasajë yoꞌoye caraquëna, Jesupi Betaniana sajiꞌi. Lázaro paꞌi hue̱ꞌñana ju̱ꞌisiquëni Jesupi ne coꞌyasiquë pajiꞌi, ja̱ë cato.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Ja̱rona Jesure a̱o cuaꞌconi a̱ohuë. Martapi a̱o huahueco pacoꞌë. Lázaropi Jesús ja̱ꞌre co̱ni mesare ñuꞌi a̱jiꞌi.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Ja̱ maca Maríapi huëo së̱ maꞌña daꞌcare dani Jesús quë̱ona ja̱ꞌñeni i̱o nañapi të̱no cue̱nao. Ja̱je yoꞌocona, siꞌa huëꞌe huëo së̱ñena ti̱mëo. Ja̱ cato jai doꞌi maꞌña pajiꞌi.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Ja̱ maca Judas Iscariotepi Simón mamaquëpi Jesús yeꞌyaquëpi, Jesure coso yehuoja̱ꞌquëpi capi:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 “¿Me yoꞌoco iye huëo së̱ maꞌña coa yecohuaꞌina se i̱sico trecientos romano curiquë të̱ꞌña nemaꞌo pacoꞌni, neni curi peocohuaꞌire co̱caija̱ꞌcotaꞌa?”
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Judas ja̱je cani curiquë peocohuaꞌini ai oi doꞌire camaꞌë pajiꞌi. Coꞌamaña yahue i̱maquëpi capi. Ja̱je i̱pi curi aya topë paquë sëte, yahue i̱maquë pajiꞌi, i̱ona yecohuaꞌipi aya curire.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Ja̱ maca Jesupi i̱te capi:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Curi peocohuaꞌire siꞌanë mësaru ñajë paja̱ꞌcohuaꞌi aꞌë. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare yëꞌëre cato siꞌanë paye peosipi.”
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Jesús Betaniare paꞌiji asani jai pa̱i judío pa̱i saëꞌë, ja̱rona. Jesuseꞌere ñañuꞌu cajë saiye pa̱huë. Lázarore ñañuꞌu, Jesús ju̱ꞌisiquëni huëosiquëre cajë saëꞌë.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Cuiꞌneje Maijaꞌquë huëꞌe ñacaicohuaꞌi ëjaohuaꞌipi Lázaroreje̱ huani je̱oñe paꞌiji cahuë.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Judío pa̱ipi Lázaro doꞌire Jesupi i̱re papi cajë cuasa doꞌire, cuiꞌne i̱ohuaꞌire je̱oco doꞌire ja̱je cahuë.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Jai pa̱i Jerusalénna saëꞌë, Egíptopi Israel pa̱i etajë paꞌiseꞌere cuasajë yoꞌo muꞌse ti̱ꞌaëna. Se ñatasi muꞌse Jesús daija̱ꞌquë api, iye daripëna asani.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Ja̱ maca Jesús daina, sihuajë jaꞌo tëteni cuijë saëꞌë. Jesure pëpañuꞌu cajë cuihuë:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Burrore ti̱ꞌani Jesús tui sajiꞌi, toyaseꞌe cayeje̱ paꞌye ja̱pi caji ñeje:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Caꞌramaꞌo paꞌijë̱ꞌë.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Iye caseꞌe i̱ yeꞌyacohuaꞌi asa ti̱ꞌañe pa̱huë, duꞌru macarepa cato. Jesús deꞌoquërepa deꞌosi maca ja̱ maca yuretaꞌa asahuë, siꞌaye Jesús ayere toyaseꞌe pajiꞌi cajë cuiꞌne ja̱je tëto sajiꞌi, mai ña hue̱ꞌñana cuasajë.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Jesús ja̱ꞌre paꞌijë Lázarore ju̱quëna, ta̱siquëni huëoquë soiquëna, asasicohuaꞌipi yecohuaꞌire se quëahuë, i̱ohuaꞌi ñaseꞌere.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Ja̱je paꞌina, Jesure sa̱ñope ti̱ꞌani pëpañuꞌu cajë saëꞌë, pa̱i yoꞌo ti̱ꞌa maꞌñere yoꞌoquëna, asasi doꞌire cajë.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Ja̱ maca fariseo pa̱ipi cahuë, i̱ohuaꞌija̱ꞌa sa̱ꞌñe:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Fiesta paꞌi maca Maijaꞌquëre se̱ñuꞌu cajë Jerusalénna saisicohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni griego pa̱ije paëꞌë.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Paꞌicohuaꞌipi ja̱ohuaꞌipi Felipena tsio dani Betsaida Galilea aquëna se̱jë cahuë:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Ja̱je cajëna, asani Felipepi sani Andrésni capi. Cani yuretaꞌa cayaohuaꞌi Jesure sani cahuë.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Cajëna, Jesupi ja̱ maca capi:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Mësarute cayë, trigo ca̱pi yejana to̱memaꞌco pani ja̱re teꞌe ca maca paꞌio caraja̱icoa. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare i̱ti ca̱pi yejana to̱meni ju̱nitaꞌa jaiye quë̱icoa, i̱ti ñëpi mëani.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 I̱ paꞌiyere ai oiquë cato coa ne huesoja̱ꞌquë api. Ja̱je paꞌiquëtaꞌa iye yeja paꞌiyere coequë cato ne deꞌhuaquë paꞌiji, ti pani huesë ja̱ꞌñere.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Pa̱ipi yëꞌëre necaiye yëni tuijë̱ꞌë, yëꞌëre. Yëꞌëre necaiquë cato, yëꞌë paꞌi hue̱ꞌñare co̱ni paꞌija̱ꞌquë api. Pa̱ipi yëꞌëre necaiquë paꞌito yëꞌë jaꞌquëpi i̱te deꞌoquëre paꞌni caquë ñacaija̱ꞌquë api.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Yure cato yëꞌë ai oiyë. ¿Ja̱ doꞌire jaꞌquëre ñeje ca ti̱ꞌañe paꞌiquë? ‘¿Jaꞌquë huasojë̱ꞌë, yëꞌëre yure tëto sai ja̱ꞌñere?’ Ja̱je ca ti̱ꞌañe peoji. Yëꞌë cato ja̱re caquë daisiquë aꞌë.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Jaꞌquë mëꞌë mamire jerepa deꞌo mami nejëꞌë.”
