Atos 5
Maija'quë Huajë Ca Nëose'e (SEYNT) vs AAI
1 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare yequëpi Ananías hueꞌequëpi i̱ paco Safira ja̱ꞌre yejare i̱sihuë. I̱sini curi neni,
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 siꞌaye i̱siye pa̱ñuꞌu teꞌe cuasahuë. Cuasani i̱ohuaꞌi pa ja̱ꞌñe deꞌhuahuë. Deꞌhuani yequere Jesús jëjo saocohuaꞌina i̱sipi, i̱ohuaꞌipi ñajë huahueja̱jë caquë.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 I̱siquëna, Pedropi capi:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 ¿Yejaje̱ mëꞌë yeja paꞌimaꞌona, ja̱je yoꞌou? ¿Curije̱ mëꞌë curiquë paꞌimaꞌëna, ja̱je yoꞌou? ¿Merepa mëꞌë ja̱je yoꞌosiꞌi cuasaëꞌni? Pa̱ini mëꞌë cosomaꞌë paëꞌë. Maijaꞌquëni mëꞌë cosohuë.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Caquëna, Ananías asani ju̱ni ta̱jiꞌi. Siꞌaohuaꞌi i̱ ju̱ni ta̱iseꞌe asasicohuaꞌi quëquë huesëhuë.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Ja̱ maca yuretaꞌa po̱sëohuaꞌipi dani i̱ ca̱pë ca̱ñapi tu̱nani sani ta̱huë.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Tres horas tëto sai maca Ananías nëjo cacao, i̱o ë̱jëre yoꞌoseꞌe asamaꞌcopi.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Cacacona, Pedropi i̱ote se̱jiꞌi:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Cacona, Pedropi capi:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Ca macarepa Safira huajërepa ju̱ni ta̱coꞌë, Pedro quë̱o yëꞌquë macana. Ju̱ni ta̱isicopi u̱iona, po̱sëohuaꞌipi cacani ti̱ꞌani sani ta̱huë, i̱o ë̱jëre ta̱sico yëꞌquë macana.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Ja̱ maca siꞌaohuaꞌi sehuosicohuaꞌi cuiꞌne siꞌaohuaꞌi i̱ti yoꞌoseꞌe, asasicohuaꞌi quëquë huesëhuë.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Pa̱i paꞌi hue̱ꞌñana Jesús jëjo saocohuaꞌipi jaiye deꞌoye yoꞌohuë, pa̱i yoꞌo ti̱ꞌa maꞌñere cuiꞌne i̱ñoñere. Yoꞌojëna, siꞌaohuaꞌi Salomón nequë paꞌisi tuꞌrihuë paꞌicona, tsiꞌsijë yoꞌohuë.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Teꞌije̱ yecohuaꞌi aquë tsiosiꞌi caquë yoꞌoye pa̱pi, i̱ohuaꞌire. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare pa̱i cato deꞌocohuaꞌi aꞌë, cuasajë.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Yoꞌojëna, ë̱mëohuaꞌi cuiꞌne nomiohuaꞌi Ëjaëre sehuoni jai pa̱i paëꞌë.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Cuiꞌne ju̱ꞌicohuaꞌireje̱ ca̱i saina cuiꞌne ju̱ꞌicohuaꞌire sayena o̱eni maꞌañana eto o̱ehuë, Pedropi da saina, i̱ pa̱i toꞌoupi ja̱ohuaꞌi acohuaꞌina juꞌaquëna, coꞌyaja̱jë cuasajë.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Cuiꞌne Jerusalén yërëhue pa̱i dari paꞌicohuaꞌipi jai pa̱i Jerusalénna daëꞌë, ju̱ꞌicohuaꞌire cuiꞌne huati quëꞌiohuaꞌire dajë. Dajëna, siꞌaohuaꞌi juju cua̱ñohuë.