Atos 9
Maija'quë Huajë Ca Nëose'e (SEYNT) vs AAI
1 Ja̱je yoꞌoye paꞌina, Saulopi Jesure sehuosicohuaꞌire huasiꞌi caquë yoꞌoquëpi Maijaꞌquë huëꞌe ñacaicohuaꞌi ëjaërepa quëꞌrona sajiꞌi.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Sani i̱te se̱jiꞌi: Toyacaijë̱ꞌë, Damasco pa̱i tsiꞌsi huë̱ꞌñana, siꞌaye yëꞌëpi cacani coꞌequë Jesure sehuocohuaꞌire ë̱mëohuaꞌire cuiꞌne nomiohuaꞌireje̱ tse̱ani hue̱ni Jerusalénna dani coja̱ꞌquëre capi. Caquë se̱ina, toyacaquëna, sajiꞌi.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Sai je̱ꞌnërepa Damasco quë̱no macare paꞌina, maꞌtëmopi Saulona miañerepa juꞌapi, siꞌaëre cuasamaꞌtore papi.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Juꞌaquëna, yejana ta̱ni yëꞌoseꞌe caquëna, asapi:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Caquëna, Saulopi se̱jiꞌi:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Caquëna, Saulopi quëquëni tsasiquë capi:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Caquëna, Saulore co̱cohuaꞌije̱ asahuë. Asajëtaꞌa i̱ti caquëre ñamaꞌpë ai quëquëni camaꞌpë paëꞌë.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Paꞌijëna, Saulo yejapi huëni ñacoa sëtaquëtaꞌa ñamaꞌë pajiꞌi. Ja̱je ñamaꞌë paꞌina, i̱te co̱cohuaꞌipi jë̱tëna tse̱ajë Damascona sahuë.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Sarena, toaso̱ muꞌseña ñamaꞌquëpi, a̱imaꞌquëpi, cuiꞌne u̱cumaꞌquëpi coa pajiꞌi.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Paꞌina, Damasco daripëre teꞌi Jesure sehuosiquë pajiꞌi. I̱ mami cato Ananías hueꞌequë pajiꞌi. Paꞌina, ja̱ëna ca̱ni ñañeje paꞌyeja̱ꞌa mai Ëjaëpi ñaini capi:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Sehuoquëna, mai Ëjaëpi i̱te capi:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Paꞌiquëpi ca̱ni ñañeje paꞌyeja̱ꞌa ñapi. Teꞌi ë̱më Ananías hueꞌequëpi dani jë̱ñapi i̱te jëjo paquë ñajaꞌquë caquë se̱cacaina, Maijaꞌquëre.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Caquëna, asani Ananíaspi capi:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Ja̱je paꞌipi yure i̱ñona dajiꞌi, Maijaꞌquë huëꞌe ñacaicohuaꞌi ëjaëohuaꞌi cua̱ñesi tutupi siꞌaohuaꞌire mëꞌëre se̱cohuaꞌire tse̱seni hue̱ni sasiꞌi caquë.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Caquëna, Ëjaëpi capi:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Yëꞌë coca quëa doꞌire i̱pi ai yoꞌoye paꞌi ja̱ꞌñere i̱te i̱ñosiꞌi.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Caëna, Ananíaspi Saulo paꞌi huëꞌena sani cacani i̱ jë̱ñapi Saulore patoquë capi:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Ca macarepa ñacoa paꞌiseꞌepi soꞌcoje̱ paꞌyepi to̱mepi. To̱meina, deꞌoye ñaquë deꞌoni huëni oco do cua̱ñopi.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Do cua̱ñosi jeteyoꞌje, a̱o a̱ni, tutu tsiꞌsoni, Damasco sehuosicohuaꞌi ja̱ꞌre pëani tsoe maca muꞌseña pajiꞌi.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Tutu tsiꞌsosiquëpi Israel pa̱i tsiꞌsi hue̱ꞌñana Jesucristo Maijaꞌquë mamaquë api, quëa huëopi.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Quëaquëna, siꞌa asacohuaꞌipi ai cuasajë coꞌa ju̱ꞌijë cahuë:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Ja̱je catoje̱ Saulopi ai jerepa nuñerepa capi, Jesús cocare caꞌraye peoyerepa. Caꞌramaꞌë quëaquë capi, Cristo api, mai huasoquërepa. Ja̱je quëaquëna, Israel pa̱i Damasco acohuaꞌipi asajë ai cuasahuë, ¿merepa neni ja̱ jerepa caquëꞌni? cajë.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Ai tsoe muꞌseña quëaquë paꞌina, ñani Israel pa̱ipi Saulore huani je̱oñuꞌu cuasahuë.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Cuasani yoꞌojëna, Saulo deꞌhue asapi, i̱ohuaꞌi yoꞌoye huañuꞌu cajë siꞌa muꞌseñapi, cuiꞌne ñamiñapi daripë eta saꞌnoa ñape utehuë, Saulote.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Utejë paꞌina, Jesure sehuosicohuaꞌipi ñami jai doꞌrohuëna Saulote ayani jai daripë tëhuopaja̱ꞌa meñe casahuë. Casarena, deꞌhue catipi. Ja̱je jëapi, deꞌhue.