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 I̱ti maca nëcajë asasicohuaꞌipi cahuë, mujuëpi pi̱siji. Cajëna, yecohuaꞌipi cahuë:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Ja̱ maca Jesupi capi:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Yure aꞌë, iye yeja i̱o yoꞌoseꞌe ña deꞌhua cua̱ño ja̱ maca, cuiꞌne yurepi iye yeja cua̱ñequëje̱ i̱ tutu nejo cua̱ñosiquë paꞌija̱ꞌquë api.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Yëꞌëpi cruzuna mëa deo cua̱ñosi maca siꞌahuaꞌire tsiꞌso saosiꞌi yëꞌëseꞌena pa̱ire.”
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Ja̱ quëayena pa̱i asahuë, cruzuna ju̱ꞌijaꞌquë aꞌë caquë quëaye.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Pa̱ipi asani sa̱ñope sehuohuë:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Ja̱ maca Jesupi capi:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Miañe i̱tire pare paꞌiyë cajë asajë̱ꞌë, ja̱ yëꞌtaꞌa mësaru ja̱ꞌre co̱ni miacai paꞌi macapi. Ja̱je paꞌijë yuretaꞌa mia hue̱ꞌña paꞌicohuaꞌirepa po̱nëjaꞌcohuaꞌipi.”
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jaiye Jesús pa̱i yoꞌo ti̱ꞌa maꞌñere yoꞌo i̱ñosiquëtaꞌare i̱re papi cajë cuasaye pa̱huë.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Maijaꞌquëre quëacaiquë Isaías ñeje toyaquë paꞌiseꞌepi ti̱ꞌa ja̱ꞌñepi paꞌina, pa̱huë asaye. Toyaseꞌe cato caji:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Ja̱je paꞌina, asa ti̱ꞌañe pa̱huë. Yequeje̱ Maijaꞌquëre quëacaiquë Isaías toyapi, ñeje:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Diusupi ñamaꞌcohuaꞌire cuiꞌna jëa joyo quëꞌiohuaꞌire nepi,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Iye cato Isaías capi, Jesús deꞌoquërepa paꞌiye ñasiquëpi. Ja̱je paꞌina, i̱ ayere capi.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare jai pa̱i judío pa̱i Jesure i̱re papi cajë cuasahuë. Yecohuaꞌi ëjaohuaꞌire paque cuasahuë, Jesure. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare jai pa̱i cuasajëna, quëaye pahuë, fariseo pa̱ini caꞌra doꞌire, pa̱i tsiꞌsi hue̱ꞌñapi eto sao maꞌñe cajë.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Fariseo pa̱i cato pa̱ipi i̱ohuaꞌini deꞌocohuaꞌire paꞌni cacaiyere yëcohuaꞌi paëꞌë. Maijaꞌquëpi deꞌoji cayere coecohuaꞌi paëꞌë.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Jesús ai tutu capi:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Yëꞌëre ñaquëpi yëꞌëre jëjo daosiquëreje̱ ñaji.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Yëꞌëre i̱re papi cajë cuasasicohuaꞌipi nea hue̱ꞌñare paꞌimaꞌpë paꞌija̱jë caquë muꞌse miañeje paꞌipi yëꞌë iye yejana daëꞌë.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare yëꞌë caye asaquëtaꞌa yëꞌë cayeje̱ yoꞌomaꞌquëre yëꞌëpi nejoñe pa̱jaꞌquë aꞌë. Yëꞌë cato iye yejana daisiquë aꞌë, iye yeja paꞌicohuaꞌire huasosiꞌi caquë.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Yëꞌëre coequëpi cuiꞌne yëꞌë caye asani cuiꞌne yoꞌomaꞌquë cato, tsoe paji, i̱te nejo ja̱ꞌñe. Yëꞌë caseꞌepi tëji muꞌserepa pa̱ire nejo ja̱ꞌñe aꞌë.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Yëꞌë cuasayepi huëoquë camaꞌë paꞌiyë. Yëꞌë jaꞌquë yëꞌëre jëjo daosiquë cua̱ñeseꞌere caquë yeꞌyayë, i̱ caseꞌeje̱ paꞌye caquë asayë, yëꞌë.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Jaꞌquë cua̱ñeseꞌe cato ti pani huesë cocare paꞌë caquë asayë, yëꞌë. Ja̱je paꞌina, yëꞌë caye cato jaꞌquë cua̱ñeseꞌeje̱ paꞌye aꞌë.”
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.