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Maijaꞌquë huëꞌe ñacaicohuaꞌi ëjaë ja̱ꞌre saduceo pa̱i paꞌicohuaꞌipi siꞌaohuaꞌi co̱ni i̱ohuaꞌi yoꞌoyere ñajë oicohuaꞌi paëꞌë, cuiꞌne yoꞌo ti̱ꞌañe peo doꞌire.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Ñani pë̱ijë Jesús jëjo saocohuaꞌire tse̱ani coꞌaye yoꞌocohuaꞌire co hue̱ꞌñana cohuë.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Cosicohuaꞌini Maijaꞌquë hui̱ñaëpi ñami pa̱ire co huëꞌe eta saꞌro huiꞌyoni etopi, ñeje caquë:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Sani pa̱ire quëajë̱ꞌë, mësaru iye huajëye paꞌiyere Maijaꞌquëre se̱ huëꞌepi nëcajë.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Caëna, asasicohuaꞌipi ñatani i̱ caseꞌeje̱ paꞌye Maijaꞌquë huëꞌena nea hue̱ꞌñarepa cacani pa̱ire yeꞌya huëohuë. Ja̱je yeꞌyajëna, Maijaꞌquë huëꞌe ñacaicohuaꞌi ëjaë cuiꞌne i̱ ja̱ꞌre co̱ni paꞌisicohuaꞌipi ëjaohuaꞌire paseꞌe coca cayena soihuë, siꞌaohuaꞌire Israel pa̱i aiohuaꞌire coca cañuꞌu cajë. Ja̱ maca tsiꞌsini Jesús jëjo saocohuaꞌire co hue̱ꞌña ñuꞌicohuaꞌire quërëja̱ijaꞌcohuaꞌire jëjo saohuë.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Jëjo saojëna, soldadopi co huëꞌena sani coa ña jujahuë, tsoe peojëna. Ja̱je ña jujani coꞌini ñeje cajë quëahuë:
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Pa̱ire co tuꞌrihuë cato deꞌoyerepa si̱osico pajiꞌi. Paꞌina, cuiꞌne soldado pa̱ije eta saꞌnoare nëcajë deꞌoyerepa ñahuë. Ja̱je paꞌioni huiꞌyojë ñajëna, ti pa̱i peoco pajiꞌi, sa̱ꞌnahuë.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Cajëna, ja̱re asani Maijaꞌquë huëꞌe ñacaicohuaꞌi ëjaërepa, Maijaꞌquëre se̱ huëꞌe ñacai soldado pa̱i ëjaë cuiꞌne aiohuaꞌi co̱ni cahuë: “¿Jerore pana ja̱ yoꞌoseꞌe nëajai ja̱ꞌñe aꞌni?”
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Ja̱je yoꞌojë ca macarepa teꞌi ti̱tani capi:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Caquëna, asani soldado pa̱i ëjaëpi i̱ soldado pa̱i ja̱ꞌre sajiꞌi, tse̱asiꞌi caquë. Tse̱asicohuaꞌitaꞌa coꞌaye yoꞌoye pa̱huë, pa̱ipi pë̱ti huëoni quë̱na pë̱api je̱amaꞌcohuaꞌini cuasajë caꞌrajë.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Ti̱tani i̱ohuaꞌire tse̱ani sahuë, ca tëji ëjaohuaꞌi quëꞌrona. Sarena, Maijaꞌquë huëꞌe ñacaicohuaꞌi ëjaëre papi capi, i̱ohuaꞌire:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Tsoe mësarute cahuë yëquë, ja̱ë Jesús aye ti pa̱ire yeꞌyamaꞌpë paꞌijë̱ꞌë cajë. ¿Casicohuaꞌini mësaru cato me yoꞌoreꞌni? Mësaru cato siꞌa Jerusalén ja̱ë aye yeꞌyayepi ti̱më huesoyë. Cuiꞌne ja̱seꞌe yoꞌoye pa̱ni yëquëreje̱ ja̱ëre huani je̱osi doꞌi quëꞌiohuaꞌire cañuꞌu cajë yoꞌoyë.”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Caquëna, Pedropi cuiꞌne i̱ cajeohuaꞌi Jesús jëjo saocohuaꞌipi sehuojë cahuë, ñeje:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Mësaru cruzuna deoni huani je̱osiquëre mai aiohuaꞌi Diusupi huajëquëre huëopi, Jesure.