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Deꞌhue jëasiquëpi Jerusalénna Saulopi ti̱ꞌani Jesure yeꞌyecohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni pasiꞌi caquë yoꞌoquëna, ja̱ohuaꞌipi sehuomaꞌquë api cuasajë i̱te caꞌrahuë.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Caꞌrajëna, Bernabépi Saulore Jesús jëjo saocohuaꞌi quëꞌrona dani i̱ñoquë quëapi, i̱te yoꞌoseꞌere ñeje: Iquë Damasco maꞌana mai Ëjaëre pare ñasiquë api. Mai Ëjaëre papi i̱te coca caquëna asasiquë api, cuiꞌne Damasco daripëna caꞌraye peoyerepa quëcoquë Jesús coca deꞌoye quëasiquë api, capi Bernabé.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Ja̱je quëaquëna, “deꞌoji,” careña. Saulo Jerusalénna pëapi. Pëani i̱ohuaꞌi ja̱ꞌre cuꞌi yoꞌoquë Jesús cocare caꞌraye peoyerepa quëapi.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Israel pa̱itaꞌa griego cocapi cacohuaꞌire coca caquë cuiꞌne sa̱ñope cajëna, i̱je sa̱ñope caquë yoꞌopi. Quëaquëna, ja̱ohuaꞌipi i̱te huañuꞌu cajë yoꞌohuë.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Yoꞌojëna, sehuosicohuaꞌipi asani Cesareana sahuë, i̱te. Ja̱ropi yuretaꞌa Tarso yejana jëjo saohuë, Saulore.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Ja̱ maca siꞌaohuaꞌi sehuosicohuaꞌi Judea yeja paꞌicohuaꞌi, Galilea yeja paꞌicohuaꞌi cuiꞌne Samaria yeja paꞌicohuaꞌi sa̱ñope yoꞌoye je̱orena, deꞌoye paꞌi huëohuë. Paꞌijë joyo paꞌiye ai tutu quëꞌiohuaꞌi deꞌohuë. Deꞌojë Maijaꞌquë yëyere deꞌoye sehuocaijë paëꞌë. Paꞌijëna, deꞌo joyopi co̱caina, siꞌa muꞌseñajaꞌa sehuocohuaꞌije̱ paꞌijë jai saëꞌë.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pedropi sehuosicohuaꞌire doꞌi ñasiꞌi caquë saisiquëpi Lida paꞌicohuaꞌireje̱ sehuosicohuaꞌire ñasiꞌi caquë sajiꞌi.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Saisiquëpi ñaquëna, Ja̱rote teꞌi ë̱më Eneas i̱ mami hueꞌequëpi, ocho o̱metëca u̱iquë pajiꞌi, ti cuꞌimaꞌquëpi.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Paꞌina, Pedro ñani i̱te capi:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Huëina, ñasicohuaꞌipi Lida acohuaꞌipi cuiꞌne Sarón acohuaꞌipi Ëjaë Jesucristore sehuohuë.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Ja̱ muꞌseña Jope daripëre teꞌo nomio sehuosico pacoꞌë. I̱o mami cato Tabita hueꞌecopi, griego coca cato Dorcas caye paꞌiji. Ja̱o cato peocohuaꞌire deꞌoye co̱caico pacoꞌë.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Ja̱je paꞌiopi ju̱ꞌi huëoni ju̱coꞌë. Ju̱cona, i̱o ca̱ꞌnihuë tsoani ë̱mëjeꞌe tuꞌrihuëna o̱ahuë.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 O̲ani Pedrore esa Jopena daijë̱ꞌë, tsoe nëiñe peoyerepa cajë huëoja̱ꞌcohuaꞌire cayaohuaꞌire jëjo saohuë, sehuosicohuaꞌipi. Jope cato Lida quë̱no macare paꞌiye sëte. Ja̱je yoꞌohuë, Pedropi Lidare paꞌiji asani.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Sani huëojëna, Pedropi i̱ohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni sajiꞌi. Sa ti̱ꞌasi maca ju̱ꞌisico u̱i hue̱ꞌñana ë̱mëjeꞌe tuꞌrihuëna i̱te sahuë. Sasi maca siꞌa huaꞌjeohuaꞌi oijë i̱o necaisi ca̱ñare i̱te i̱ñohuë.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Ja̱ maca Pedropi siꞌaohuaꞌire eto saoni doꞌre jaꞌruni Maijaꞌquëre se̱jiꞌi. Se̱si jeteyoꞌje ju̱ꞌisicore ñaquë capi:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Jaꞌruona, Pedropi i̱o jë̱tëna tse̱ani huëo nëcopi. Huëo nëconi sehuosicohuaꞌire cuiꞌne huaꞌjeohuaꞌire soini huajëco paꞌico yure caquë i̱ñopi.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Iye yoꞌoseꞌere siꞌa Jope daripë paꞌicohuaꞌi asahuë. Asani jai pa̱i Ëjaëre sehuohuë.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Iye yoꞌosiquëpi Pedro Jope daripëna pëapi. Pëani tsoe muꞌseña maña Simón huëꞌena, ca̱ꞌni deꞌhuaquë huëꞌena.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.