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Maijaꞌquëpi huëoni i̱ ëja te̱ꞌtena ñopi, i̱te. Pa̱ire deꞌoye saquëre neni cuiꞌne huasoquëre nepi, i̱te, Israel pa̱ipi Maijaꞌquëna coꞌini i̱ohuaꞌi coꞌaye yoꞌoseꞌe sa̱icaja̱ꞌquë caquë.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Iye yoꞌoseꞌe yëquë ñasicohuaꞌipi quëaye cuiꞌne Maijaꞌquë i̱te sehuocohuaꞌire i̱si joyo deꞌo joyoje̱ ñasiquëpi quëaji.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Ja̱je cayere asani Israel pa̱i ëjaohuaꞌipi pë̱titeni huani je̱oñuꞌu cajë yoꞌohuë.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Ja̱je yoꞌojë ca ëjaohuaꞌi jopore teꞌi fariseo Gamaliel hueꞌequë pajiꞌi, siꞌa pa̱i deꞌoye cajëna paꞌiquërepa, cuiꞌne cua̱ñeseꞌe yeꞌyaquërepa. Ja̱ëpi huëni nëcani cua̱ñepi: “Jesús jëjo saocohuaꞌire hueꞌsena eto saojë̱ꞌë, ëa maca cacaja̱ꞌcohuaꞌire,” capi.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Caëna, etosi jeteyoꞌje i̱je paꞌi ëjaohuaꞌire capi:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Cuasajë̱ꞌë, cuiꞌne Teudas yoꞌoseꞌere. Ai tsoe maca, ja̱ë je̱ꞌquë ëjaëre paꞌë caquë yoꞌopi. Yoꞌoquëna, cuatrocientos pa̱irepa i̱te peꞌtehuë. Peꞌtejëna, i̱ti saquëni huani je̱orena, i̱te peꞌtecohuaꞌi peo hue̱ꞌña tiya huesëhuë. Ja̱ maca caraja̱jiꞌi, ja̱ yoꞌoseꞌe siꞌaye.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Ja̱ jeteyoꞌje pa̱ire cue̱cue muꞌseña paꞌi maca Judas Galilea aquëpi cuiꞌne ëjaëꞌë caquë yoꞌopi. Yoꞌoquëna, i̱te pa̱i peꞌte huëohuë. Peꞌte huëorena, i̱ni huani je̱orena, i̱te peꞌtecohuaꞌi peo hue̱ꞌña tiya huesëhuë.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Ja̱je paꞌina, mësarute yëhuoquë cayë. Ja̱ohuaꞌire yoꞌoye je̱oni ñuni saojë̱ꞌë, i̱ohuaꞌiseꞌe paꞌija̱jë. Ja̱je paꞌina, iyepi pa̱i tse̱ pani coa caraja̱i ja̱ꞌñe aꞌë.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare iyepi Maijaꞌquë tse̱ paꞌito mësaru ne ti̱ꞌañe pa̱jaꞌcohuaꞌi aꞌë. Ja̱je paꞌito ñare pajë yoꞌojë̱ꞌë. Yoꞌojë Maijaꞌquëni sa̱ñope yoꞌoyë, mësarupi.”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Caëna, asani i̱ caseꞌe sehuocaëꞌë. Ja̱ maca yuretaꞌa Jesús jëjo saocohuaꞌire soini siꞌseni, Jesús coca ti quëaye pa̱jëꞌë, cani yuretaꞌa ñuni saohuë.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Ñuni saojëna, Jesús jëjo saocohuaꞌipi etajë Maijaꞌquëpi ja̱je yëna Jesús mami doꞌire ai yoꞌoyë cuasajë sihuahuë, pa̱i ëjaohuaꞌi quëꞌropi etajë.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Etasicohuaꞌipi siꞌa muꞌseña Jesús deꞌo cocare quëajë yeꞌyahuë, Maijaꞌquëre se̱ huëꞌena cuiꞌne huë̱ꞌñana.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.